- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-01-05
- Bylos Nr.
- A6.-17-1109/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01176-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. S.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Advokatai
- Jurgita Spaičienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. S., jo atstovei advokatei Jurgitai Spaičienei,
nedalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrovė, įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. žinodamas, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 25 d. vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės kreditoriais, ir tuo pažeidė VMI, kaip kreditorės, teises ir taip padarė Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Šalies argumentai
A. S. posėdžio metu paaiškino, kad teisiškai buvo įmonės vadovu nuo pat įmonės įkūrimo iki 2022 m. birželio 20 d. Įmonė užsiėmė medicininės įrangos ir paslaugų pirkimu ir realizavimu gydymo įstaigoms. Jis buvo ir akcininkas, ir direktorius, tačiau faktiškai direktoriaus pareigas atliko jo sugyventinės sūnus – P. S., kuris anksčiau buvo bankrutavęs, turėjo blogą kredito istoriją, todėl buvo paprašęs jo (A. S.) būti įmonės vadovu ir jis sutiko. Jis pats tik kartais pasirašydavo įmonės dokumentus. Tris ar keturis metus įmonė dirbo visai neblogai, bet paskui jis pradėjo gauti laiškus iš antstolių, kad įmonė skolinga. Jis prašė P. S., kad šis perimtų įmonę, tačiau P. S. nesutiko. Jis pats nei su bankais, nei su tais, iš kurių pirkdavo paslaugas ir įrangą, nebendravo, nei vieno iš jų nepažįsta. Teisiškai jis skaitosi kaip įmonės vadovas, yra atsakingas, nors faktiškai juo nebuvo. Pats savarankiškai nepriėmė nei vieno sprendimo, su niekuo nebendravo – nei su tais, kurie pirkdavo prekes ir paslaugas, nei su tais, kam parduodavo. Nei vieno iš pavedimų nedarė, niekam nedavė leidimo daryti pavedimų, kuriais buvo pažeistas eiliškumas, apie pavedimus nieko nežinojo. Tik dabar sužinojo, kad buvo tikrinama įmonės veikla. Jis yra senatvės pensininkas, kitokių pajamų, išskyrus pensiją, negauna. Iš įmonės nei atlyginimo, nei dividendų negavo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė, advokatė Jurgita Spaičienė, teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. S. myli moterį, kurios sūnus yra P. S., su ja gyvena kartu apie 15 metų, ta moteris yra jam labai svarbi, dėl to jis prisiėmė tokią atsakomybę. Šiuo metu yra nagrinėjama bankroto byla, kurioje ir SODRA pripažino, kad nei vieno rašto su parašais iš A. S. nėra gavę, visas bendravimas vyko tik su P. S., kuris turėjo įgaliojimą. Šiuo atveju emocinė pusė sąlygojo neatsargumą. Asmuo pripažino, kad tai buvo kontrolės nebuvimas, o bandymas kontroliuoti baigėsi nesėkme, nes P. S. pats pasakė, kad A. S. negali jo paskirti vadovu. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį – kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Šioje byloje tiesioginės tyčios nėra. Jis ne tik nesuvokė padarinių, bet ir nėra prisidėjęs nei prie vieno iš jų. Jo kaltė yra netiesioginė tyčia arba neatsargumas, būtent dėl pasitikėjimo asmeniu, grindžiamu subjektyviais motyvais – emociniu prieraišumu jo mamai. Tai nešalina asmens atsakomybės, tačiau, kita vertus, manytina, kad yra aplinkybių, kurios leistų taikyti švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimalią baudą, nes asmuo nesigina savo atsakomybės, tačiau jo turtinė padėtis yra sudėtinga, kitokių pajamų neturi, yra grėsmė netekti turimo turto.
