Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Justinai Gruodei,

uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens A. Š. pripažinimo neveiksniu, globos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys A. Š., A. Š., išvadą teikianti institucija Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje laikoma, kad asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) 8 straipsnyje įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. liepos 5 d. sprendimą byloje Matter v. Slovakia, peticijos Nr. 31534/96; 2001 m. vasario 6 d. sprendimą byloje Bensaid v. United Kingdom, peticijos Nr. 44599/98).

2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą Nr. XI-854 dėl Neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo, kuriuo ratifikavo 2006 m. gruodžio 13 d. Niujorke priimtus Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą (toliau – ir Neįgaliųjų teisių konvencija). Ratifikuotos Neįgaliųjų teisių konvencijos tikslas – skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Neįgaliųjų teisių konvencijoje įtvirtinti neįgalių asmenų lygybės prieš įstatymą, laisvės bei saugumo, asmens neliečiamumo reikalavimai, laisvo judėjimo, pilietybės ir savarankiško gyvenimo teisės, teisė į sveikatą, darbą, užimtumą ir išsilavinimą, galimybė dalyvauti politiniame bei kultūriniame gyvenime.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018 26 punktas).

EŽTT savo praktikoje nuosekliai pabrėžia, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotu asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl tai yra bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimą byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimą byloje Shtukaturov prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05)

Pažymėtina, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo tam tikroje srityje institutą yra siekiama apsaugoti paties asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas teises įgyvendinti per atstovą. Vadinasi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), tokių teisių ribojimas nėra reikalingas ir būtinas. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo aktualią jurisprudenciją, nacionalinį teisinį reglamentavimą. Vertinant asmens pripažinimą neveiksniu asmeninių neturtinių teisių srityse (tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis (asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); santuokos sudarymas, rinkimų teisė) ypatingai svarbu atsižvelgti į nurodytus kriterijus, kadangi šiose srityse asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais, kaip minėta, tai teismo sprendime išsamiai motyvuojant ir pagrindžiant.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas dar 2016 m. balandžio 20 d. Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo rekomendavo Lietuvai panaikinti teisinį reguliavimą, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę į šeimą bei teisę sudaryti santuoką, įgyvendinti tėvų valdžią (Konvencijos 23 straipsnis), taip pat panaikinti įstatymų ir Konstitucijos nuostatas, kuriomis nesuteikiama teisė neįgaliesiems balsuoti ir kandidatuoti rinkimuose, taip pat pašalinti galimybę pripažinti neįgaliuosius teisiškai neveiksniais dėl neįgalumo (Konvencijos 29 straipsnis).

A. Š. yra konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė šizofrenija, epizodinė eiga su progresuojančiu defektu, A. Š. psichikos sutrikimas yra progresuojantis, nuolatinio (negrįžtamo) pobūdžio. Iš byloje surinktų duomenų visumos, dalyvaujančių byloje asmenų, apklaustos liudytojos D. Šimkūnienės parodymų, matyti, kad A. Š. sugeba savarankiškai tvarkyti savo asmenines pajamas ir išlaidas, pats susimoka mokesčius už paslaugas, nusiperka maisto, kitų prekių, geba tvarkytis buityje, moka skaityti, rašyti, atlikti aritmetinius veiksmus, pažįsta pinigus, žino, kokia valiuta cirkuliuoja Lietuvoje, suvokia mažos vertės kilnojamą turtą, geba savarankiškai suprasti informaciją ir priimti sprendimus, susijusius su asmens higiena, pasirūpinti savo išvaizda, žino, jog reikia susitvarkyti butą, moka pasigaminti nesudėtingus patiekalus, jis domisi politiniais šalies įvykiais, žino valstybės vadovų pareigas, pavardes, sugeba paaiškinti rinkimų esmę, balsavimo tvarką, žino santuokos sudarymo ir partnerystės esmę, kur kreiptis ir kaip sudaryti darbo sutartį, A. Š. gyvena įprastą, gana siaurų interesų, socialiai pasyvų kaimo gyventojo gyvenimą, jo paskutinis krizinis sveikatos priepuolis įvyko maždaug prieš porą metų (po žmonos mirties), duomenų, jog per visą, beveik 2 metų bylos nagrinėjimo laikotarpį, nusiskundimų nei iš kaimynų, nei iš seniūnijos darbuotojų ar kitų asmenų dėl A. Š. elgesio negauta, taip pat, nėra jokių duomenų, kad A. Š. savo veiksmais keltų grėsmę aplinkiniams ar sau pačiam, bei atsižvelgiant į tai, jog nuo 2024 m. spalio 17 d. A. Š. yra teikiama pagalba priimant sprendimus, teismas laiko, kad A. Š. iš dalies sugeba įgyvendinti savo teises ir pareigas. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad A. Š. iš dalies, su kito asmens pagalba, gali suprasti savo veiksmų esmę bei tinkamai juos valdyti tam tikrose turtinėse ir asmeninėse neturtinėse srityse. Todėl teismas, įvertindamas visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo, EŽTT formuojamą praktiką, bei siekdamas kuo mažiau apriboti asmens, sergančio psichine liga, teises ir interesus, sprendžia, kad teisingiausia ir proporcingiausia būtų A. Š. pripažinti ribotai veiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto naudojime, kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, dovanojimo, įkeitimo sandorių sudaryme); nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto naudojime, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandorių ar kitų disponavimo turtu sandorių sudaryme); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmime, testamento sudaryme ir kt.); dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigime, buvimu juridinio asmens dalyviu, vertimusi individualia veikla ir kt.), bei pripažinti jį ribotai veiksniu šiose neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje (kreipimesi dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjime naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinime ir pan.); darbo teisinių santykių srityje; asmens dokumentų tvarkymo srityje; socialinių paslaugų srityje (asmens gebėjime kreiptis dėl socialinių paslaugų, gebėjime naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimu ir pan.); kreipimosi į teismą ir kitas viešojo administravimo institucijas srityje.

