Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-624-303-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-06-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-10-21Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-21
Bylos Nr.
1A-624-303-2013
Teisminio proceso Nr.
1-03-1-00827-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Audronė Kartanienė (pirm.), Daiva Kazlauskienė, Artūras Šumskas
Nuteistasis
M. S.
Kategorijos
  • 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Audronė KartanienėTeisėja Nijolė Žimkienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-624-303/2013Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00827-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. spalio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,

teisėjų Artūro Šumsko, Daivos Kazlauskienės,sekretoriaujant Daivai Mintautaitei,dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai,gynėjai advokatei Elenai Šajaukaitei,nuteistajam M. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių.

BK 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu subendrinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, iš dalies ją sudedant su bausme, paskirta Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartimi, galutinė subendrinta bausmė M. S. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. nuteistas už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, esančiuose Rasų g. 8, Vilniuje, 2012-07-26, apie 14.00 val., viešoje vietoje, minėtos įstaigos 2-ojo gyvenamojo korpuso laiptinėje, įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams – įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais P. Š. ir tyčia sudavė ranka vieną smūgį jam į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. Š. kraujosruvą burnos srityje su apatinių priekinių dantų pakenkimu, kvalifikuojamą nežymiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t.y. M. S. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. nuosprendį, kaip nepagrįstą, nešališką ir neobjektyvų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, išsamiai neišnagrinėjo įvykio aplinkybių, neobjektyviai įvertino liudytojų parodymus, taip pat neteisingai abipusį konfliktą kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliktas nekvalifikuotai: nebuvo atliktas liudytojų parodymų patikrinimas, nepatikrintos apelianto nurodytos aplinkybės, kadangi tyrėjas buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Apelianto teigimu, Ž. S., D. J., J. B. ir P. Š. jį šantažavo, reikalaudami iš jo 80 pakelių cigarečių. Jis prašė atsakingų pareigūnų slapta užfiksuoti šią aplinkybę, tačiau tai padaryti buvo atsisakyta, kas, apelianto nuomone, rodo pareigūnų šališkumą.

Skunde teigiama, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo atkreiptas dėmesys į tai, kad Ž. S., D. J., J. B. parodymai prieštarauja vieni kitiems, nes šie liudytojai nematė paties įvykio, o liudijo už atlygį cigaretėmis. Nurodoma, kad patalpa, kur apeliantas perdavė cigaretes P. Š., jo paties prašymu, už tai, kad pastarasis parašytų prisipažinimą, jog neteisingai apkaltino apeliantą, yra filmuojama. Tačiau įrašas teismui nebuvo pateiktas, jo neišsaugojus. Tai, apelianto teigimu, įrodo pareigūnų neobjektyvumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi, be to, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė apsiginti nuo pareikštų kaltinimų.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad P. Š. pats jį užpuolė, reikalaudamas cigarečių už paslaugą, kurios nepadarė. Tačiau bylą nagrinėjęs teismas į tai neatsižvelgė, taipogi nevertino aplinkybės, jog P. Š., negavęs cigarečių, pradėjo jį žeminti ir įžeidinėti. Nurodo, kad jis bandė išvengti konflikto su P. Š., tačiau pastarasis ėjo jam iš paskos, jį įžeidinėjo ir kitaip provokavo. Atkreipia dėmesį į tai, kad jo veiksmai buvo gynybinio pobūdžio, nes P. Š. elgėsi agresyviai jo atžvilgiu. Apelianto teigimu, nukentėjusiajam P. Š. suduotas smūgis delnu buvo gynybinio pobūdžio, netyčinis ir spontaniškas veiksmas, siekiant atstumti P. Š. Tuo tarpu teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad konflikto iniciatorius buvo P. Š., šališkai ir vienpusiškai vertino P. Š. ir liudytojų parodymus, tuo pažeisdamas BPK 20 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Be to, nepagrįstai visas abejotinas aplinkybes aiškino nukentėjusiojo P. Š. naudai, tuo pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas bei teismų suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose.

Teismo posėdyje nuteistasis M. S. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl M. S. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, jo veiksmų juridinis vertinimas teisingas.

Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, įrodymai byloje surinkti, ištirti ir įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadaryta.

Pagal įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisykles, ar byloje surinkti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bei remdamasis įstatymu. Jokie teismui pateikiami duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą. Tik patikrinęs ir objektyviai įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, tame tarpe ir netiesioginius įrodymus, kuriais taip pat gali būti grindžiama kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (BPK 20 straipsnis), teismas priima galutinį sprendimą byloje.

