- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- 2S-1566-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00877-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Suinteresuotas asmuo
- V. Kliučiaus
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-5937-734/2018 pagal pareiškėjos E. G. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo V. Kliučiaus personalinė įmonė „Vidkolina“, kuria skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja E. G. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės B. P. 2017 m. lapkričio 29 d. patvarkymą Nr. S-148401 ir įpareigoti antstolę netrukdyti AB SEB bankui disponuoti nuosavybės teise valdomu turtu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei įpareigoti antstolę ištirti pareiškėjos 2017 m. lapkričio 9 d. antstolei pateiktus reikalavimus, t. y. įpareigoti antstolę vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/09422/V, 2013 m. birželio 26 d. rašte reg. Nr. B-144971, adresuotame AB SEB lizingo atstovui advokatui N. S., advokatės (duomenys neskelbtini) kontora, (duomenys neskelbtini), Vilnius, skliausteliuose minimą lizingo <<Finansinės nuomos>> sutarties pakeisti žodžiu <<Finansinės>>, t. y. iš skliaustelių pašalinti žodį nuomos ir apie tai pranešti AB SEB Lizingui ir šiuo pagrindu atlyginti turtinius ir moralinius nuostolius: 20 000 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos; pripažinti negaliojančiais antstolių patvarkymus, kuriais pažeidžiamos pareiškėjos turtinės teisės, viršijančios skolas kreditoriams; pateikti pareiškėjai Finansinės nuomos lizingo sutartį, sudarytą 2005 m. gegužės 31 d. tarp pareiškėjos ir AB SEB lizingo.Nurodė, kad antstolė nepagrįstai Finansinio lizingo sutartį sutapatino su išperkamosios nuomos sutartimi, todėl nepagrįstai mano, kad Finansinio lizingo sutarties dalykas yra nekilnojamas turtas, kurį 2005 m. birželio 2 d. pirkėjas įsigijo iš išieškotojo V. Kliučiaus personalinės įmonės „Vidkolina“. Pagrindinis finansinio lizingo ir išperkamosios nuomos sutarčių atribojimo kriterijus yra sutarties tikslas, mokamo mokesčio pobūdis, daikto naudojimo paskirtis. Antstolė nepagrįstai nurodė, jog 2008 m. gegužės 19 d. turto arešto aktu yra areštuota turtinė teisė – 136,09 kv. m. ploto parduotuvė, t. y. turtas pagal lizingo sutartį, sudarytą su pareiškėja, kuri išmokėjus sutartyje nurodytas sumas įgyja nuosavybės teisę. Pareiškėjos teigimu, ji neišmokėjo ir neišmokės sutartyje nurodytų sumų, nes lizingo sutarties sąlygas įvykdė UAB „Egvisma“, todėl antstolė nepagrįstai teigia, kad pareiškėja yra sudariusi Lizingo nuomos sutartį su AB SEB Lizingu. Anot pareiškėjos, antstolė apie ją skleidžia melagingą informaciją, todėl turi atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Antstolė B. P. 2018 m. sausio 10 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.Teismas nurodė, kad ne antstolio kompetencijoje atlikti sutarties šalių pasirašytos sutarties pakeitimus, kad ir išbraukiant tam tikrus žodžius iš sutarties teksto. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnis nustato, kokius antstolis atlieka procesinius veiksmus, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, savo įgalinimų, numatytų CPK normose, antstolis negali viršyti. Todėl pareiškėjos reikalavimą iki 2017 m. gruodžio 27 d. vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/09422/V, 2013 m. birželio 26 d. rašte reg. Nr. B-144971, adresuotame AB SEB lizingo atstovui advokatui N. S., advokatės (duomenys neskelbtini) kontora, (duomenys neskelbtini), Vilnius, skliausteliuose minimą lizingo <<Finansinės nuomos>> sutarties pakeisti žodžiu <<Finansinės>>, t. y. iš skliaustelių pašalinti žodį nuomos ir apie tai pranešti AB SEB Lizingui, teismas atmetė kaip nepagrįstą.Teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas atlyginti 20 000 Eur turtinę ir 30 000 Eur neturtinę žalą yra nenagrinėtinas CPK 510 straipsnio tvarka. Jeigu pareiškėja mano, kad dėl antstolės vykdomų veiksmų kyla žala, pareiškėja turėtų kreiptis į teismą ginčo teisena pateikdama ieškinį pagal CPK 135 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjos reikalavimas pripažinti negaliojančiais antstolių patvarkymus, kuriais pažeidžiamos pareiškėjos turtinės teisės, viršijančias skolas kreditoriams, teismo vertinimu, yra nekonkretus, neatitinkantis CPK 510 straipsnio reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turi nurodyti, kokį konkretų antstolės patvarkymą skundžia, nurodydama neteisėtus, pareiškėjos manymu, antstolės veiksmus, nes antstolės veiksmų apskundimui taikomi CPK 512 straipsnyje nustatyti skundo padavimo terminai.Teismas taip pat nustatė, kad pati pareiškėja kartu su skundu pateikė jos prašomą 2005 m. gegužės 31 d. lizingo sutartį. Antstolė šia sutartimi nedisponuoja, be to, teismas sprendė, kad pareiškėjos reikalavimas pateikti minėtą sutartį nėra vykdymo veiksmas CPK 634 straipsnio prasme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja E. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį ir įpareigoti antstolę B. P. vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/09422/V, 2013 m. birželio 26 d. rašte reg. Nr. B-144971, adresuotame AB SEB lizingo atstovui advokatui N. S., advokatės (duomenys neskelbtini) kontora, (duomenys neskelbtini), Vilnius, skliausteliuose minimą lizingo <<Finansinės nuomos>> sutarties pakeisti žodžiu <<Finansinės>>, t. y. iš skliaustelių pašalinti žodį nuomos ir apie tai pranešti AB SEB Lizingui; pateikti pareiškėjai antstolės išgalvotą Lizingo nuomos sutartį, sudarytą tarp E. G. ir AB SEB Lizingo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Antstolei suklastojus dokumentus vykdomojoje byloje, t. y. išgalvojus nebūtą Lizingo nuomos sutartį, yra pareikšta pretenzija bendraisiais pagrindais, kaip ikiteisminio ginčo išraiška, tačiau ne kaip antstolės procesinio veiksmo sprendimas. Nepaisant naujo civilinio ginčo, antstolė supainiojo procesus, dėl ko į apeliantės pretenziją atsakė patvarkymu, taip sąmoningai didindama išieškojimo kaštus apeliantės sąskaita.Skundžiamoje nutartyje teismas Finansinio lizingo sutartį pavadino Lizingo nuomos sutartimi, nurodydamas, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl antstolės įpareigojimo pateikti apeliantei Lizingo nuomos sutartį. Todėl skundžiama nutartis naikintina, o pretenzija grąžintina antstolei spręsti ginčą iš esmės, pareikšti ieškinį teisme dėl civilinio ginčo išsprendimo.Apeliantė neturi turtinių teisių, susijusių su 2005 m. gegužės 31 d. Finansinio lizingo sutartimi, niekada su niekuo nėra pasirašiusi Lizingo nuomos sutarčių, įskaitant dėl nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklausančio AB SEB bankui. Antstolė, neleisdama bankui disponuoti savo turtu, vilkina išieškojimo vykdymą, pažeisdama pirmiausia išieškotojo teisėtus lūkesčius, tuo pačiu trukdo iš banko perimti turtines teises, todėl skundžiamas patvarkymas naikintinas, įpareigojant antstolę ištirti apeliantės antstolei 2017 m. lapkričio 9 d. pateiktus reikalavimus ir atlyginti turtinę bei moralinę žalą. Šioje byloje esminė teismo klaida yra ta, kad antstolė suklaidino teismą savo prielaidomis teigdama, kad E. G. pasirašė Finansinės nuomos sutartį, ko niekada nebuvo ir ko negali pateikti teismui ir antstolė.Skundžiamu turto arešto aktu antstolės padėjėja, akivaizdžiai pažeisdama CPK 145 straipsnio normas, areštavo AB SEB bankui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, melagingai nurodydama, kad areštuojamas turtas priklauso E. G. asmeninės nuosavybės teise, ir tokio turto arešto akto pastarajai CPK nustatyta tvarka neišsiuntė, o pateikė tik bankui. Bankas nepasinaudojo apskundimo teise, dėl ko negali įvykdyti sutartinių prievolių.2005 m. birželio 2 d. trišalės pirkimo-pardavimo sutarties 5.2 punkte pirkėjas (AB SEB bankas), siekdamas sau apsunkinti 2005 m. gegužės 31 d. Finansinio lizingo sutarties vykdymą, melagingai nurodo, t. y. pareiškia ir patvirtina, kad Turtą iš Pardavėjo perka turėdamas tikslą lizingo būdu jį išnuomoti Lizingo gavėjui pagal Lizingo sutartį (tokios Lizingo sutarties nėra).Antstolis išgalvojo nebūtą ieškovės turtinę teisę ir supranta, kad atsakovas negali įvykdyti lizingo sutartinių prievolių, tuo tarpu atsakovui aiškiai matyti, kad ir esant ieškovės turtinei teisei, pastatas, kurį atsakovas neteisėtai užvaldė po 2015 m. birželio 2 d., yra keletą kartų brangesnis už ieškovės skolas, o skolos yra išieškomos iš ieškovės darbo užmokesčio. Be to, antstoliui ir atsakovui privalu žinoti, kad Trišalės sutarties 5.8 punkte numatyta, jog Pirkėjui yra paaiškinta ir jam yra žinoma, kad Sutartis prieš trečiuosius asmenis galės būti panaudota ir sukels