- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-28
- Bylos Nr.
- AN2-179-581/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00240-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. K.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcija
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimu R. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį 400 Eur bauda už tai, kad jam 2021 m. gegužės 29 d., 18.20 val. žvejojant (būnant su žvejybos įrankiais arčiau kaip 25 metrai iki vandens telkinio kranto) (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, (duomenys neskelbtini) rajone, aplinkos apsaugos pareigūnams pareikalavus pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei žvejybos teisę suteikiantį dokumentą, jų nepateikė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. patvirtintas Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyje taisyklių 20.1 punktą, už ką jis 2021 m. gegužės 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį įspėjimu, ir nepaklusdamas teisėtiems uniformuotų aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimams, kliudė aplinkos apsaugos pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės 2002 m. liepos 1 d. įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 13 punkte, sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, du kartus pasakė kitų asmenų asmens duomenis, dėl to, siekiant nustatyti asmens tapatybę, buvo iškviesti policijos pareigūnai.
2. Panevėžio apygardos teisme gautas R. K. skundas, kuriame jis prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą ir administracinės bylos teiseną pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti, arba, netenkinus šio prašymo, pakeisti nutarimą paskiriant jam mažiausią sankcijoje numatytą baudą arba jos neskirti. R. K. skunde nurodo:
2.1. Pareigūnų nutarimu jis buvo nubaustas tik įspėjimu už tai, kad neva žvejojo, ir tai praktiškai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Buvo įsitikinęs, kad jeigu jam neskiriama jokia piniginė nuobauda, tai nėra ir jokios atsakomybės. Tik po kurio laiko, jau praėjus terminui apskųsti pareigūnų jam skirtą įspėjimą, sužinojo, kad nėra apskundęs nutarimo pripažinti jį kaltu, kad jis neva žvejojo.
2.2. Teismo pozicija, kad jis nevykdė pareigūnų reikalavimų neva du kartus pasakęs kitų asmenų duomenis, nėra teisinga. Priešingai pareigūnų parodymams, jis niekur nebėgo, nesislėpė, tai, kad norėjo eiti atlikti gamtinius reikalus, negali būti pripažįstama kaip bandymas pasišalinti. Jis niekur nepasišalino ir tada, kai jam pasakė laukti policijos pareigūnų, vykdė teisėtus reikalavimus ir jų laukė.
2.3. Jis su savimi tuo metu jokių asmens dokumentų neturėjo. Jam nebuvo paaiškinta, kad pareigūnai gali patikrinti asmens tapatybę ir nepateikus dokumentų. Pareigūnai nepateikė viso vaizdo įrašo, iš kurio būtų galima susidaryti objektyvų situacijos vaizdą. Pareigūnė jam įsakmiai liepė, reikalavo pateikti asmens dokumentus, kad būtų galima nustatyti jo asmens tapatybę. Tačiau aplinkybes, kad ją galima nustatyti ir be dokumentų, paaiškino tik teismo posėdžio metu. Pareigūnė nepakankamai išaiškino jam jo pareigas, teises, galimybes dėl to jis buvo nubaustas už tai, ko nepadarė. Pareigūnai, jo manymu, neteisėtai jį sulaikė, kėlė nepagrįstas pretenzijas, reikalaudami prisistatyti pateikiant asmens dokumentą, elgėsi netinkamai ir tuo patys sukūrė situaciją, kai jis pasirinko būdą nustatyti jo asmens tapatybę policijos pareigūnų pagalba. Jis nesuprato, kad pareigūnai, kurie reikalauja iš jo asmens dokumentų (kurių jis neturėjo), turi tokią teisę, ir kad jie, nepateikę tarnybinių pažymėjimų, gali iš jo reikalauti to, ko jis padaryti negali. Kiti įvykio vietoje buvę asmenys matė, kad gamtos apsaugos darbuotojai buvo su kareivių uniformomis. Patys pareigūnai pripažino, jog kai tik atvažiavo policijos pareigūnai, jis iš karto prisistatė ir visas nesusipratimas buvo baigtas. Gamtos apsaugos pareigūnai neprisistatė, nepasakė, kodėl neparodė pažymėjimų, neišaiškino, kad jis turi jiems pasakyti savo asmens duomenis, jog gali juos patikrinti duomenų bazėse.