Šalies argumentai
VMI pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad VMI, vykdydama jai LR mokesčių administravimo įstatymo (toliau – LR MAĮ) 26 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą funkciją, nuo 2022 m. kovo 25 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo patikrinimą už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 25 d, kuris įformintas surašant operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222 Mr) FR1042-1647. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2021 m. balandžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui buvo skolinga 19100,31 EUR, 2022 m. kovo 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui buvo skolinga 87555,92 EUR. Taip pat, išanalizavus banko sąskaitų išrašus bei avansines apyskaitas nustatyta, kad bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Matyti, kad didžiausios sumos buvo sumokėtos: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 17 d. pervesta 4220,51 Eur (skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 43857,16 Eur); Lietuvos ir Šveicarijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 23 d. pervesta 12800 Eur (skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 43743,14 Eur). Pagal atskaitingo asmens P. S. avansines apyskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 5 d. sumokėta 205,70 Eur (skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 43237,89 Eur); MB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gruodžio 31 d. sumokėta 3160 Eur (skola valstybės biudžetui tuo metu buvo 44172,09 Eur). Šie atsiskaitymai įrodo, kad bendrovės vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tuo pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises, todėl vadovaujantis ANK 120 straipsniu, 39 straipsniu, 590 straipsniu, prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buvusiam vadovui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kuris įmonės vadovu buvo nuo 2012 m. birželio 6 d. iki 2022 m. birželio 20 d., už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą bei paskirti A. S. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą (b. l. 1–4).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, t. y. A. S. parodymus, Operatyvaus patikrinimo pažymą ir jos priedus, kitus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 25 d., įmonei neturint pakankamai lėšų padengti visų kreditorių reikalavimus, pirmenybė buvo teikiama ne atsiskaitymams su valstybės biudžetu, o buvo tenkinami paskesnės eilės kreditorių reikalavimai.
Kaip matyti iš VMI atlikto operatyvaus patikrinimo pažymos, atlikto patikrinimo metu nustatytos šios aplinkybės: tiriamu laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 25 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku ir direktoriumi buvo A. S. (iki 2022 m. birželio 20). Tikrinamo laikotarpio pradžioje, t. y. 2021 m. balandžio 1 d., įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo – 19 100,31 Eur, iš kurių didžiausias įsiskolinimas buvo už nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį (16 783,10 Eur) ir už tai paskaičiuoti delspinigiai, operatyvaus tikrinimo pabaigai įmonės įsiskolinimas biudžetui buvo – 87, 555,92 Eur, iš kurių didžiausią dalį sudarė įsiskolinimas už nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį – 70,464, 05 Eur ir už tai paskaičiuoti delspinigiai (7 993, 22 Eur). Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos įplaukos per šį laikotarpį sudarė 81 998, 07 Eur, išlaidos – 83 964, 98 Eur, AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos įplaukos – 12 176,63 Eur, išlaidos – 12 217, 11 Eur; iš P. S. avansinės apyskaitos matyti, kad iš bendrovė buvo gauta 6 104,18 Eur, išleista – 6 195,95 Eur, iš R. D. avansinės apyskaitos matyti, kad iš bendrovės gauta – 22 286,16 Eur, išleista – 22 766, 31 Eur.
Nustatyta, jog per šį laikotarpį į bankų sąskaitas buvo gauta beveik 100 000 Eur pajamų, tiek ir išleista, padengiant tik labai nedidelę dalį įsiskolinimų valstybės biudžetui. Įvertinus banko sąskaitų išrašus, pinigų judėjimą kasoje, atskaitingų asmenų avansines apyskaitas, nustatyta, jog įmonė turėdama didžiulius įsiskolinimus valstybės biudžetui, kuris tikrinimo laikotarpiu tik augo ir neturėdama pakankamai lėšų padengti įsiskolinimus visiems kreditoriams, pirmenybė buvo teikiama ne įmokoms į biudžetą, o įsiskolinimų kitiems kreditoriams dengimui. Nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 17 d. esant 43 857, 6 eur įsiskolinimui valstybės biudžetui, buvo pervesta 4 220, 51 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už paslaugas, be to, 2021 m. lapkričio 23 d. buvo pervesta 12 800 Eur Į Lietuvos ir Šveicarijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai skola biudžetui tuo metu buvo 43 743,14), 2021 m. gruodžio 31 d. sumokėta 3 160 eur MB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilių nuomą, kai skola biudžetui buvo 44 172, 02 eur. Be to, 2021 m. birželio 11 d. pervesta 8 800 Eur, o 2021 m. birželio 14 d. – 12 000 eur į R. D. sąskaitą, nurodant, kad tai paskolos grąžinimas. Taip pat iš R. D. avansinės apyskaitos matyti, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. sumokėta 5 600 Eur pagal „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Pažymėtina ir tai, kad už 2021 m. bendrovė deklaravo suteikusi P. S. 230 400 eur paskolą. Šie įrodymai patvirtina, kad įmonė, turėdama didžiulius įsiskolinimus valstybės biudžetui ir neturėdama pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams padengti, pirmenybę teikė kitiems kreditoriams ir dėl to tiriamo laikotarpio pabaigai susidarė įsiskolinimas valstybės biudžetui, viršijantis 80 000 Eur. Pažymėtina, jog šių faktinių aplinkybių A. S. neginčija. Šie įrodymai patvirtina, jog buvo pažeistos CK 6.930¹ straipsnio nuostatos ir kreditoriaus – VMI, interesai.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui; kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais. Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Be to, tai blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Ši veika padaroma tik tyčia.