jiems teisines pasekmes tik tuo atveju, jei bus įregistruota Nekilnojamojo turto registre.Priešingai nei daro prielaidą teismas, VĮ Registrų centre ginčo turto savininku nurodomas AB SEB bankas, o E. G. niekada nebuvo ir nebus turtinės teisės savininkė, kadangi už lizinguojamą turtą atsiskaitė UAB „Egvisma“.Priešingai nei daro prielaidą teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir apeliantė įrodė, kad antstolės veiksmai pažeidžia įstatymo reikalavimus, taip pat įrodė, kad tiek antstolio, tiek teismo priimti procesiniai sprendimai nesukurs teisinių pasekmių, nes apeliantė neturi turtinių teisių.Antstolė, jos padėjėja ir teisėja nesupranta esminių sąvokų, t. y. neskiria turto savininko nuo panaudos gavėjo ir pan.Teismas privalėjo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, nuo kurios išsprendimo priklausytų procesinio sprendimo objektyvumas šioje byloje (žr. Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-32-544/2018).Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė B. P. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei priėmė teisėtą nutartį. Sprendžiant dėl atskirojo skundo pagrįstumo, prašo atsižvelgti į antstolės 2018 m. sausio 10 d. patvarkyme dėl skolininkės skundo išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas apeliantės skundas dėl antstolio veiksmų.Pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų apeliantė prašė: panaikinti antstolės 2017 m. lapkričio 29 d. patvarkymą Nr. S-148401, kuriuo atmesti apeliantės 2017 m. lapkričio 9 d. antstolei pateikti reikalavimai, ir įpareigoti antstolę netrukdyti AB SEB bankui disponuoti nuosavybės teise valdomu turtu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei įpareigoti antstolę ištirti apeliantės 2017 m. lapkričio 9 d. antstolei pateiktus reikalavimus, t. y. įpareigoti antstolę vykdomojoje byloje Nr. 0171/10/09422/V, 2013 m. birželio 26 d. rašte reg. Nr. B-144971, adresuotame AB SEB lizingo atstovui advokatui N. S., minimą lizingo „Finansinės nuomos“ sutarties pakeisti žodžiu „Finansinės“, t. y. pašalinti žodį nuomos, ir apie tai pranešti AB SEB Lizingui bei šiuo pagrindu atlyginti 20 000 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos; pripažinti negaliojančiais antstolių patvarkymus, kuriais pažeidžiamos apeliantės turtinės teisės, viršijančios skolas kreditoriams; pateikti apeliantei Finansinės nuomos lizingo sutartį, sudarytą 2005 m. gegužės 31 d. tarp apeliantės ir AB SEB lizingo.Pirmiausia apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimas nėra bylų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalykas. Antstolis vykdymo veiksmus atlieka jam pateikto vykdyti vykdomojo dokumento pagrindu (CPK 586 straipsnio 1 dalis) ir apeliantės skunde keliamų klausimų, tokių kaip, ar su lizingo davėju sudaryta sutartis yra finansinio lizingo ar finansinės nuomos sutartis, ar tai – ta pati sutartis, nesprendžia. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantės skunde išdėstytų argumentų, susijusių su tarp šalių sudarytos sutarties pobūdžiu, nevertino, nes, kaip teisingai pažymėjo, jie nėra susiję su antstolio atliekamais procesiniais veiksmais.Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad reikalavimai dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo nėra nagrinėjami CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka, o reikalavimas pateikti lizingo nuomos sutartį, kurios, apeliantės teigimu, ji nėra sudariusi, taip pat nėra susijęs su antstolio atliekamais vykdymo veiksmais.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės argumentai, susiję su apeliantės minimu 2015 m. lapkričio 2 d. turto arešto aktu, taip pat nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl nurodyto turto arešto akto teisėtumo ir su juo susijusių apeliantės argumentų teismas jau yra pasisakęs kitoje civilinėje byloje Nr. 2YT-50729-141/2016, todėl nagrinėjamoje byloje šis klausimas negali būti pakartotinai sprendžiamas. Tai, kad minėtoje byloje pirmosios instancijos teismo nutartis buvo apskųsta atskiruoju skundu, nagrinėjamai bylai neturi jokios teisinės reikšmės, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, teismas neturėjo pagrindo sustabdyti nagrinėjamą bylą.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės skundo dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.