2.4. Jeigu teismas nuspręstų, kad jis kaltas, turėtų įvertinti jo sąžiningos klaidos nagrinėjamoje situacijoje buvimą. Tai, kad jis laukė pareigūnų, jo manymu, turi būti atitinkamai įvertinta. Teismo posėdžių metu jis sakė tiesą, įvykio metu elgėsi, kaip jam atrodė, pareigūnams jis aiškino, kad dokumento neturi ir iš karto nesakė savo asmens duomenų, tačiau tai buvo sąlygota jo nesupratimo bei pareigūnų elgesio neišaiškinant jam jo pareigų ir teisių. Jeigu jis formaliai būtų paaiškinęs, kad prisipažįsta ir gailisi, teismas galbūt būtų skyręs mažiausią baudą, kuri yra 80 Eur. Tačiau jis pasirinko objektyvios tiesos kelią, dėl to jam buvo paskirta labai didelė piniginė bauda – 400 Eur. Atsižvelgiant į pareigūnų elgesį, į tai, kad teismas dalyje panaikino kaltinimus, jam paskirta bauda turi būti sumažinta iki mažiausios sankcijoje nustatytos baudos. Skiriant administracinę nuobaudą turi būti laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Jo atveju šio principo nebuvo laikomasi.
Motyvuojamoji dalis
2. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
3. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. neginčija to, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu metu ir vietoje jis neįvykdė aplinkos apsaugos pareigūnų teisėtų reikalavimų nurodyti savo tapatybę patvirtinančius duomenis, du kartus pasakė kitų asmenų asmens duomenis dėl ko, siekiant nustatyti jo tapatybę, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Tačiau tokius savo veiksmus R. K. teisina tuo, kad: jis nežinojo, nesuprato, jam nebuvo išaiškinta, jog aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimu jis privalo pateikti savo tapatybę patvirtinančius dokumentus, jog aplinkos apsaugos pareigūnai turi teisę reikalauti jo asmens duomenų, kad gali jo tapatybę patikrinti duomenų bazėje pasakius vardą ir pavardę; nesuprato, kad pateikti asmens duomenis jo prašė aplinkos apsaugos pareigūnai – jie neprisistatė, neparodė savo pažymėjimų, buvo apsirengę kariškomis uniformomis; jis jokio teisės pažeidimo nepadarė (nežvejojo be leidimo), todėl aplinkos apsaugos pareigūnai neteisėtai jį sulaikė, kėlė nepagrįstas pretenzijas, prašė to, ko jis negalėjo įvykdyti – pateikti asmens dokumentą, kurio jis su savimi neturėjo, neišaiškino jam jo teisių ir pareigų. Taip pat skunde R. K. nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda – 400 Eur bauda, argumentuodamas, kad ji yra per griežta, neatitinka proporcingumo principo.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu R. K. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau nustatyta, kad apylinkės teismas netinkamai individualizavo ir R. K. paskyrė per griežtą administracinę nuobaudą, todėl skundžiamas nutarimas šioje dalyje keistinas ir jam paskirta administracinė nuobauda pakeistina (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
6. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinę atsakomybę užtraukia kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.) išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 5051, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
7. Iš bylos matyti, kad 2021 m. gegužės 9 d. prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio ((duomenys neskelbtini)) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai M. R. ir P. V. pastebėjo keturis žvejojančius asmenis. Jų buvo paprašyta pateikti žvejybos teisę suteikiančius ir asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
8. Po dokumentų patikrinimo, R. K. surašytas 2021 m. gegužės 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas dėl to, kad jis žvejojo, t. y. buvo su žvejybos įrankiais prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, (duomenys neskelbtini), neturėdamas žvejybos leidimo žvejoti šiame vandens telkinyje; aplinkos apsaugos pareigūnams jis nepateikė leidimo žvejybai ir asmens dokumento. Taip pat R. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis toje pačioje vietoje tuo pačiu metu kliudė aplinkos apsaugos pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas teises, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų – nepateikė prašomų dokumentų, du kartus pasakė kitų asmenų asmens duomenis, į pagalbą nustatyti jo tapatybei buvo pakviesti policijos pareigūnai.
