Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei (toliau – VĮ) „(duomenys neskelbtini)“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyriui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pažymėtina, jog ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ savo veiklą vykdė labai neilgai ir 1994 m. pabaigoje prasidėjo bendrovės likvidavimo procesas. Tuo metu Lietuvos Respublikoje jau buvo pasikeitusi piniginė valiuta, todėl dokumentuose kainos buvo rašomos litais. Iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos pareiškėja E. K. gavo dokumentą, iš kurio matyti, kad ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ likvidavimo susirinkimas vyko 1994 m. gruodžio 9 d. Taip pat papildomai gautas dokumentas ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ narių, už įneštą pajų, gauto turto sąrašą, iš kurio matyti, kad iš bendrovės buvo gauta gyvulių, pastatas – veršidė ir kitokio materialaus turto. Tuo metu veršidei nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, nebuvo įregistruota viešajame registre, todėl jokio dokumento, patvirtinančio nuosavybę į veršidę, pareiškėja nebuvo gavusi. 2021 m. kovo 26 d. E. K. kreipėsi į VĮ ,,Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) filialą, kad atliktų veršidės kadastrinius matavimus. Veršidė buvo pastatyta 1950 m., o jos bendras plotas 558,18 kv.m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja, turėdama Tauragės rajono savivaldybės administracijos archyvo išduotą ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“ likvidacinės komisijos protokolą, kreipėsi į VĮ ,,Registrų centro“ (duomenys neskelbtini) filialą, kad šis savo ruožtu įregistruotų E. K. priklausančią veršidę, kaip seną statinį. VĮ ,,Registrų centras“ 2021 m. balandžio 1 d. priėmė ,,Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimą, prašymą atmesti“, nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Iš šio sprendimo matyti, kad daiktinės teisės į veršidę nėra įregistruotos.

Savo pareiškimu E. K. patvirtina, jog veršidę valdo nuo 1994 m. gruodžio mėn., valdymas yra teisėtas, nepertraukiamas, t.y. daugiau kaip dvidešimt šešerius metus. Pastatas naudojamas pagal tikslinę paskirtį – gyvulių laikymui. Be to, pastatas prižiūrimas, remontuojamas. Niekas kitas prie šios veršidės naudojimo, priežiūros, išlaikymo, remontavimo neprisidėjo ir jokių pretenzijų iki šiolei neturi.

Apie bylos nagrinėjimą pranešta paskelbus specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad turtas t.y. veršidė priklausė Tauragės rajono (duomenys neskelbtini) valstybiniam sodininkystės ūkiui, vėliau ŽŪB ,,(duomenys neskelbtini)“, pastarąjį likvidavus - veršidė atiteko E. K. kaip pajininkei (1994 m. gruodžio 9 d. pajininkų likvidavimo susirinkimo protokolas). Ji kaip vienintelė savininkė turtu naudojasi nuo 1994 m. iki šiol.

Akcentuotina, jog pareiškėjos E. K. minima veršidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), yra valstybiniame nesuformuotame žemės plote. Pareiškėja 2021 m. kovo 30 d. Nacionalinė žemės tarnybai buvo pateikusi prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti pažymą, kad žemė po veršide, yra valstybinė. Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. balandžio 20 d. informavo raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėją, kad pastatas esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybinėje žemėje.

CK 4.68 straipsnyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę: pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2009; kt.).

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje AB „Vilijampolės autotransportas“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-498/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010).

Be to, 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas. Nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. jais nesirūpina, jų neprižiūri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio naudojimo.

Įvertinus byloje esančius įrodymus ir išanalizavus jų visumą konstatuotina, kad pareiškėja E. K. nėra įgijusi nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą: veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėja nekilnojamąjį daiktą sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo daugiau nei dešimt metų. Teismas nenustatė, jog turtas būtų registruotas ir kitų asmenų vardu. Be to byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėja valdė veršidę, kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys byloje VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemėtvarkos skyrius neprieštarauja pareiškėjos pareiškimo patenkinimui, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra įrodytos visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos E. K. pareiškimas tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti faktą, kad E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į nekilnojamąjį turtą: pastatą - veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.