Teismas atkreipia dėmesį, kad iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto riboto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu tose, kitose ar papildomose srityse.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 473 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismo sprendimu, kuriuo asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir rūpybos nustatymo ar rūpintojo šiam asmeniui paskyrimo klausimai, todėl teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, šiuo sprendimu išsprendžia ir rūpybos nustatymo bei rūpintojo paskyrimo A. Š. klausimus.

CK 2.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma rūpyba. Rūpyba yra nustatoma siekiant apsaugoti ir apginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus; asmens rūpyba apima ir jo turto rūpybą (CK 3.239 straipsnis).

Pareiškėjas Ž. Š. yra A. Š. sūnus, jis sutinka būti paskirtas tėvo A. Š. globėju/rūpintoju bei turto administratoriumi. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, Ž. Š. yra tinkamas būti tėvo A. Š. rūpintoju – jis gyvena šalia tėvo (per vieną sodybą), tėvu Ž. Š. rūpinasi, jį prižiūri ir globoja, intensyviai ieškosi darbo arčiau namų, jokių skundų dėl tėvo priežiūros negauta, pagal savo sveikatos būklę Ž. Š. gali būti paskirtas rūpintoju. Nustačius, jog A. Š., būdamas ribotai veiksniu tam tikrose srityse, dėl savo sveikatos būklės pats negali visiškai įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų, kad jo sūnus sutinka būti paskirtas jo rūpintoju, jog proceso dalyviai irgi sutinka su rūpintojo kandidatūra, atsižvelgiant į tai, kad A. Š. gauna išmokas ir turi nekilnojamojo turto, ribotai veiksnaus A. Š. globėju bei turto administratoriumi skirtinas pareiškėjas Ž. Š. (CK 3.277 straipsnis).

CPK 508 straipsnio 4 dalis numato, kad paskirtam globėjui/rūpintojui ir turto administratoriui teismas išaiškina jų teises ir pareigas, todėl pareiškėjui Ž. Š. išaiškintinos jo teisės ir pareigos, numatytos CK 3.240-3.247 straipsniuose.

Teismo sprendimo dalis dėl rūpybos nustatymo tam tikrose srityse ir rūpintojo paskyrimo vykdytina skubiai, o skundo padavimas jos vykdymo nesustabdo (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.11 straipsnio 1 dalimi, 3.277 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468, 507, 259, 260, 263, 265, 268, 270, 283 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo Ž. Š. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pripažinti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), ribotai veiksniu turtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

- kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto naudojime, kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, dovanojimo, įkeitimo sandorių sudaryme ir pan.);

- nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto naudojime, nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandorių ar kitų disponavimo turtu sandorių sudaryme);

- paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmime, testamento sudaryme ir kt.);

- dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigime, buvimu juridinio asmens dalyviu, vertimusi individualia veikla ir kt.).

Pripažinti A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį adresu (duomenys neskelbtini), ribotai veiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse:

- sveikatos priežiūros srityje (kreipimesi dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjime naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinime ir pan.);

- darbo teisinių santykių srityje;

- asmens dokumentų tvarkymo srityje;

- socialinių paslaugų srityje (asmens gebėjime kreiptis dėl socialinių paslaugų, gebėjime naudotis socialinės paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinime ir pan.);

- kreipimosi į teismą ir kitas viešojo administravimo institucijas srityje.

Pripažintam ribotai veiksniu tam tikrose srityse A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyti rūpybą ir jo rūpintoju bei turto administratoriumi paskirti Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti rūpintojui Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpintojo bei turto administratoriaus pareigas ir teises, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.240-3.247 straipsniuose, t. y.:

1) įgyvendinti ir ginti ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis);

2) duoti sutikimą ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui sudaryti sandorį, kurio šis negali sudaryti savarankiškai, taip pat padėti ribotai veiksniam tam tikroje srityje asmeniui įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugoti jo teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo toje srityje (CK 3.240 straipsnio 3 dalis);

3) privalo ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais (CK 3.244 straipsnio 1 dalis);

4) sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti privalo gauti išankstinį teismo leidimą (CK 3.244 straipsnio 2 dalis);

5) visais atvejais privalo gauti išankstinį teismo leidimą, jeigu ketina duoti sutikimą tam tikroje srityje ribotai veiksniam asmeniui sudaryti sandorį (parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti nekilnojamąjį turtą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį sandorį, jeigu dėl šio sandorio rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos rūpintinio daiktinės teisės) (CK 3.244 straipsnio 3 dalis);

6) rūpintojas negali sudaryti sandorių su rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka rūpintinio interesus (CK 3.244 straipsnio 4 dalis).

Sprendimą dalyje dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo nukreipti vykdyti skubiai.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo, išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.