9. 2021 m. gegužės 9 d. nutarimas, kuriuo R. K. pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį paskirtas įspėjimas, įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apskųstas, yra įsiteisėjęs. Nors R. K. skunde dėsto argumentus, kad jis nesuprato, nežinojo, jog galėjo apskųsti nutarimą, tačiau kaip matyti iš bylos, šį procesinį sprendimą jis gavo, jame yra nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai (25 b. l.). Be to, iš byloje esančio Body kameros vaizdo ir garso įrašo girdėti kaip pareigūnė, įteikdama R. K. minėtus nutarimą ir administracinio nusižengimo protokolą, išaiškino jam jo teises ir pareigas, be kita, teisę skųsti procesinius sprendimus. Atsižvelgus į tai, kad įsiteisėjusiu nutarimu konstatuota, jog R. K. 2021-05-09 žvejojo (buvo su žvejybos įrankiais prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, (duomenys neskelbtini)), neturėdamas žvejybos leidimo žvejoti šiame vandens telkinyje, šias ir su jomis susijusias aplinkybes neigiantys apeliaciniame skunde dėstomi argumentai neanalizuojami.
10. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, priešingai nei mano apeliantas, nagrinėjamoje situacijoje aplinkos apsaugos pareigūnai turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pagal jiems teisės aktų suteiktus įgaliojimus (Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnis) tikrinti aplinkybes, ar nėra daromas teisės pažeidimas, tuo pačiu ir galimai teisės aktus pažeidžiančių asmenų prašyti pateikti tiek žvejybos teisę suteikiančius, tiek jų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, tapatybei nustatyti reikalingus asmens duomenis. Taigi, neabejotina, kad aplinkos apsaugos pareigūnų R. K. duotas nurodymas – pateikti savo tapatybę patvirtinančius duomenis, nurodyti savo vardą, pavardę, buvo teisėtas.
11. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams.
12. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog R. K. nevykdė teisėto pareigūnų reikalavimo. Iš aplinkos apsaugos pareigūnų M. R., P. V. parodymų, 2021-05-09 apžiūros akto ir kitų bylos duomenų, matyti, kad pareigūnai R. K. prašė pateikti savo asmens duomenis, nurodyti vardą, pavardę, tačiau pastarasis atsisakė tą daryti motyvuodamas, jog jokio teisės pažeidimo nepadarė, jis pareigūnams du kartus pasakė kitų asmenų asmens duomenis, į pagalbą nustatyti jo tapatybei buvo pakviesti policijos pareigūnai. Tokie R. K. veiksmai neabejotinai atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį ir skundžiamu nutarimu jis pagrįstai pripažintas kaltu padaręs šį administracinį nusižengimą.
13. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad R. K. nesuprato, jog pateikti asmens duomenis jo prašė aplinkos apsaugos pareigūnai – jie neprisistatė, neparodė savo pažymėjimų, buvo apsirengę kariškomis uniformomis, taip pat, kad jis nežinojo, nesuprato, jam nebuvo išaiškinta, jog pareigūnų reikalavimu jis privalo pateikti savo tapatybę patvirtinančius dokumentus, duomenis, kad jie turi teisę reikalauti jo asmens duomenų, jog pareigūnai neišaiškino jam jo teisių, pareigų ir pan.
14. Liudytoja aplinkos apsaugos pareigūnė M. R. parodė, kad tiek ji, tiek pareigūnas P. V. prisistatė. Iš Body kameros vaizdo ir garso įrašo matyti, kad pažeidimo fiksavimo metu pareigūnai dėvėjo uniformą, jų automobilis buvo pažymėtas specialiais Lietuvos aplinkos apsaugos departamento ženklais. Iš bylos matyti, kad pažeidimo fiksavimo metu R. K. nekėlė abejonių dėl to, jog asmens duomenis pateikti jo prašo aplinkos apsaugos pareigūnai. Iš Body kameros vaizdo ir garso įrašo girdėti, kaip pareigūnė prašo pasakyti savo vardą ir pavardę, o R. K. nurodo – „V. P.“. Po ko pareigūnė išaiškina R. K., kad jis privalo pateikti savo asmens dokumentą, jeigu jo neturi, tada turi nurodyti savo vardą ir pavardę; į tai R. K. atsako – „V. P.“. Pareigūnė išaiškino R. K., kad jeigu jis nepateiks savo asmens duomenų, jam bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas už trukdymą pareigūnų darbui, jų teisėtų reikalavimų nevykdymą. Tačiau R. K. ir toliau savo duomenų nesako, kelis kartus nurodo „V. P.“. Pažymėtina ir tai, kad šiame vaizdo ir garso įraše užfiksuotas pareigūnės skambutis policijos pareigūnams, kurio metu ji nurodė savo vardą, pavardę, pareigas, R. K. stovėjo šalia ir pokalbį girdėjo, į jį reagavo, reikšdamas pastabas. Tačiau ir po to savo duomenų aplinkos apsaugos pareigūnei R. K. nenurodė, tą padarė tik tuomet, kai pagal iškvietimą atvyko policijos pareigūnai. Taigi, atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismui nekyla visiškai jokių abejonių dėl to, kad R. K. suprato, jog jis kliudo įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, sąmoningai ir piktybiškai nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų.
