- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- 1-537-743/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Civilinis ieškovas
- S. M.
- Kaltinamasis
- E. M.
- Advokatai
- Kazimieras Jukna, Mečislovas Norvaišas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.3Bausmės skyrimas pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.4.1Turto prievartavimas (BK 181 str. 1 d.)
- 2.1.14.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.14.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:
1) 2018 m. spalio 29 d. Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. M. 2019 m. spalio 19 d. apie 17 val., žaidimų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, panaudodamas prieš S. M. psichinę prievartą – įrėmęs peilį jam į pilvą bei grasindamas panaudoti fizinį smurtą – sulaužyti jam kaulus, vertė mažametį S. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., perduoti jam du eurus iki 2019 m. spalio 20 d., nurodydamas, kad jeigu neatneš dviejų eurų iki nurodytos dienos, suma didės trigubai.
Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino. Paaiškino, kad 2019 m. spalio 19 d. jis buvo neblaivus, vaikščiojo (duomenys neskelbtini) mieste, sutiko pažįstamą A. G. ir kartu ėjo pro biblioteką link kiemų. (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp ketvirtojo ir šeštojo namo, prie suoliukų sutiko tris vaikus. Iš jų pažinojo S. M. ir jo brolį. Pamena, kad priėjęs prie suoliuko pasikvietė S. M. pasikalbėti, kalbėjo su juo vienu, kiti du vaikai buvo toliau. Jis S. M. liepė atnešti jam du eurus, šis pasakė, kad neturi, tuomet jis pasakė, kad jeigu jam neatneš pinigų, suma patrigubės. Kelnių kišenėje turėjo sulankstomą peiliuką, spalvotą, vadinamą ,,plaštakę“, todėl jį išsitraukė, buvo išskleidęs, matyt, norėjo pagąsdinti, tačiau neprisimena, kad peilį būtų buvęs įrėmęs į S. M. pilvą. Neprisimena ir kad būtų grasinęs S. M. sulaužyti kaulus, tačiau jis tą dieną buvo neblaivus, nuo įvykio praėjo daug laiko ir jis pripažįsta, kad gali visų aplinkybių ir neprisiminti, todėl galėjo būti taip, kaip nurodo S. M.. S. M. buvo išsigandęs, jų pokalbio kiti vaikai galėjo negirdėti, nes buvo toliau nuo jų. Prisimena, kad, regis, E. K. pro langą šaukė ant jo, kad jis nelįstų prie vaikų. Netrukus po to jie išsiskirstė, po kelių dienų, įvykio metu jo turėtą peilį iš jo paėmė kažkoks vyras. Gailisi, dėl to, ką padarė, dalį civilinio ieškinio – 500 Eur jau atlygino, su kita jo dalimi sutinka, ketina dalimis atlyginti ir kitą civilinio ieškinio dalį (t. 2, b. l. 131–132).
Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė, kad į įvykio vietą atėjo pro (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės viešąją biblioteką pėsčiųjų taku iš Seinų gatvės į Sodų gatvę; parodė šalia pėsčiųjų tako, jo dešinėje pusėje, tarp Sodų g. 4 ir 6 namų (priešais (duomenys neskelbtini) esantį namą) du medinius suoliukus, parodė pirmąjį suoliuką, kur stovėjo S. M., parodė antrąjį medinį suoliuką, ant kurio sėdėjo A. G.; E. M. parodė vietą, kurioje stovėjo S. M., kai jis priėjo prie jo ir reikalavo pinigų (t. 2, b. l. 34–42).
N. S. M. patvirtino, kad pažįsta E. M., dienos ir tikslaus laiko nepamena, tačiau kai jis su pusbroliu N. V. ir draugu E. R. ėjo link namų, Sodų gatvėje, tarp trečiojo ir šeštojo namų, susitiko E. M.. Jis jam liepė sustoti ir pasišnekėti, nusivedė toliau ir klausė, kada atneš du eurus. Jis pasakė, kad nežino, E. M. buvo piktas ir išsitraukė peilį, juo mosikavosi, paskui įrėmė peilį į pilvą. Jis peilį išsitraukė iš kišenės, peilis buvo spalvotas, jis išsiskleidžia kaip žirklutės. E. M. peilį įrėmė dėl to, kad jis neturėjo dviejų eurų, jis sakė, kad jei neatneš pinigų iki sekmadienio, tai suma didės trigubai ir sulaužys kaulus. Kai E. M. jam įrėmė peilį jis bijojo, nes buvo baisu, kad galėjo užpjauti. Draugai, su kuriais ėjo, stovėjo toliau. E. K. per langą pasakė ,,nelįsk prie vaikų“ ir tada E. M. susiskleidė peilį, įsidėjo į kelnių kišenę, o jis su draugais nuėjo. Su E. M. niekada nebuvo susilažinę, niekada nieko nėra jam pralošęs. Jis E. M. įvykio metu sakė, kad rytoj atneš pinigus, bet tiesiog pamelavo. Jis su E. M. nebuvo susitaręs, kad jei jis ką nors padarys, jis jam duos du eurus (t. 1, b. l. 125–126).
