Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-04 · Civilinė byla Nr. 2A-903-340/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-04
Bylos Nr.
2A-903-340/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė (pran.), Jelena Šiškina, Vytautas Zelianka
Ieškovas
E. O.
Atsakovas
Valstybinės
Trečiasis asmuo
UAB „Vilties pašvaistė“, V.
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-903-340/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos, Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. O. ieškinį atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui bei tretiesiems asmenims UAB „Vilties pašvaistė“, V. B. ir L. O. dėl 2011-05-16 leidimo tęsti sustabdytą statybą Nr. 4D-679 panaikinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl teisęs tęsti sustabdytą statybą tinkamo įgyvendinimo.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011-05-16 leidimą Nr. 4D-679 tęsti sustabdytą statybą. Nurodė, jog jam bei trečiajam asmeniui V. B. nuosavybės teise priklauso patalpos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat jie yra ūkinio pastato/sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. 1999-06-11 Vilniaus miesto savivaldybė išdavė trečiajam asmeniui V. B. projektavimo sąlygų sąvadą Reg. Nr. 276/99 (toliau – Sąvadas) minėto ūkinio pastato architektūrai ir statybos sklypui formuoti. Skyrius 2001-05-05 trečiajam asmeniui V. B. išdavė statybos leidimą Nr. R01-244 (toliau Statybos leidimas) rekonstruoti ūkinį pagalbinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), įrengiant parduotuvę diabetikams su patalpomis paslaugoms, tačiau trečiasis asmuo V. B. minėto statybos leidimo pagrindu, faktiškai pradėjo vykdyti ne rekonstrukciją, o naujo pastato statybą. Nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos Vilniaus miesto statinių statybos inspekcija 2001-07-24 reikalavimu Nr. 101-2 trečiąjį asmenį V. B. įpareigojo nevykdyti tolimesnių statybos darbų pagal išduotą leidimą iki kol pastato rekonstrukcija nebus vykdoma pagal išduotą statybos leidimą. Teigė, jog 2007-09-07 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius išdavė leidimą Nr.(101)11.11-91 tęsti sustabdytą statybą, nustačius, kad trečiasis asmuo V. B. pašalino statybos sustabdymo priežastis bei kliūtis tęsti sustabdytą statybą. Pažymėjo, jog 2009-10-05 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu buvo panaikintas 2007-09-07 Statybos leidimas Nr. (101)11.11-91 tęsti sustabdytą statybą, sprendimas įsiteisėjęs. Nurodė, jog 2011-03-30 trečiasis asmuo V. B., kuri yra UAB „Vilties pašvaistė“ direktorė bei vienintelė akcininkė, pateikė prašymą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), kuriuo prašoma leidimo tęsti sustabdytą statybą ir leidimas 2011-05-16 buvo išduotas.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad trečias asmuo V. B. 2011-05-13 pateikė prašymą tęsti sustabdytą statybą, prie prašymo buvo pridėti projekto korektūros brėžiniai, UAB „Kagema“ inžinerinių geodezinių tyrinėjimų techninė ataskaita ir statytinių kadastrinių matavimų byla. Nurodė, kad 2011-03-29 projekto korektūra atlikta siekiant pašalinti sustabdytą statybą ir iš pateiktų dokumentų aiškiai matyti, kad projekto sprendiniai yra pakoreguoti. Pažymėjo, kad leidimas tęsti sustabdytą statybą buvo išduotas atsižvelgiant į kompetentingų valstybės institucijų suderintą projekto korektūrą. Teigė, kad išnagrinėjus visus pateiktus dokumentus buvo nustatyta, kad statybos sustabdymo priežastys pašalintos, todėl 2011-05-16 trečiajam asmeniui V. B. buvo išduotas leidimas tęsti sustabdytą statybą.

