Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – Muitinė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutarimo, kuriuo A. B. (A. B.) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 208 straipsnio 2 dalyje už ką jam paskirta 2 000 EUR dydžio bauda, kurios mokėjimas pratęstas 2 metams bei atsisakyta konfiskuoti pastarajam priklausantį automobilį, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. nubaustas už tai, kad 2019 m. gegužės 23 d. apie 06.40 val., Vilniaus rajone, Kenos užkardos Šumsko pasienio kontrolės punkte, jam priklausančiu automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdamas per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravęs ir nepateikęs muitinės kontrolei bei paslėpęs po automobilio apdaila gabeno 84 pakelius cigarečių „NZ Gold superslims“, 100 pakelių cigarečių „Queen superslims“, 120 pakelių cigarečių „Minsk city“ ir 33 pakelius cigarečių „Fest“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 1095,25 EUR ir taip pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatas. Šiais veiksmais A. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 2 dalyje.

2. Apeliaciniu skundu Muitinė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje dalyje dėl kontrabandos daiktų gabenimo priemonės – automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimo savininkui ir transporto priemonę konfiskuoti. Skunde nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog per valstybės sieną neteisėtai gabentos prekės buvo paslėptos po transporto priemonės apdaila, jų kiekis buvo toks, kurio nebūtų įmanoma pergabenti slaptai be automobilio panaudojimo, todėl jis laikytinas administracinio nusižengimo padarymo priemone. Skundu pažymima, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų efektyvia ir proporcinga prevencine priemone nuobaudos keliamiems tikslams pasiekti bei turėtų tiesioginį A. B. nubaudimo poveikį. A. B. padarė vieną iš didžiausią žalą valstybės ekonomikai keliančių administracinių nusižengimų, cigaretės buvo gabenamos neteisėtai, sąmoningai, tam iš anksto pasiruošus, siekiant išvengti muitinės kontrolės ir mokesčių sumokėjimo, todėl turi būti imamasi efektyvių priemonių, siekiant užkirsti kelią pakartotiniam šio nusižengimo darymui.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. B. atstovas advokatas Tadas Perveneckas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nepakeistą. Nubaustojo atstovas nurodo, kad teismo vidiniu įsitikinimu ir byloje esančiais įrodymais grindžiamas procesinis sprendimas netaikyti automobilio konfiskavimo pats savaime negali būti laikomas teisės normų pažeidimu. Teismas tinkamai įvertino A. B. padarytą administracinį nusižengimą, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, rėmėsi šioje konkrečioje situacijoje aktualia teismų praktika. Transporto priemonės, kuria padarytas administracinis nusižengimas, konfiskavimas yra teismo teisė, o ne pareiga, ši administracinio poveikio priemonė yra skiriama tik tais atvejais kai nuobaudos – baudos skyrimas ir kontrabandos daiktų konfiskavimas nėra pakankami tam, jog būtų užtikrintas administracinės nuobaudos tikslų, įtvirtintų ANK 22 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose, įgyvendinimas, o nagrinėjamu atveju jie gali būti pasiekti ir be administracinio poveikio priemonės skyrimo.

Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinis skundas tenkintinas.

4. Apygardos teismas pažymi, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra ginčo dėl padaryto administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo: skundu nesutinkama tik su apylinkės teismo sprendimu atsisakyti konfiskuoti administracinio nusižengimo padarymo priemonę – automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas dalyje dėl sprendimo atsisakyti konfiskuoti šią transporto priemonę, yra nepagrįstas ir todėl naikintinas.

5. ANK 208 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimas. Aptariamo straipsnio sankcijoje kontrabandos gabenimo priemonių konfiskavimas numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti, taikyti ją, ar ne. Pažymėtina, jog skiriant nuobaudą (o taip ir sprendžiant ir dėl administracinio poveikio priemonių taikymo tikslingumo) vertinamas pažeidimo pobūdis ir jo padarymo aplinkybės, pažeidėjo asmenybė, atsižvelgiama, ar paskirtomis poveikio priemonėmis gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, ar paskirta priemonė nėra per griežta. Vis dėl to, paskirtų poveikio priemonių visuma, įskaitant nuobaudą ir administracines poveikio priemones, turi ne tik teisingai nubausti pažeidėją, bet tuo pačiu ir atgrasyti teisės pažeidėją nuo pakartotinio teisės pažeidimų darymo, taip pat užkirsti kelią naujiems pažeidimams, todėl per švelnių priemonių taikymas, kurias paskyrus nebus pasiekti įstatymų leidėjo keliami tikslai, negali būti laikomi teisingais ir proporcingais.

6. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamas administracinis nusižengimas buvo padarytas naudojantis automobiliu „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis neabejotinai pripažintinas administracinio nusižengimo padarymo priemone (be šios transporto priemonės gabenimas būtų buvęs neįmanomas). Visgi, apylinkės teismo įsitikinimu, kontrabandinės prekės buvo gabentos ne slėptuvėje, o nesunkiai prieinamoje vietoje, todėl turto konfiskavimas šioje situacijoje nėra būtinas. Be to, apylinkės teismas atkreipė dėmesį į tai, kad A. B. baustinas už kontrabandą, kai pirmą kartą panaudojo transporto priemonę, o šios transporto priemonės vertė – 1 500 EUR – yra neproporcinga kontrabandinių prekių muitinei vertei (1 095,25 EUR), todėl būtinybės taikyti minėtą poveikio priemonę šiuo atveju nėra.

7. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamame nutarime nurodyti argumentai nėra pakankami konstatuoti, kad automobilio konfiskavimas šiuo atveju būtų aiškiai neproporcingas siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų, atvirkščiai, šios priemonės taikymas yra būtinas asmeniui, kuris, turėdamas galiojantį baustumą už analogiško pobūdžio veiką, vėl ėmėsi cigarečių kontrabandos.

8. Pirmiausia pažymėtina, kad nubaustasis automobiliu gabeno daugiau nei 300 pakelių cigarečių, ir nors transporto priemonėje ir nebuvo įrengtos specialios slėptuvės, tačiau kontrabandinės prekės buvo gabenamos ne daiktų laikymui pritaikytose vietose, o jas paslepiant po automobilio apdaila ir tikintis, jog apžiūros metu jos nebus surastos ir taip sąmoningai apsunkinant neteisėtų gabenamų prekių suradimą ir administracinio nusižengimo išaiškinimą. Visa tai, apygardos teismo vertinimu, rodo neabejotiną tyčinį veikimą siekiant gabenti kontrabandines prekes ir išankstinį pasiruošimą, kad jų radimas būtų apsunkintas, todėl teiginys, kad minėtos prekės buvo slepiamos nesunkiai prieinamoje vietoje yra neobjektyvus.

9. Visgi, apygardos teismo vertinimu, svarbiausiu argumentu, kodėl šioje situacijoje yra būtina taikyti aptariamą administracinio poveikio priemonę yra siekis atgrasyti teisės pažeidėją nuo pakartotinio analogiškų teisės pažeidimų darymo ateityje. Europos Sąjungos muitinės kodekso 42 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, taikomas už muitų teisės aktų nesilaikymą, kad tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Turint omenyje tai, pažymėtina, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino A. B. charakterizuojančių duomenų visumą. A. B. už iš esmės analogiško pobūdžio nusižengimą – Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtų ir leistiną transportavimo kiekį viršijančių cigarečių kontrabandą baudžiamas nebe pirmą kartą. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog nepraėjus nė 3 mėnesiams iki nagrinėjamoje byloje padaryto pažeidimo, t.y. 2019 m. vasario 25 d., A. B. padarė nors ir mažiau pavojingą, tačiau analogiško pobūdžio pažeidimą, t. y. buvo baustas pagal ANK 208 straipsnio 1 dalį dėl to, kad kontrabanda gabeno 6 pakelius Baltarusijos Respublikos banderolėmis pažymėtų cigarečių per Lietuvos Respublikos sieną, nuslėpdamas jas nuo muitinės kontrolės (b. l. 13). 2019 m. vasario 25 d. kontrabandos atveju, nors prekių vertė buvo žymiai mažesnė, A. B. taip pat naudojo transporto priemonę (b. l. 13).

10. Taigi konstatuotina, jog tarp iš esmės analogiškų A. B. padarytų nusižengimų buvo praėjęs pakankamai trumpas laiko tarpas – mažiau nei trys mėnesiai, antrą kartą gabentas cigarečių kiekis buvo ženkliai didesnis, todėl darytina išvada, kad pasikartojantis veiksmų pobūdis ir didėjantis nubaustojo pavojingumas sudaro pagrindą manyti, jog iki šiol skiriamomis administracinėmis nuobaudomis nepavyko pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų ir pastarojo atgrasyti nuo panašių teisės pažeidimų darymo ateityje. Tuo remiantis darytina išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje A. B. atžvilgiu yra būtinas kompleksinis poveikio priemonių – nuobaudos kartu su administracinio poveikio priemone – turto – automobilio – konfiskavimu, taikymas. Apygardos teismo vertinimu, vien tik baudos skyrimas esant administracinių nusižengimų pakartotinumui neleistų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslų ir net priešingai – galimai sudarytų sąlygas ir ateityje naudojant tą pačią transporto priemonę daryti iš esmės analogiškus pažeidimus.

11. Sprendžiant dėl minėtos poveikio priemonės taikymo proporcingumo, pažymėtina, jog pažeidimui padaryti panaudotos transporto priemonės vertė šiuo atveju tik nežymiai viršija nubaustojo gabentų prekių vertę. A. B. vairavo jam priklausančią transporto priemonę, žinodamas jos vertę ir suvokdamas galimas kontrabandos, kuriai įvykdyti atliko parengiamuosius veiksmus, gabenimo pasekmes. Šiuo konkrečiu atveju 18 metų senumo ir, pagal bylos duomenis, pakankamai nusidėvėjusio automobilio (b. l. 12) konfiskavimas nereikš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių neproporcingo suvaržymo, bet apribos nubaustojo galimybes panaudoti šį automobilį analogiškiems pažeidimams bei sudarys prielaidas panašių neteisėtų veiksmų atgrasymui.

12. Remdamasis tuo kas minėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutarimo dalis dėl automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo, naikintina kaip nepagrįsta ir neteisinga, priimta neįvertinus visų šiam sprendimui priimti reikšmingų ir A. B. charakterizuojančių duomenų, svarbių siekiant užtikrinti administracinės atsakomybės tikslus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą tenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutarimo dalį, kuria automobilis „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas jo savininkui A. B. (A. B.), panaikinti.

Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonę, konfiskuoti.

Kitos nutarimo dalies nekeisti.