N. S. M. atstovė pagal įstatymą G. Ž. paaiškino, kad 2019 m. spalio 19 d. apie 16.30 val. S. M. išėjo iš namų kartu su savo broliu R. M. į žaidimų aikštelę, esančią(duomenys neskelbtini) m. Sodų gatvėje, tarp trečiojo ir penktojo namų. Apie 18.30 val. abu broliai grįžo namo. 2019 m. spalio 20 d. jai paskambino I. V. ir papasakojo, kad 2019 m. spalio 19 d., vaikams būnant žaidimų aikštelėje, į ją atėjęs E. M. iš vaikų reikalavo pinigų. Ji ėmė domėtis įvykiu ir apie tai paklausė S. M.. Jis jai pasakė, kad būnant žaidimų aikštelėje į ją atėjo E. M. ir iš jo reikalavo dviejų eurų, jei neatneš, sakė, kad kiekvieną dieną suma didės, o jei kam nors pasiskųs, sulaužys jam visus kaulus. S. M. pasakė ir tai, kad E. M. turėjo kažkokį daiktą rankoje, panašų į žaislinį peilį. Dėl šio įvykio jos vaikaitis S. M. labai išgyveno, iki pat mokslo metų pabaigos mokykloje vieną kartą per savaitę lankėsi pas psichologę, vėliau su vaikaičiu privačiai kreipėsi į psichologą, šešis kartus dėl to važiavo į Druskininkus, pakeitė mokyklą. Atsižvelgusi į tai, prašo priteisti nukentėjusiajam 1 000 Eur neturtinės žalos. Dalį civilinio ieškinio – 500 Eur E. M. sumokėjo (t. 1, b. l. 91–97; t. 2, b. l. 132–133).
Liudytojas G. K. patvirtino, kad 2019 m. spalio 19 d. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini). Apie 11 val. į namus parėjo jo sūnus V. K. su draugu E. B., girdėjo, kaip vaikai kalbėjosi apie E. M., kad jis jiems grasino. Sūnus jam pasakė, kad E. M. grasino peiliu. Kurią dieną grasino, nesakė ir jis nesidomėjo. Tą pačią dieną apie 13 val. ėjo pas draugą per Motiejaus Gustaičio mokyklos parką ir sutiko E. M.. Jis jo paklausė, kodėl jis kabinėjasi prie vaikų ir liepė atiduoti peilį. E. M. nieko nesakęs iš kišenės išsiėmė perlenkiamą peilį (plaštakę) ir jam atidavė. Peilis, kurį jam padavė E. M., yra margas, jį pateikė tyrėjams (t. 2, b. l. 152–153).
Liudytoja I. V. patvirtino, kad ji yra N. V. mama, S. M. teta. Galėjo būti 2019 m. spalio 19 d., tačiau ji tiksliai laiko neprisimena, dienos metu, jos sūnus buvo mieste. Grįžęs namo apie 18 val. papasakojo, kad per parką einant namo kartu su S. M. ir E. R., vaikų žaidimų aikštelėje, susitiko E. M.. E. M. pasikvietė S. M. ir pasakė jam, kad jei jis neatneš dviejų eurų, tai kasdien ta suma didės, kai skola užaugs, sulaužys jam kaulus ar kažką panašaus. Tada E. M. iš kažkur išsitraukė peilį, sakė, kad tas peilis atsilenkiamas, vadino jį ,,plaštake“. Tuomet su tuo peiliu priėjo prie S. M. ir tą peilį įrėmė jam į pilvą. Kai jai sūnus tai papasakojo, ji paskambino G. Ž. ir papasakojo, ką jai sūnus pasakojo. Jai sūnus sakė, kad S. M. atrodė išsigandęs (t. 2, b. l. 141–142).
