Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2018 m. spalio 29 d. Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. 2019 m. spalio 19 d. apie 17 val., žaidimų aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, panaudodamas prieš S. M. psichinę prievartą – įrėmęs peilį jam į pilvą bei grasindamas panaudoti fizinį smurtą – sulaužyti jam kaulus, vertė mažametį S. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., perduoti jam du eurus iki 2019 m. spalio 20 d., nurodydamas, kad jeigu neatneš dviejų eurų iki nurodytos dienos, suma didės trigubai.

Dėl turto prievartavimo (BK 181 straipsnis)

Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246,6.247,6.248, 6.249 straipsniai.

Sprendžiant neturtinės žalos klausimą ir jos dydį taikytina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Pagal jį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad nukentėjęs, įvykio metu buvo dvylikos metų, pareikšto grasinimo, kurio metu kaltinamasis panaudojo ir peilį, mažametis labai išsigando, visus tolesnius mokslo metus lankėsi pas psichologę mokykloje, pasibaigus mokslo metams pakeitė mokyklą, taip pat kreipėsi ir privačios psichologo konsultacijos. Įvertinus tai, spręstina, kad esant šioms aplinkybėms, nukentėjęs pagrįstai tvirtina, jog patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgąsčiu, išgyvenimais ir baime, todėl ji priteistina (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kėsintasi į vieną iš svarbiausių įstatymo ginamų vertybių – psichinę asmens sveikatą, dėl kaltinamojo grasinimų nukentėjęs išsigando, išgyveno dėl to, jautė baimę, jam prireikė ilgalaikės psichologo konsultacijos, turėjo pakeisti mokymosi vietą. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, pripažintina, kad nukentėjusiojo ieškinys visiškai pagrįstas.

2020 m. liepos 16 d. nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą pateikė pakvitavimą, kuriame patvirtino, kad dalį pareikšto civilinio ieškinio – 500 Eur kaltinamasis atlygino, todėl šios dalies ieškinio atsisakė.

Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kadangi BPK nereguliuoja civilinio ieškinio atsisakymo klausimų, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas turi teisę pareikšti teismui, kad atsisako ieškinio (CPK 140 straipsnio 1 dalis). Teismas bylą nutraukia, jeigu ieškovas atsisakė ieškinio ir atsisakymą teismas priėmė (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad civilinio ieškovo atsisakymas dalies ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešam interesui, todėl jis priimtinas (CPK 42 straipsnio 2 dalis), o procesas dėl to nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 4 punktai).

Dėl dalies civilinio ieškovo reikalavimų civilinį procesą nutraukus, likusio dalyje civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo priteistini 500 Eur S. M. neturtinei žalai atlyginti, kadangi aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad ši neturtinė žala atsirado dėl kaltų kaltinamojo veiksmų (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Dėl bausmės paskyrimo

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinimo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

E. M. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskirtas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalys), savo tyčią visiškai realizavo. E. M. teistas (t. 2, b. l. 59–60), teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, baustas administracine tvarka už įvairius administracinius pažeidimus (t. 2, b. l. 67–81). E. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį padarytos žalos, todėl tai jo atsakomybę lengvina (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). E. M., būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintas, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad įvykio metu jis buvo neblaivus, kad tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Atsižvelgus į tai, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bendruomenė dėl kaltinamojo elgesio nusiskundimų neturi (t. 2, b. l. 91), nukentėjęs neprašo griežtos bausmės, jo veiksmai nebuvo intensyvūs, reikalautas labai mažos vertės turtas. Atsižvelgus į tai, E. M. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis, nes, įvertinus aukščiau aptartas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibudinančias aplinkybes spręstina, kad tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo principą.

E. M. sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).

Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 2, 4 dalys).

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš aptariamų, BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 75 straipsnio 2, 4 dalyje normų turinio matyti, kad bausmės paskirtis yra daugialypė, todėl sprendžiant klausimą, ar ji bus tinkamai realizuota, atidėjus bausmės vykdymą, būtina kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Šiame teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, tačiau jo padarytas nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, jo veiksmai nebuvo intensyvūs, reikalauta pinigų suma menkavertė, todėl šiuo požiūriu veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas nėra didelis, nukentėjęs neprašo griežtos bausmės, kaltinamasis savanoriškai atlygino dalį padarytos neturtinės žalos, dėjo pastangas sumokėti anksčiau jam paskirtas baudas (t. 2, b. l. 128–129), po šios nusikalstamos veikos kitų teisės pažeidimų nepadarė. Įvertinus visas šias aplinkybes spręstina, kad bausmės tikslai - sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o jo elgesį efektyviai koreguojant nustatytomis pareigomis.

Dėl kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

E. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 46–48), panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, saugomas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (t. 1, b. l. 40–41), sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietu­vos Respubli­kos BK 181 straipsnio 1 dalyje ir nubausti terminuotu laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, E. M. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. spalio 28 d. iki 2019 m. spalio 29 d. (dvi paras).

Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu įpareigoti E. M. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš E. M. 500 Eur (penkis šimtus eurų) S. M. neturtinei žalai atlyginti.

Procesą dėl dalies S. M. civilinio ieškinio – 500 Eur (penkių šimtų eurų), nutraukti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.