Tretieji asmenys UAB „Vilties pašvaistė“ ir V. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad negyvenamųjų patalpų statyba yra vykdoma laikantis visų įstatymų, reglamentuojančių tokios statybos vykdymą. Vykdomai statybai yra gauti visi būtini ir reikalingi leidimai, sutikimai, suderinimai. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba, kuri yra ūkinio pastato bendrasavininkas, sutiko su pastato rekonstrukcija, išduodama projektavimo sąlygas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-03-22 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo 48,18 Lt pašto išlaidų valstybės naudai. Nustatė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukrypimas nuo projekto buvo pašalintas, todėl statinio pakoreguotas aukštis nebuvo kliūtis išduoti leidimą tęsti sustabdytą statybą. Pažymėjo, kad 2011-05-16 leidimas tęsti sustabdytą statybą Nr. 4D-679 nėra naujas statybos leidimas, tai dokumentas leidžiantis tęsti sustabdytus statybos darbus, kurie buvo pradėti ir vykdomi pagal 2001-05-15 statybos leidimą Nr. R01-244. Kadangi išduodant šį statybos leidimą ieškovas dar nebuvo pastato sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas, tuo tarpu sutikimą buvo davęs ankstesnis šių patalpų savininkas, sprendė, kad ieškovui įsigijus dalį minėtų patalpų yra privalomi ankstesnio savininko duoti sutikimai. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, jog sutikimų nebuvimas negalėjo būti kliūtimi išduoti 2011-06-16 leidimą tęsti sustabdytą statybą Nr. 4D-679, kadangi ieškovo sutikimas nebuvo reikalingas. Nevertino 2011-06-20 ekspertizės akto išvadose nurodytų aplinkybių, nurodė, jog jomis nėra grindžiamas ieškinys. Pažymėjo, kad ekspertizės akto išvadose nurodytos aplinkybės yra kitos civilinės bylos, nagrinėjamos Vilniaus apylinkės teisme pagal 2007-02-20 ieškovo ieškinį nagrinėjimo dalykas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-03-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Nurodo, jog pirmos instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į argumentus, kad trečiųjų asmenų pateikti įrodymai apie pašalintas statybos sustabdymo priežastis, yra prieštaringi bei nepatvirtina fakto, jog tretieji asmenys atstatė pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal suderintą projektą, t.y. pašalino statybos sustabdymo priežastis.

2. Atkreipia dėmesį, jog į bylą pateikti duomenys – 2009-07-14 ekspertizės aktas, atliktas administracinėje byloje Nr.I-734-171/2009, turi esminę reikšmę šios bylos nagrinėjimui. Nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-10-05 sprendimu išnagrinėjęs minėtą administracinę bylą pareiškėjo - apelianto skundą tenkino – panaikino 2007-09-07 leidimą tęsti sustabdyti statybą. Minėtas sprendimas yra įsiteisėjęs.

3. Teigia, jog teismas nevertino to fakto, jog atsakovas, išduodamas ginčijamą leidimą tęsti sustabdytą statybą pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr.D1-827 patvirtintą „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, leidimo tęsti sustabdytą statybą išdavimo tvarką. Nurodo, jog ginčijamame 2011-05-11 leidime tęsti sustabdytą statybą sustabdytos statybos patikrinimo aktas nebuvo surašytas, t.y. išduodant statybą nebuvo tikrinta, ar pašalintos statybos sustabdymo priežastys.

4. Pažymi, jog tiriant 2012-03-29 projekto korektūrą, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos neįvertino, kad nėra šio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčio – ieškovo sutikimo derinti minėtą projekto korektūrą. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti.

5. Pirmos instancijos teismas atsisakydamas vertinti 2011-06-20 ekspertizės aktą, tuo motyvu, kad juo nėra remiamasi ieškinyje (skunde) nepagrįstai susiaurino bylos nagrinėjimo ribas, apribojo ieškovo teises įrodinėti su ginčo dalyku susijusias aplinkybes bei pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Tuo tarpu minėtame ekspertizės akte yra aiškiai konstatuoti esminiai statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šalies argumentai

1.Nurodo, jog projekto korektūra buvo atlikta siekiant pašalinti sustabdytą statybą ir iš pateiktų duomenų matyti, kad projekto sprendiniai yra aiškiai pakoreguoti. Atkreipia dėmesį, jog leidimas tęsti sustabdytą statybą buvo išduotas atsižvelgiant į kompetentingų valstybės institucijų suderintą projekto korektūrą. Minėti duomenys galiojantys ir nėra pagrindo jais abejoti.

2. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad ekspertizė, atlikta administracinėje byloje Nr.I-734-171/2009 turi kokią nors reikšmę šios bylos nagrinėjimui, todėl, kad atlikus projekto korektūrą buvo pašalinti statybos sustabdymo pagrindai, pakeista stogo forma, pastato aukštis. Pažymi, jog sprendiniai yra pakeisti ir neatitinka ekspertizei pateiktų duomenų.

3. Nėra pagrindo sutikti, kad atsakovas, surašydamas ginčijamą aktą pažeidė Reglamentu nustatytą tvarką. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad privalomai turėjo būti surašomas statybos sustabdymo patikrinimo aktas, nes to imperatyviai nenumato teisės aktai.

4. Pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė, kad statybos darbai vykdomi 2011-05-15 statybos leidimo pagrindu ir nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti bendraturčių sutikimų kiekvienam vėlesniam veiksmui, jeigu jie jau buvo statybos leidimo išdavimo metu.