Liudytoja R. B. patvirtino, kad jos sūnus E. R. draugauja su S. M. Atrodo 2019 m. spalio mėnesį, dienos neprisimena, jai paskambino jos vyras V. R. ir pasakė, kad jam skambino S. M. senelė G. Ž. ir pasakė, kad E. M. buvo prie priėjęs prie sūnaus E. R. ir S. M. ir rodė peilį. Po to ji su savo sūnumi kalbėjo, tai jai sūnus sakė, kad jam E. M. negrasino ir su peiliu prieš jį nestovėjo, iš jo nieko neprašė, sakė, kad E. M. tik prieš S. M. su peiliu stovėjo, rodė jį ar kažkaip panašiai, detaliai sūnus nepaaiškino (t. 2, b. l. 152).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini) gatvėje, tarp ketvirtojo ir šeštojo daugiabučių namų esanti žaidimų aikštelė, kurią juosia gyvatvorė (t. 1, b. l. 24).
Savanoriško daiktų pateikimo ir daikto apžiūros protokolai patvirtina, kad G. K. pateikė iš E. M. paimtą peilį (plaštakę): sulenkiamas peilis susideda iš rankenos ir geležtės, peilis metalinis, spalvoto marginimo su fiksatoriumi rankenos gale, rankena susideda iš dviejų dalių, peilis sulenktas, geležtės nematyti; atlenkus fiksatorių ir abi rankenų dalis atlenkiant sujungus, matoma peilio geležtė, kuri yra tokios pačios spalvos kaip ir visas peilis; peilis yra vienašmenis, bendras peilio ilgis yra 22 cm, geležtės ašmenų ilgis yra 8,5 cm, geležtės plotis – 1,7 cm, sulankstyto peilio ilgis – 13 cm (t. 1, b. l. 28–39).
Iš daiktų apžiūros protokolo, kuriuo apžiūrėtas iš E. M. paimtas mobilaus ryšio telefonas ,,Apple iPhone XR“, „Messeger“ programėlėje rasta susirašinėjimas su A. Ž. apie savaitgalio įvykius: 2019 m. spalio 20 d. A. Ž. rašo: „Sveikas, turiu bėda“, E. M. rašo: ,,ir kad dar snekejo kad vaikus su peiliu gazdinu tegul nesneka nesamoniu viska atsimenu negazdinau su jokiu peiliu tik parodziau“ „ir viskas nusiraminau isgeres buvau jaigu issigando jie atsiprasau gailiuosi del to viskas nustoju daryt nesamones ir maziau busiu lazdijuose“. Atidarius susirašinėjimą su S. M. yra dvi žinutės: 2019 m. spalio 23 d. E. M. rašo, kad „moce reke tavo ir pareiskima lyk parase nes pasiskundei“ (t. 1, b. l. 47–49).
Dėl turto prievartavimo (BK 181 straipsnis)
Pagal 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. BK 181 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos – turto prievartavimo esmė yra neteisėtas reikalavimas, kuris pareiškiamas nukentėjusiajam. Reikalavimo esmė – perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti. Reikalaudamas perduoti turtą, kaltininkas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį. Be to, turto prievartavimo atveju dažniausiai reikalaujama perduoti apibrėžtą turtą – nurodytą pinigų sumą ar konkretų daiktą. Pagrindiniai momentai, lemiantys veikos kvalifikavimą pagal BK 181 straipsnio 1 dalį yra šie: 1) reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę, atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 2) grasinimas, t. y. psichinės prievartos prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudojimas; 3) grasinimo pobūdis – grasinama panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas; 4) reikalaujama turtą perduoti dabar ar ateityje; 5) grasinama panaudoti smurtą ateityje, jei nebus įvykdytas reikalavimas. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nukentėjęs tai suvokia. Esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise, kitaip tariant reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-203/2011).
Iš aukščiau aptartų kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymų matyti, kad E. M., neturėdamas jokio teisėto pagrindo reikalauti iš S. M. pinigų, grasindamas panaudoti prieš jį fizinį smurtą – sulaužyti jam kaulus, jeigu jo reikalavimo neįvykdys, reikalavo S. M. atnešti jam pinigų. Reikalavimas išsakytas ir grasinimas išreikštas mažamečiui, grasinimo metu E. M. panaudojo psichinę prievartą – grasino peiliu, todėl grasinimas mažamečiui buvo realus. Tai, kad reikalavimas atnešti pinigų buvo, kad grasinimui buvo panaudotas peilis patvirtina ir liudytojai G. K., I. V., R. B., E. K.. Peilio radimo faktą pas kaltinamąjį patvirtina ir daiktų pateikimo protokolas. Visi šie įrodymai, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, leidžia pripažinti įrodytu, kad E. M., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai vertė S. M. perduoti jam pinigus, grasindamas prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą bei panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas peiliu, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 181 straipsnio 1 dalį kaip turto prievartavimas.
