Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjų (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės ir T. K. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-12-01 Kėdainių rajono apylinkės teisme gautas pareiškėjų (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės ir T. K. prašymas patvirtinti taikos sutartį.

Taikos sutartį atsisakytina tvirtinti.

CK 6.983 str. numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Iš taikos sutartyje nurodytų aplinkybių ir prie prašymo pateiktų dokumentų matyti, kad 2009-09-05 vykusio likviduojamos (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas parduoti karvidę T. K. už 60 000 Lt. (duomenys neskelbtini) ŽŪB 2009-11-30 išrašė ir pateikė apmokėjimui T. K. sąskaitą-faktūrą už karvidę 60 000 Lt sumai. T. K. 2009-12-07 ir 2010-02-17 sumokėjo (duomenys neskelbtini) ŽŪB iš viso 60 000 Lt už karvidę. 2012 m. buvo atlikti šio statinio kadastriniai matavimai.

Teismui tvirtinti pateiktos taikos sutarties 1 punkte pareiškėjai sulygo: „Šia sutartimi pripažįstamos T. K. (a/k (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini) k., kuris susideda iš fermos 1Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu, fermos 2Ž1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su priestatu, kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mėšlidės h1, registro Nr. 44/1446431“.

Taigi teismui tvirtinti pateikta taikos sutartimi pareiškėjai siekia teismine tvarka patvirtinti juos siejančius nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo santykius. Tačiau CK 6.393 str., 1.74 str. imperatyviai numato, kad nekilnojamojo daikto perleidimo (pirkimo- pardavimo) sutartis turi būti notarinės formos, o šios formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia.

Be to, teismui nepateikti įrodymai, kad taikos sutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso (-ė) (duomenys neskelbtini) ŽŪB, dėl to teismas neturi galimybės įsitikinti, kad taikos sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teismui nepateikti duomenys ir apie tai, kad šis turtas yra sukurtas (pastatytas) įstatymo nustatyta tvarka ir gali būti privačios nuosavybės objektas. Perleidžiant nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, privalo būti išspręstas teisių į žemės sklypo, kurį šis daiktas užima, klausimas (CK 6.394 str.). Įstatymas taip pat imperatyviai nustato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyta to daikto vieta atitinkamame žemės sklype, o nenurodžius šių duomenų, sutartis negali būti tvirtinama, o patvirtinta – negalioja (CK 6.396 str.). Šiuo atveju pareiškėjai minėtų klausimų teismui tvirtinti pateiktoje taikos sutartyje neišsprendė.

Galiausiai, teismui nepateikti duomenys apie tai, kad tarp pareiškėjų yra kilęs ar ateityje gali kilti ginčas dėl taikos sutartimi išspręsto klausimo.

Motyvuojamoji dalis

Dėl paminėtų aplinkybių pareiškėjų pateikta taikos sutartis negali būti teismo tvirtinama supaprastinto proceso tvarka, todėl pareiškėjų prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 582 str. 6 d., teismas

nutaria:

atsisakyti tvirtinti pareiškėjų (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės ir T. K. pateiktą taikos sutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Algimantas Brigadierius