Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Ivetai Bartkevičienei, Vaivai Milkeraitienei, dalyvaujant ieškovo A. G. atstovei advokatei Snaiguolei Mažeikienei, išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Gudiškienei, nedalyvaujant atsakovei R. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog ieškovas A. G. ir atsakovė R. G. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.20). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra A. G., kuri nuo (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, kurioje mokytojos vertinimu jai neblogai sekasi (b.l. 21, 12, 13, 14). Šalių vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra (b.l.22, 23, 24, 25). Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), kurioje per mokestinius metus sumokama 16301,21 svarų (b.l.18,19). Atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota prie Kauno miesto savivaldybės (b.l.40), ji nedirba (b.l.42). Atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos nuo 2008-05-12 iki 2008-10-31, jų metu buvo nustatyta, kad R. G. gyvena su R. V. vieno kambario bute su daliniais patogumais, bute reikalingas kosmetinis remontas, reikalingi baldai, šaldytuvas, televizorius, dujinė viryklė, pati nedirba, sugyventinis dirba šaltkalvio – montuotojo pareigose, atsakovės dukra buvo atiduota R. V., atsakovė gydėsi VšĮ KMUK psichiatrijos klinikose, atsakovė iš dalies suvokė vaiko paėmimo iš jos priežastis, tačiau nepripažino padarytų klaidų, nerodė iniciatyvos bendrauti su dukra, pripažino, kad geria, tačiau atsisakė kreiptis dėl gydymo (b.l. 68-70).

Dėl santuokos nutraukimo.

Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, nurodydamas, kad atsakovė prieš daugiau kaip keturis metus paliko šeimą ir ja nesirūpina, neprižiūri dukters A., nebepalaiko jokių ryšių su šeima.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.26–3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Įstatyme nustatytais atvejais sutuoktinio kaltė preziumuojama. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino.

Atsakovė neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, kad ji paliko šeimą ir ja nesirūpina daugiau nei vienerius metus, neneigė ir prezumpcijos. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje surinkti įrodymai, iš kurių matyti, kad šalių dukra su ieškovu gyvena Anglijoje, o atsakovė Lietuvoje, atsakovei nuo 2008-05-12 buvo teiktos socialinės paslaugos, kadangi dėl vaiko nepriežiūros šalių dukra buvo paimta iš atsakovės. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio taip pat patvirtino, kad atsakovė 2008 m. su dukra grįžo iš Anglijos, apsigyveno motinos bute, kuri pranešė, jog dukra nesirūpina savo dukra, vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta atsakovės motina. Sužinojus tėvo kontaktus, buvo susisiekta su juo, jis grįžo ir pasiėmė dukrą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pripažintina, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės.

Šalys neturi dalintino turto, ieškovas nurodė, jog jam žinomų kreditorių nėra, ieškovas prašė nepriteisti išlaikymo šalims vienam, iš kito, todėl turto padalinimo ir išlaikymo sutuoktiniams pritesimo klausimai nesprendžiami.

Dėl buvusių sutuoktinių pavardžių

Santuoką nutraukus, atsakovei neišreiškus jokios pozicijos, o ieškovui prašant, paliktina santuokinė pavardė „G.“, atsakovui pavardė „G.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaikų gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Ieškovas nurodė, jog jau ketverius metus jis vienas rūpinasi dukra, ją išlaiko, rūpinasi jos ugdymu ir kt. Atsakovė savo pozicijos neišreiškė, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė netinkamai rūpinosi dukra, dėl ko dukra iš jos buvo paimta ir atiduota laikinai globai. Nuo to laiko, kai dukra buvo iš atsakovės paimta, atsakovė mažai domėjosi savo dukra. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu teikė išvadą, jog tėvas tinkamai rūpinasi dukra, todėl pritaria šalių dukters gyvenamosios vietos nustatymui su ieškovu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad šalių dukros A. G. gyvenamosios vietos nustatymas su jos tėvu geriausiai atitiks jos interesus, todėl ieškovo reikalavimas dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su juo tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad vaikų poreikiai gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos būklės, skirtingų interesų ir pan.

Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai po 400,00 Lt per mėnesį, šios sumos nepagrindė. Atsakovė savo pozicijos šiuo klausimu neišreiškė. Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu teikė išvadą, jog 400,00 Lt suma tenkins minimalius vaiko poreikius, toks išlaikymo dydis būtų sąžiningas atsakovės atžvilgiu.

Įstatymas numato, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš jų ar vaiko globėjo ieškinį. Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose yra ne vyresnis negu 24 metai.

Abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausiai sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Teismas nustatė, kad šalys neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, ieškovas dirba Jungtinėje karalystėje, atsakovė nedirba, tačiau yra labai jauna, darbingo amžiaus, turi galimybę dirbti ir iš dalies išlaikyti vaiką. Teismo vertinimu 400,00 Lt yra minimali išlaikymo suma, kurią turi skirti vienas iš tėvų išlaikant vaiką, gyvenantį Jungtinėje Karalystėje, kurioje pragyvenimas yra žymiai brangesnis nei Lietuvoje. Įvertinus nurodytas aplinkybes, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, vaiko būtinuosius poreikius, iš atsakovės priteistinas išlaikymas dukrai A. G. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtinas įstatyminis nepilnametės A. G. atstovas A. G. išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovo ieškinį patenkinus pilnai, iš atsakovės ieškovui priteistos jo turtėtos bylinėjimosi išlaidos: 186,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 10) bei 1001,31 Lt (290 eurų) (b.l. 31) už advokato išlaidas (LR CPK 93 str. 1 d., 79 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Valstybei iš atsakovės priteistina 50,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 259, 260, 268, 270, 385 str.

nusprendž i a:

Ieškinį tenkinti.

Santuoką tarp ieškovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė – V.), sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovės kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti jo turimą pavardę – „G.“, atsakovei R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę „ G.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos tėvu A. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, sumokant šią sumą į A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos. Dukters išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti jos tėvą A. G., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdomas skubiai.

Priteisti iš atsakovės R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1187,31 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis litus 31 ct) jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 50,30 Lt (penkiasdešimt litų 30 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.