Dėl civilinio ieškinio
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246,6.247,6.248, 6.249 straipsniai.
Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal jį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad nukentėjęs, įvykio metu buvo dvylikos metų, pareikšto grasinimo, kurio metu kaltinamasis panaudojo ir peilį, mažametis labai išsigando, visus tolesnius mokslo metus lankėsi pas psichologę mokykloje, pasibaigus mokslo metams pakeitė mokyklą, taip pat kreipėsi ir privačios psichologo konsultacijos. Įvertinus tai, spręstina, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjęs pagrįstai tvirtina, jog patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgąsčiu, išgyvenimais ir baime, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kėsintasi į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – psichinę asmens sveikatą, dėl kaltinamojo grasinimų nukentėjęs išsigando, išgyveno dėl to, jautė baimę, jam prireikė ilgalaikės psichologo konsultacijos, turėjo pakeisti mokymosi vietą. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pripažintina, kad nukentėjusiojo ieškinys visiškai pagrįstas.
2020 m. liepos 16 d. nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą pateikė pakvitavimą, kuriame patvirtino, kad dalį pareikšto civilinio ieškinio – 500 Eur kaltinamasis atlygino, todėl šios dalies ieškinio atsisakė.
Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kadangi BPK nereguliuoja civilinio ieškinio atsisakymo klausimų, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę pareikšti teismui, kad atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Teismas bylą nutraukia, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad civilinio ieškovo atsisakymas dalies ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešam interesui, todėl jis priimtinas (CPK 42 straipsnio 2 dalis), o procesas dėl to nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 4 punktai).
Dėl dalies civilinio ieškovo reikalavimų civilinį procesą nutraukus, likusio dalyje civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistini 500 Eur S. M. neturtinei žalai atlyginti, kadangi aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad ši neturtinė žala atsirado dėl kaltų kaltinamojo veiksmų (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Dėl bausmės paskyrimo
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinimo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
E. M. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskirtas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalys), savo tyčią visiškai realizavo. E. M. teistas (t. 2, b. l. 59–60), teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, baustas administracine tvarka už įvairius administracinius pažeidimus (t. 2, b. l. 67–81). E. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį padarytos žalos, todėl tai jo atsakomybę lengvina (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). E. M., būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintas, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, kad tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Atsižvelgus į tai, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Bendruomenė dėl kaltinamojo elgesio nusiskundimų neturi (t. 2, b. l. 91), nukentėjęs neprašo griežtos bausmės, jo veiksmai nebuvo intensyvūs, reikalautas labai mažos vertės turtas. Atsižvelgus į tai, E. M. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes, įvertinus aukščiau aptartas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibudinančias aplinkybes spręstina, kad tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principą.
E. M. sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).
Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 2, 4 dalys).
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš aptariamų, BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 2, 4 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, būtina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).
Šiame teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, tačiau jo padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, jo veiksmai nebuvo intensyvūs, reikalauta pinigų suma menkavertė, todėl šiuo požiūriu veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas nėra didelis, nukentėjęs neprašo griežtos bausmės, kaltinamasis savanoriškai atlygino dalį padarytos neturtinės žalos, dėjo pastangas sumokėti anksčiau jam paskirtas baudas (t. 2, b. l. 128–129), po šios nusikalstamos veikos kitų teisės pažeidimų nepadarė. Įvertinus visas šias aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai - sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant nustatytomis pareigomis.
Dėl kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
E. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 46–48), panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 1, b. l. 40–41), sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalyje ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Į bausmės laiką įskaityti laiką, E. M. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2019 m. spalio 29 d. (dvi paras).
Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu įpareigoti E. M. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Priteisti iš E. M. 500 Eur (penkis šimtus eurų) S. M. neturtinei žalai atlyginti.
Procesą dėl dalies S. M. civilinio ieškinio – 500 Eur (penkių šimtų eurų), nutraukti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.