Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

bausmę vykdančios institucijos (duomenys neskelbtini) atstovams Teisės skyriaus teisininkę I. M. ir Resocializacijos viršininkui V. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. R. (toliau – G. R.) Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 206 straipsnį, 149 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2004 m. vasario 19 d. Bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini).

2. 2024 m. vasario 5 d. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) atvyko (duomenys neskelbtini). Bausmę atlikti paskirtas uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) nuteistasis adaptacijos laikotarpiu sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. (duomenys neskelbtini) viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) bausmę atlikti buvo paskirtas paprastosios grupės sąlygomis, perkeltas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) perkeltas į (duomenys neskelbtini). G. R. teistas tris kartus, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Su kitais nuteistaisiais gerai sutaria, nepastebėta, jog konfliktuotų ar darytų neigiamą įtaką. G. R. galima apibūdinti kaip mandagų, darbštų, ramų asmenį, jis laikosi higienos ir švaros paskirtoje kameroje. Bausmės atlikimo metu G. R. (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini). Per bausmės atlikimo laiką nuteistajam 10 kartų taikytos drausminamojo poveikio priemonės, šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka nebaustas, bausmės atlikimo metu skatintas 17 kartų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos, elgesio programose bei pozityvaus užimtumo užsiėmimuose. Bausmės atlikimo metu nebuvo pastebėtas vartojant narkotines medžiagas ar alkoholinius gėrimus. Atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbu nėra aprūpintas, jam leista dirbtuvėje gaminti rankdarbius iš medienos, piešti, siūti, pinti. Į pataisos namus vykdomųjų patvarkymų dėl ieškinių išieškojimų negauta. Artimieji siunčia pinigines perlaidas, gautas lėšas sugeba paskirstyti, kad patenkintų savo poreikius. Nuteistasis palaiko artimus ryšius su giminaičiais, turi motiną, nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką, su žmona palaiko gerus santykius, bendrauja laiškais, telefoniniais pokalbiais, jo žmona atvyksta į pasimatymus. Pabrėžiama, kad nusikaltimą, už kurio padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė kartu su broliu, kuris, G. R. teigimu, jau atliko laisvės atėmimo bausmę, yra paliestas iš įkalinimo įstaigos ir su kuriuo paliko gerus santykius. 2022 m. rugpjūčio 1 d. (duomenys neskelbtini) gautas nuteistojo žmonos sutikimas, kad paleidimo atveju jis galėtų grįžti gyventi pas ją, adresu (duomenys neskelbtini).

2.2. G. R. atžvilgiu (duomenys neskelbtini) buvo atlikti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, pagal teisės pažeidėjo OASys vertinimo metodika ir nustatyta vidutinė, mažėjanti nusikalstamumo rizika. 2023 m. gruodžio 1 d. buvo atliktas didelės žalos rizikos vertinimas, kurio metu nustatyta aukšta rizika visuomenei būnant laisvėje. Remiantis 2024 m. sausio 12 d. Resocializacijos skyriaus psichologo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), konsultacijų metu buvo stebima, kad asmuo suvokia, analizuoja, tačiau kiek minimalizuoja savo praeities elgesį, yra linkęs jį perkelti aplinkai. Struktūrinėje aplinkoje nuteistasis sugeba laikytis nustatytos tvarkos, nepažeidinėja režimo reikalavimų, tačiau remiantis nuteistojo gyvenimu esant nestruktūruotoje aplinkoje matoma, kad jis nesugebėjo laikytis visuomenei priimtinų normų, pažeidinėjo įstatymus, demonstravo nepagarbą kitiems žmonėms bei jų interesams. Galima teigti, kad su įvykdytu nusikaltimu labiausiai yra susiję šie elgesio bruožai: nepakankamas problemų identifikavimas, impulsyvumas, savitvardos stoka, kontroliuojantis elgesys ir savo elgesio pasekmių neįvertinimas, o įsitraukimas į resocializacijos procesą padarė įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovai, nuteistasis ir jo gynėja prašė teikimą tenkinti, prokuroras prašė teikimą atmesti.

Institucijos teikimas netenkinamas.

4. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. BK 51 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, įvertina, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

5. Svarbu pažymėti, kad minėtas įstatymas yra suformuluotas taip, jog atsižvelgęs į visas jam nustatytas sąlygas, teismas gali, tačiau neprivalo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė sušvelninama tais atvejais, jei nuteistasis atitinka nurodytus formalius reikalavimus (atliko daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės) bei yra pakankamas pagrindas manyti, kad paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Teismas įstatymų leidėjo yra įpareigotas įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau ir tikimybę, kad išėjęs į laisvę toks asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir bausmės poveikį, galima spręsti ir tai, kokia yra nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ateityje. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, kad toks asmuo yra padaręs pozityvias išvadas dėl savo įvykdytų nusikaltimų, dėl savo neteisėto elgesio bei sukeltų neigiamų padarinių, yra pakankamai motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, o kasdienių tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

6. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis G. R. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų – jis yra atlikęs daugiau nei dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini), tačiau būtina pažymėti, kad vien įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka, jog būtų galima teigti, kad egzistuoja pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė šią pareigą turi vykdyti ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10). Iš tokios Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime dar nepatvirtina, jog konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir, kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

7. Reikšminga aplinkybė, sprendžiant dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant šios rizikos laipsnį, remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu, naudojant OASys metodiką. Iš byloje esančios (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvados matyti, kad G. R. pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo vertinta (duomenys neskelbtini), visų vertinimo metu rizika išliko vidutinė su mažėjimo tendencija. Taip pat iš (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvados nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo atliktas didelės žalos rizikos vertinimas, kurio metu nustatyta aukšta rizika visuomenei G. R. būnant laisvėje. Nors Kauno apygardos teismas sutinka, kad vien rizikos dydis ir nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, leidžianti teismui spręsti, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju jau yra pasiekti ir tolesnė asmens elgesio korekcija gali būti stebima skyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