Šiuo atveju aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, jose nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.930¹ straipsnio 3 dalis); CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019).
Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą atsakingas bendrovės vadovas, tačiau asmuo atsakomybėn gali būti patrauktas tik jei nustatoma kaltė jo veiksmuose.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.
Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).
Nagrinėjamu atveju A. S. neginčija, kad formaliai vadovavo įmonei, tačiau teigia, kad įmonės valdyme jis faktiškai visiškai nedalyvavo, apie priimamus sprendimus nežinojo, tik pasirašydavo reikiamus dokumentus, jokių pavedimų, pažeidžiančių atsiskaitymų kreditoriams eiliškumą, taip pat neatliko ir apie juos nieko nežinojo.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013). Taip pat, kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas).
Byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“, turėdama mokestinę nepriemoką (šiuo atveju, VMI pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus), neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus su paskesnės eilės kreditoriais, ir tokiu būdu nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Iš bylos duomenų matyti, kad tuo metu įmonės vadovu buvo A. S., kuris 2015 m. sausio 5 d. įsakymu dėl atskaitingo asmens paskyrimo Nr. 4 vienu iš atskaitingų asmenų paskyrė projektų vadovą P. S., kurį taip įgalino atlikti mokėjimus įmonės vardu už įsigyjamas prekes ir paslaugas. Kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 25 d. bei 2021 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitų, per 2021 m. lapkričio mėnesį iš viso atlikta 11, per 2021 m. gruodžio mėnesį – 20 atsiskaitymų, kurių paskirtis – ūkio išlaidoms ir kuriuos įmonės vardu atlikinėjo ir ant dokumentų pasirašė P. S.. Iš VMI Operatyvaus patikrinimo pažymos taip pat matoma, kad įmonė 2021 m. paskolino P. S. 230400 Eur. A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nei su bankais, nei su asmenimis, iš kurių pirkdavo ir kuriems parduodavo įrangą, nebendravo, jų nepažįsta, nei vieno pavedimo neatliko. P. S. savo teismui pateiktame paaiškinime tą patvirtina, nurodydamas, kad VMI nurodomu laikotarpiu (nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 5 d.) bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai vadovo pareigas ėjo jis, jis buvo atsakingas už atsiskaitymus, įskaitant už atsiskaitymų eiliškumą. Taip pat, tai jis operatyvaus patikrinimo metu su VMI bendravo ir teikė reikalingus duomenis ir dokumentus, po 2022 m. birželio 20 d. tapo ir formaliu įmonės vadovu. Tai, kad reikalingus dokumentus institucijai teikė P. S., o ne A. S., matoma ir iš VMI pateiktos Operatyvaus patikrinimo pažymos.
Iš aptartų duomenų matyti, jog nors tuo metu, kai įmonė pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarką, įmonei de jure vadovavo A. S., tačiau tiek byloje esantys duomenys, tiek P. S. paaiškinimas patvirtina, kad de facto įmonės vadovas, kuris VMI teikė reikalingus dokumentus, kurio vadovaujama įmonė priėminėjo sprendimus, tarp kurių ir sprendimą, kuriuo suteikė pirmenybę paskesnės eilės kreditoriams prieš tai neatsiskaičius su VMI, ir tokiu būdu pažeidė ANK 120 straipsnio 1 dalį, buvo ne A. S., o P. S.. Atsižvelgiant į tai, jog pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, t. y. kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises, o A. S. apie tokį sprendimą nieko nežinojo ir tokio sprendimo tik formaliai vadovaudamas įmonei, sąmoningai nepriėmė, administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose būtino požymio – tyčinės kaltės, o kartu ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai neprieštarauja ir aukštesniųjų teismų formuojamai praktikai (Vilniaus apygardos teismo nutarimas byloje Nr. AN2-11-626/2018).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
nutraukti pradėtą administracinę teiseną A. S. atžvilgiu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.