15. Atmestinas R. K. skundo argumentas, jog vien dėl to, jog nebuvo daromas visas įvykio vaizdo ir garso įrašas negalima objektyviai įvertinti įvykio situacijos. Minėta, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas yra nustatytas bylos įrodymų visetu – aplinkos apsaugos pareigūnų, liudytojų parodymais, iš dalies paties R. K. parodymais, patikrinimo aktu, vaizdo ir garso įrašais bei kitais bylos duomenimis. Be to, apeliantas skunde nenurodė kokios, jo manymu, svarbios, jo ginčijamos aplinkybės, galinčios turėti įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui, vaizdo įrašuose nėra užfiksuotos.
16. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad R. K. tyčia kliudė aplinkos apsaugos pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų – nenurodė savo asmens duomenų, du kartus pasakė kitų asmenų asmens duomenis, todėl skundžiamu nutarimu jis pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.
17. Pažymėtina, kad iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad teismas suklydo nurodydamas administracinio nusižengimo padarymo dieną, t. y. vietoje gegužės 9 d., neteisingai nurodė gegužės 29 d. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris, vadovaujantis ANK 638 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ištaisytinas nurodant teisingą administracinio nusižengimo padarymo dieną.
18. Apeliaciniame skunde nesutinkama su R. K. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį paskirta administracine nuobauda – 400 Eur bauda nurodant, kad ji yra per griežta ir prašoma sumažinti jam paskirtą baudą arba administracinės nuobaudos visai neskirti.
19. Apygardos teismas, įvertinęs padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pavojingumą apibūdinančias, kitas bylos aplinkybes, sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad R. K. paskirta administracinė nuobauda yra per griežta.
20. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
21. Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys), atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų (teisės pažeidimų) bylose 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019).
22. Už ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą asmenims skiriama administracinė nuobauda – bauda nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų. Skundžiamu nutarimu R. K. paskirta straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytas artimas vidurkiui – 400 Eur.
23. Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog administracinė nuobauda R. K. paskirta formaliai, nepakankamai neįsigilinus į visas nuobaudos skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.
24. Apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą nurodė, jog R. K. neteistas, administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, už analogiškus nusižengimus nebuvo baustas, į tai, jog nėra pateikta jokių kitų duomenų, reikšmingų dėl nuobaudos dydžio skyrimo, padarė išvadą, jog skirtina administracinė nuobauda – bauda artima vidutiniam dydžiui (ANK 32 straipsnis, 34 straipsnis). Nustatyta, jog R. K. du kartus (2018 ir 2019 metais) baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas administracines nuobaudas įvykęs 2019 m. spalio 30 d. ir 2018 m. balandžio 18 d., todėl pripažįstama, jog jis galiojančių nuobaudų neturi. R. K. padarė administracinį nusižengimą valdymo tvarkai – kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, veika tyčinė, baigta. Tačiau pripažinti, jog padarytas teisės pažeidimas pasižymi itin dideliu pavojingumu, t. y. jo veiksmais buvo sukeltas didelis pavojus, kokios nors sunkios, neigiamos ar negrįžtamos pasekmės, nėra pagrindo. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, kad R. K. tokios rūšies pažeidimą padarė pirmą kartą, yra dirbantis (LITEKO duomenys), byloje nėra jį neigiamai charakterizuojančių duomenų. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas pirmą kartą tokį nusižengimą padariusiam asmeniui, atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą, skirti baudą, kurios dydis yra nustatyta artimas sankcijoje numatytam baudos vidurkiui. Daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, bus pasiekti R. K. paskirtą 400 Eur baudą sumažinus iki 200 Eur. Esant nustatytoms aplinkybėms, apylinkės teismo nutarimas keistinas ir pakeistina R. K. paskirta administracinė nuobauda (ANK 653 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 638 straipsniu, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimą pakeisti ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą.
R. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalį paskirtą 400 Eur baudą sumažinti iki 200 Eur.
Ištaisyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 3 d. nutarime padarytą rašymo apsirikimą nurodant, kad administracinis nusižengimas padarytas 2021 m. gegužės 9 d.
Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.