Atsiliepimas

Tretieji asmenys UAB „Vilniaus pašvaistė“ ir V. B. atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo:

Šalies argumentai

1.Ieškovas ūkinio pastato savininku tapo 2003-06-03, todėl neturi teisės kreiptis į teismą, nes statybos leidimas buvo išduotas iki jam tampant ūkinio pastato, esančio Vilniaus g. 29, dalies savininku.

2. Nuo 2009-07-14 ekspertizės atlikimo dienos aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios, ką fiksuoja nauja 2011-03-01 nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurios duomenyse atsispindi, kad pastato aukštis šiuo metu nuo pirmos aukšto grindų lygio iki stogo kraigo yra 12, 70 m.

3. Argumentas, jog gaunant leidimą tęsti sustabdytą statybą buvo būtinas bendraturčio – apelianto sutikimas, nepagrįstas ir atmestinas. 2011-05-16 leidimas tęsti sustabdytą statybą nėra naujas statybos leidimas, tai dokumentas leidžiantis tęsti sustabdytus statybos darbus, kurie buvo pradėti ir vykdomi pagal 2001-05-15 statybos leidimą. Tuo tarpu išduodant pastarąjį statybos leidimą apeliantas dar nebuvo pastato, esančio Vilniaus g. 29, Vilniuje, bendrasavininkas, sutikimą buvo davęs ankstesnis šių patalpų savininkas, todėl apeliantui įsigijus dalį patalpų yra privalomi ankstesnio savininko duoti sutikimai.

4. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nesirėmė 2011-06-20 aktu, kuris yra nesusijęs su nagrinėjama byla, nes pats aktas yra paruoštas kitos bylos nagrinėjimui, akte keliami klausimai, kurie seniai išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimo tęsti sustabdytas statybas išdavimą; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindu byloje nėra (CPK 185, 263 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas E. O. ir trečiasis asmuo V. B. yra ūkinio pastato (sandėlio), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai.

Atsakovė V. B. 1999-06-11 Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamentas išdavė projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio ūkinio pastato architektūrai ir statybos sklypui formuoti; atsakovei buvo leista kapitališkai remontuoti ūkinį pastatą bei rekonstruoti jį, užstatant du aukštus su mansarda. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2001-05-15 išdavė statybos leidimą Nr. R01-244 rekonstruoti ūkinį pastatą, jame įrengiant parduotuvę diabetikams su patalpomis paslaugomis.

2007-05-03 VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas UAB „Vilties pašvaistė“ surašė savavališkos statybos aktą, kuriame nurodė jog pastatas rekonstruojamas žymiai nukrypstant nuo suderinto projekto;

2007-05-09 Teritorijų planavimo ir statybos priežiūros departamentas priėmė nutarimą Nr. (101)-11.12-118 administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo UAB „Vilties pašvaistė“ V. B. buvo paskirta administracinė bauda ir jį buvo įpareigota iki 2007-07-01 savo lėšomis atstatyti pastatą pagal suderintą projektą ir išduotą statybos leidimą ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008-06-03 rašte Nr. (100)11.55-639 nurodė, kad statant mansardinis aukštas buvo padidintas apie 2,5 m. ir tapo aukštesnis už ugniasienę, dėl šios priežasties pastato statyba buvo sustabdyta (t. 1, b.l.47).

2007-09-07 VAVA teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius išdavė leidimą Nr. 101011.11-91 tęsti sustabdyta statybą. Ieškovas E. O. jį užginčijo, leidimas tęsti statybą buvo panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-10-05 sprendimu; sprendimas įsiteisėjo 2010-12-13.