Analizuojant baudžiamojoje byloje surinktus dokumentus, teisiamojo posėdžio protokole užfiksuotus duomenis bei skundžiamo teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuteistojo veiksmų kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kiek tai įmanoma objektyviai, buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais M. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą. Priešingai nei teigia apeliantas, visi byloje apklaustų liudytojų parodymai, nesuteikiant prioriteto nei vieno iš liudytojų parodymams, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Teismo argumentuotai įvertinta ir nuteistojo būtinosios ginties versija. Skundžiamame teismo nuosprendyje detaliai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės. Todėl apelianto argumentai, kuriais ginčijamas įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimas, atmestini. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistojo M. S. veika atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Todėl vien tai, kad byloje surinkti duomenys teismo buvo įvertinti ne taip, kaip to norėtų apeliantas, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir vienpusiškai įvertino nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus.

Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su cigarečių perdavimu nukentėjusiajam už tai, kad šis parašytų raštišką prisipažinimą, jog, neva, neteisingai apkaltino M. S., taipogi nepaneigia apelianto kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Priešingai, aplinkybė, jog, nuteistojo teigimu, nukentėjusiajam buvo perduotas nemažas kiekis cigarečių (nors prieš nagrinėjamą įvykį M. S. nesutiko P. Š. duoti ir kelių cigarečių), pagrįstai leidžia manyti, kad nuteistasis tokiu būdu siekė įtakoti nukentėjusįjį, kad pastarasis pakeistų savo pirminius parodymus. Kita vertus, tai, kad cigarečių perdavimą M. S. organizavo tokioje įkalinimo įstaigos vietoje, kur, kaip žinojo, aplinka yra filmuojama, rodo, kad nuteistajam buvo žinoma ir aplinkybė, jog nagrinėjamo įvykio vieta nėra stebima vaizdo ir/ar garso fiksavimo priemonėmis, kas sudaro prielaidas pastarajam įvykio aplinkybes dėstyti ir interpretuoti jo pasirinktai gynybos pozicijai palankia linkme.

Apelianto argumentas, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliktas nekvalifikuotai ir šališkai, siekiant nepagrįstai jį apkaltinti, paremti apelianto subjektyvia nuomone. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos bei apeliacinio skundo argumentų, jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi, nenustatyta. Tuo tarpu aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tenkinti visi nuteistojo prašymai, nėra pagrindas daryti išvadą apie pataisos įstaigos administracijos ar prokuroro šališkumą, pažymint, kad, pagal bylos duomenis, ikiteisminio tyrimo metu nei atliktų proceso veiksmų, nei priimtų procesinių sprendimų pastarasis neskundė. Reikia pažymėti ir tai, kad Vilniaus pataisos namų filmuojamų patalpų vaizdo įrašai saugomi pagal bendrą įstaigos vadovo patvirtintą tvarką ir terminus (20 kalendorinių dienų) (b.l. 138), todėl ilgesnis jų neišsaugojimas, nesant tam teisėto pagrindo, negali būti vertinamas kaip įstaigos administracijos neobjektyvumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi patvirtinanti aplinkybė.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. S. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į tai, kad pastarojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat kitas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu M. S. yra nuteistas už nusikalstamą veiką, kuri pagal įstatymą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Reikia pažymėti ir tai, kad pastarajam inkriminuota veika nebuvo atsitiktinė: M. S. teistas, naują nusikaltimą padarė bausmės atlikimo metu. Kita vertus, apeliantas praeityje baustas ir administracine tvarka, be to, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai. Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, tai, kad aplinkybių sunkinančių ar lengvinančių apelianto atsakomybę nenustatyta, pagrįstai pastarajam, kaip recidyvistui, paskyrė straipsnio sankcijoje už jo padarytą veiką numatytą laisvės atėmimo bausmę. Apeliantui paskirta bausmė savo dydžiu yra žemesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkis, be to, subendrinant pastarajam paskirtą bausmę su ankstesnės neatliktos bausmės dalimi, buvo taikytas ir palankesnis bausmių subendrinimo – dalinio sudėjimo būdas, t.y. prie neatliktos bausmės dalies buvo pridėta tik dalis nauju nuosprendžiu M. S. paskirtos bausmės.

M. S. už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė yra adekvati tiek padarytai veikai, tiek ir jo asmenybei, todėl pagrindo teigti, kad bausmė paskirta neteisingai, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Audronė KartanienėTeisėjai Artūras ŠumskasDaiva KazlauskienėNuorašas tikras :Kolegijos pirmininkė Audronė Kartanienė