Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2022-05-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-1936-850/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-25
Bylos Nr.
e2YT-1936-850/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mockaitis
Pareiškėjas
A. Ž.
Suinteresuotas asmuo
L. Ž., I. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1936-850/2022Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00651-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.5 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 25 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėjas Egidijus Mockaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. Ž., I. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. Ž. (toliau – pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės R. Ž. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė pareiškėjas – sutuoktinis A. Ž. pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad yra mirusiosios R. Ž. sutuoktinis. Santuoka sudaryta(duomenys neskelbtini) ir įregistruota Tauragės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 110. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo sutuoktinei R. Ž., pareiškėjas pastarąją palaidojo, t. y. rūpinosi visu laidotuvių organizavimu, bet į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po sutuoktinės mirties nesikreipė, kadangi niekas nepatarė, o pats tokios informacijos nežinojo. Turtas įgytas būnant santuokoje. Iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad nekilnojamojo turto savininku yra pats pareiškėjas.

Po sutuoktinės R. Ž. mirties liko santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjos mirties, faktiškai pradėdamas valdyti turtą, t. y. naudoja savo reikmėms, tvarko, valdo, moka susijusius su turtu mokesčius. Byloje suinteresuotais asmenimis traukia vaikus, t. y. L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir I. Č., gim. (duomenys neskelbtini) kurie su pareiškimu sutinka, pretenzijų nereikš.

Suinteresuoti asmenys L. Ž. ir I. Č. su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo A. Ž. sutuoktinė R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini).

Po sutuoktinės R. Ž. mirties liko santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo po sutuoktinės mirties nesikreipė, kadangi niekas nepatarė. Tą patvirtina 2022 m. balandžio 21 d. Tauragės rajono 2-ojo notaro biuro notarės liudijimas.

Įstatymas numato, kad tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas svarbus paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui.

CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Ši įstatymo norma reiškia, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš palikimo priėmimo būdų, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldėtą turtą. CK 5.51 straipsnyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, nurodoma, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia įpėdinio atliekamus veiksmus, kuriais išreiškiamas siekis įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; kt.).

A. Ž. po sutuoktinės mirties per tris mėnesius dėl atsiradusio paveldimo turto į notarų biurą nesikreipė, tačiau nustatyta, kad per tris mėnesius jis po sutuoktinės R. Ž. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėjas negali kitokiu būdu gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniu, 263-268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė sutuoktinis A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėjas Egidijus Mockaitis