2011-05-16 atsakovo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos buvo išduotas leidimas Nr. (101)11.11–91 tęsti sustabdytą statybą; nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl šio dokumento, kuriuo leista statytojui (užsakovui), rangovui tęsti sustabdytus statinio statybos (rekonstravimo) darbus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 33 str. 5 d. nustatyta, kad statytojas (užsakovas) ir rangovas privalo likviduoti šio straipsnio 2 d. nurodytus pažeidimus bei jų padarinius ir gauti statinio statybą sustabdžiusio statybos valstybinę priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto raštišką sutikimą tęsti statinio statybą. Jeigu šiame straipsnyje nurodyti reikalavimai neįvykdomi, statinio statybą sustabdęs viešojo administravimo subjektas kreipiasi į teismą.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tretieji asmenys reikalavimą pamažinti statomą pastatą įvykdė. Tretieji asmenys pateikė atsakovui į į civilinę bylą UAB „Kagema“ 2011-01-13 patikrinimo aktą, 2011-05-11 projekto korektūrą ir 2011-03-01 kadastrinių matavimų bylą. Apelianto vertinimu, teismas turėjo vertinti pateiktus įrodymus itin kritiškai, nes UAB „Kagema“ patikrinimo aktas ir kadastrinių matavimų byla buvo surašyti dar nesant patvirtintai projekto korektūrai, todėl negali būti laikomi objektyviais ir patikimais įrodymais patvirtinančiais, kad buvo pašalintos statybos sustabdymo priežastys. Su tokiais apelianto argumentais sutikti negalima. Pastatų aukštis skaičiuojamas statinio statybos zonoje metrais nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo ar statinio konstrukcijos aukščiausio taško (LR Teritorijų planavimo įstatymas 2 str. 19 p.). UAB „Kagema“ atliko statomo pastato geodezinius matavimus, t.y. užfiksavo pastato faktinę būklę matavimų atlikimo dieną; tai, kad faktinė padėtis buvo patikrinta iki projekto korektūros patvirtinimo, atliktų matavimų teisingumo nepaneigia. Užfiksuotas pastato aukštis aukščiausiame taške -13,53 m.(t.1, b.l. 143). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad projektavimo korektūros duomenimis numatomas pastato aukštis numatytas 14,40 m. (pastato aukščiausiojo taško – ugniasienės- aukštis), tuo tarpu pagal pirmines projektavimo sąlygas pastato aukštis buvo numatytas 14,37 m. Pastato aukštis iki stogo šlaito pradžios pagal pirminį projektą -12,90 m., pagal projekto korektūrą – 12,60 kv. m. UAB „Kagema“ patikrinimo akte užfiksuotas 11,93 m. aukštis iki stogo šlaito pradžios. Kadastrinėje byloje pateiktoje fotonuotraukoje užfiksuotas pastato fasado bendras vaizdas; mansardą dengiančiame stogo šlaite matosi du langai viena eile (t.1 b.l. 148), tuo tarpu antstolės P. K. faktinių aplinkybių konstatavimo 2008-12-18 protokole pastato mansardoje užfiksuotos dvi eilės langų viena po kitos (t.1, b.l. 48). Byloje surinktų įrodymų visetas neprieštarauja teismo išvadai, jog pastato aukštis buvo realiai sumažintas; aukštis, numatytas projekto korektūroje esminiams pirminio projekto sprendiniams neprieštarauja. Savo įsitikinimą, jog padėtis nepasikeitė ir tretieji asmenys pastato aukščio nesumažino, apeliantas pagrindžia ekspertizės atliktos administracinėje byloje Nr. I-734-171/2009 išvada, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), aukštis nuo pirmo aukšto grindų lygio iki pastato kraigo yra 16,77 m. bei asmeniniais stebėjimais: apeliantas teigia, jog nematė, kad tretieji asmenys vykdytų kokius nors statybos darbus. Tačiau bylos duomenimis padėtis nuo 2009 m. pasikeitė, pastato aukštis realiai sumažintas; apelianto teiginys, jog jis nematė jokių statybos darbų, atmetamas, kaip subjektyvus ir neįrodytas.

Atmetamas apelianto argumentas, kad atsakovas, išduodamas ginčijamą leidimą tęsti sustabdytą statybą, pažeidė aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinto „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkų padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimas“ 18.2 punktą, pagal kurį inspekcijos įgaliotas pareigūnas patikrinęs statybą, privalo surašyti statybos patikrinimo aktą, įrašydamas, ar nuo statybos sustabdymo akto tinkamo įteikimo dienos šiame akte surašyti reikalavimai yra įvykdyti ar neįvykdyti. Nagrinėjamu aktu toks aktas nebuvo surašytas, t.y. išduodant statybą leidžiantį dokumentą nebuvo tikrinta, ar pašalintos statybos sustabdymo priežastis; leidimo tęsti sustabdytą statybą tvarkos nesilaikymas sudaro dar vieną pagrindą panaikinti ginčijamą statybos leidimą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovės paaiškinimais, kad nagrinėjamoje byloje, kai statybos sustabdymo priežastimi buvo statinio mansardinio aukščio padidinimas apie 2,5 m., dėl ko pastatas tapo aukštesnis už ugniasienę, atsakovo pareigūnai neturėjo galimybės be specialios įrangos ir specialistų pagalbos patikrinti ar pastato aukštis buvo sumažintas iki projektinio, taigi nagrinėjamu atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai pagrįstai pasirėmė UAB „Kagema“ patikrinimo aktu.

Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo (nesant bendraturčio sutikimo) projekto korektūros tvirtinimo. Apeliantas be pagrindo teigia, jog derinant ir tvirtinant pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagal CK 4.75 str. 1 d. nuostatas buvo būtina suderinti projekto korektūra su pastato bendraturčiu. Apeliantas ginčijo statybos leidimą Nr. R1-244, išduotą 2001-05-05 V. B. ir UAB „Vilties pašvaistė“ dėl to, kad išduodant statybos leidimą nebuvo pateiktas notariškai patvirtintas bendraturčių sutikimas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad E. O. tapo namų valdos bendraturčiu 2003 m., leidimas statyboms buvo išduotas 2001 m., projektas parengtas 1998 m. - iki jis tapo namų valdos bendraturčiu, t.y. statybos leidimas ir pirminis projektas buvo suderintas su tuometiniu statinių bendraturčiu - savivaldybe (t.2, b.l. 116-119).

Parengus statinio projektą ir gavus statybą leidžiantį dokumentą, reikėtų statinį statyti pagal parengtą statinio projektinę medžiagą , tačiau statinio statymo eigoje galima atlikti statinio projekto sprendinių korektūras, kurias atlieka projektuotojas statytojo sutikimu. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 p., jeigu yra keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai (projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas), tai norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 93 p., esminiai statinio projekto sprendiniai yra statinio projekto sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis (aukštį, ilgį, plotį ir pan.) ir įgyvendinantys specialiuosius saugomų teritorijų apsaugos ir (ar) nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės paveldosaugos reikalavimus Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju, kai keičiant projektą keičiami ir esminiai statinio projekto sprendiniai, turi būti gautas bendraturčių sutikimas tokiam esminiam projekto pakeitimui, nes esminių projektinių sprendinių pakeitimas, tokių, kaip statinio išdėstymas sklype, statinio matmenys, paskirtis ir pan. gali turėti įtakos bendraturčių teisėms ir interesams. Tačiau nagrinėjamoje byloje atlikus projekto korektūrą esminis projektinis sprendinys - pastato aukštis pakeistas nebuvo, byloje nėra duomenų, kad būtų pakeisti kiti sprendiniai, kurie galėtų turėti įtakos apelianto, kaip pastato bendraturčio, teisėms. Naujas statybos leidimas pagal pakoreguotą projektą nebuvo išduotas, tai taip pat patvirtina, kad projekto korektūra nesusijusi su esminiais pirminio projekto sprendiniais. Esant tokioms bylos aplinkybėms apelianto teiginys, jog projekto korektūrai turėjo būti gautas jo, kaip pastato bendraturčio sutikimas, atmetamas, kaip teisiškai nepagrįstas.

Apelianto argumentai dėl teismo atsisakymo vertinti 2011-06-20 ekspertizės aktą atmetami. Parengiamajame teismo posėdyje apeliantas (ieškovas E. O.) pateikė teismui 2011-06-20 ekspertizės aktą, atliktą pagal jo užsakymą eksperto L. U. (t.2, b.l.3-26) teismo protokoline nutartini dokumentas buvo prijungtas prie bylos medžiagos (t. 2, b.l.129). Šis dokumentas negali būti vertinamas kaip ekspertizės aktas CPK 216 str. prasme, tai dokumentas, kuris galėtų būti vertinamas kaip paprastas rašytinis įrodymas byloje. Tačiau kasacinio teismo formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo civilinėse bylose pažymima, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2005 m. vasario 14d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-81/2005). Nagrinėjamos bylos dalykas - 2011-05-16 Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos išduoto leidimo Nr. (101)11.11–91 tęsti sustabdyta statybą teisėtumas ir pagrįstumas; akte ekspertas, atsakydamas į ieškovo pateiktus klausimus nagrinėja ginčijamų statybų teisėtumą plačiąja prasme. Vertinant 2011-06-20 dokumentą, įvardintą ekspertizės aktu, jo sąsajumo su E. O. ieškinio faktiniu pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog akte nurodytos aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Statytojai (V. B. ir UAB „Vilties pašvaistė“) nagrinėjamoje byloje yra tretieji asmenys, akte įvardinti atsakovais, t.y. šis dokumentas parengtas kaip įrodymas pagal kitą ieškovo ieškinį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo prijungė šį ieškovo pateiktą dokumentą prie bylos medžiagos, tačiau vėliau ištaisė savo procesinę klaidą, atsisakydamas vertinti akte nurodytas aplinkybes. Apelianto argumentas dėl nepagrįsto atsisakymo vertinti ekspertizės aktą atmetamas, apelianto nurodyta teismų praktika nagrinėjamoje situacijoje nėra aktuali.

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje nepriteisiamos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n utarė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai J.ŠiškinaV. Zelianka