8. Iš nuteistojo G. R. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad jis vykdo socialinės reabilitacijos planą, nepažeidinėja režimo reikalavimų, aktyviai dalyvauja įvairiose elgesio pataisos programose. Institucijoje vykdomųjų dokumentų negauta. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo skatintas 17 kartų, o drausminio poveikio priemonės jam buvo taikytos 10 kartų. Nors šiuo metu nuteistasis ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo ir atskleidžia jo netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi bei taip pat neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-10-318/2021). Paskutinį kartą drausmine tvarka nuteistasis buvo baustas 2017 m. spalio 13 d. Už daikto perdavimą jam paskirtas papeikimas, tačiau įvertinus jam skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo laikotarpį (duomenys neskelbtini), darytina išvada, jog G. R. elgesio korekcija vien tik teigiama linkme stebima nepakankamai ilgą laikotarpį ir toks laikotarpis nėra pakankamas paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimui terminuota laisvės atėmimo bausme.

9. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistajam G. R. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai: vienas statinis (informacija apie teisės pažeidimus) ir du dinaminiai (mąstymas bei elgesys; gyvenimo stilius ir draugai). Nuteistajam šiuo metu nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir aukšta rizika visuomenei būnant laisvėje gali kisti, mažinant jam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius, dėl ko yra itin svarbu įvertinti G. R. motyvaciją dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį. Nors dalis nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių yra susiję su jo elgesiu praeityje, tačiau būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinusi G. R. asmens bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad dar anksti daryti išvadą, jog nuteistojo pastangos yra pakankamos siekiamam paskirtos bausmės keitimui į švelnesnės rūšies bausmę.

10. Nuteistasis G. R. (duomenys neskelbtini). „Sodros“ duomenimis, (duomenys neskelbtini) metais dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kurios veiklos sritis buvo įvairių renginių, mugių, atrakcionų įrengimas ir aptarnavimas. Atliekant bausmę (duomenys neskelbtini) jam buvo duotas leidimas užsiimti individualia kūrybine veikla (mezgimu, siuvinėjimu, piešimu). Institucijoje nuteistasis darbu nėra aprūpintas, tačiau jam leista dirbtuvėje gaminti rankdarbius iš medienos, piešti, siūti, pinti. Įvertinus šiuos duomenis galima daryti išvadą, kad būdamas laisvėje G. R. nesiekė įgyti specialybės, susitelkti į darbą, pirmenybę teikė nusikalstamai veika, kadangi iki paskutinio nusikaltimo jis buvo bedarbis, o vienas iš paskutinio nusikaltimo epizodų yra plėšimas. Kaip jau minėta anksčiau, vienas iš nuteistajam priskiriamų statinių kriminogeninių veiksnių yra gyvenimo stilius ir draugai. Kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) Socialinio tyrimo išvadoje, G. R. įvykdyti nusikaltimai yra smurtinio ir seksualinio pobūdžio, kuriuos jis vykdė kartu su bendrininkais, o paskutinė jo nusikalstama veika padaryta kartu su broliu. Būdamas laisvėje nuteistasis neįgijo išsilavinimo, neturėjo darbinės patirties, vykdė nusikalstamas veikas, kas rodo, kad nuteistasis nesivadovavo visuomenei priimtinomis normomis, nesilaikė įstatymų bei kėlė pavojų aplinkiniams. Kitas 2024 m. sausio 24 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas dinaminis kriminogeninis veiksnys – jo mąstymas ir elgesys. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis yra linkęs save parodyti iš gerosios pusės, vengia kalbėti apie faktus, kurie charakterizuoja jį neigiamai. Atsižvelgiant į jo kriminalinę istoriją, galima teigti, kad siekdamas sau naudos G. R. dėmesį sutelkia tik į teigiamas pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas ir pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Vertindamas nuteistojo nuostatas, Resocializacijos skyriaus psichologas pažymėjo, kad nuteistasis praeities elgesį yra linkęs perkelti aplinkai, o bendraujant su nuteistuoju buvo pastebėtas galimas tam tikras manipuliatyvus fonas, siekiant asmeninės naudos. Nors G. R. ir teigia, kad nori būti visuomenės dalimi, tačiau manipuliatyvaus fono egzistavimas praeities elgesio ir aukštos rizikos visuomenei kontekste leidžia manyti, jog nuteistojo gyvenimo būdas prieštarauja visuomenės normoms.

11. Nepaisant teigiamų pokyčių nuteistojo G. R. elgesyje – sistemingai lanko krikščioniškas į vertybių pokytį orientuotas programas, aktyviai dalyvauja resocializacijos vykdomose programose, siekiant tobulinti savo asmenybę – vis tik neleidžia jo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Pakankamai ilgą laiką bausmės atlikimo metu nuteistasis sistemingai nesilaikė įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, pažeidinėjo režimo reikalavimus (jo padaryti pažeidimai fiksuojami nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) metų, kai tuo tarpu pirmasis paskatinimas G. R. paskirtas tik (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus (duomenys neskelbtini) metų nuo bausmės pradžios. Nuo pirminio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo vis dar išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors pakartotinai stebima mažėjimo tendencija, taip pat (duomenys neskelbtini) atlikus didelės žalos rizikos vertinimą nustatyta aukšta rizika visuomenei būnant laisvėje, todėl akivaizdu, kad G. R. pažanga mažinant šias rizikas dar nėra pakankama.

12. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Institucijos teikimo dėl nuteistajam G. R. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo teikimo dėl nuteistajam G. R. (G. R.) paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.