Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-12-11 · Civilinė byla Nr. e2-31785-930/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-11
Bylos Nr.
e2-31785-930/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25154-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Makelienė
Ieškovas
R. R.
Atsakovas
V. G.
Kategorijos
  • 2.3.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-31785-930/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25154-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Makelienė,sekretoriaujant Julijai Vidžiūnaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovui A. A., išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Norkutei Aldakauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei V. G. dėl laikino motinos valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo laikinai apriboti atsakovės motinos valdžią nepilnametės dukters G. R., gimusios 2009 m. gruodžio 6 d., atžvilgiu, priteisti iš atsakovės valstybės naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas ir atsakovė, neįregistravę santuokos, kartu su nepilnamete dukra gyveno jiems priklausančiame bute. Praėjus maždaug keturiems metams po dukters gimimo atsakovė nusišalino nuo pareigos tinkamai rūpintis savo nepilnamete dukterimi, ėmė girtauti, pasiėmusi dukterį kartu su ja dalyvaudavo išgertuvėse, rodė nederamą elgesį, neteikė dukrai išlaikymo, todėl gindamas nepilnametės dukters interesus ieškovas kreipėsi į teismą, kuris 2016 m. spalio 6 d. sprendimu šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu, iš atsakovės priteisė išlaikymą dukrai, mokamą po 175 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis bei 6 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą. 2017 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį dėl išlaikymo formos pakeitimo, kuria atsakovė perleido savo dukteriai nuosavybės teises į ½ dalį buto, tokiu būdu padengdama išlaikymo įsiskolinimą. Minėta taikos sutartimi atsakovė toliau įsipareigojo teikti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Atsakovė nuo 2017 m. gegužės 4 d. išėjo iš namų, dukra visiškai nesirūpina ir neteikia jai jokio išlaikymo, atsakovės buvimo vieta ieškovui nežinoma. Šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškovu, kuris vienas ja rūpinasi, auklėja bei teikia jai išlaikymą. Atsakovė jau kurį laiką visiškai nesirūpina dukterimi, nesidomi jos gyvenimu, nesirūpina dukters buitimi, išlaikymu, sveikata, ugdymu. Analogiškai atsakovė elgėsi ir iki paskutinio jos išėjimo iš namų. Atsakovės socialinis ryšys su nepilnamete dukra dar nėra visiškai nutrūkęs, yra viltis, kad atsakovė ateityje pradės rūpintis dukterimi, todėl atsakovas teismo prašo taikyti laikiną motinos valdžios apribojimą.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, nors procesiniai dokumentai jai buvo įteikti tinkamai (b. l. 43, 45).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovas su nepilnamete šalių dukra gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame vieno kambario 20 kv. m. bute su visais patogumais. Namuose yra baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika, tvarkinga ir švaru. Mergaitei skirtas atskiras kampelis, kuriame yra lova, rašomasis stalas, žaislai. Jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Atsakovė su ieškovu ir dukra negyvena, jos buvimo vieta Skyriui nėra žinoma. Nepilnametė šalių dukra mokosi (duomenys neskelbtini), yra perkelta į 2-ą klasę, mokykloje nemokamai lanko šokių būrelį. Šalių nepilnametė dukra pokalbio su skyriaus specialiste metu (pokalbyje nedalyvaujant ieškovui) pasakojo, kad motinos nematė nuo 2017 m. gegužės 4 d., kai ji išėjo ir negrįžo. Pasak mažametės, blogai, kad mama išėjo, nes su tėčiu jai liūdna. Su mama ji būdavo namuose, eidavo pasivaikščioti, o su tėčiu turi anksti keltis ir važiuoti pas jį į darbą. Tėvas ja rūpinasi, maitina, tačiau jai trūksta mamos, nori, kad ji sugrįžtų, nori su ja bendrauti, žaisti. Mergaitė taip pat nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė vartoja alkoholį, atsakovas – namuose arba lauke. Po to bara ją, neleidžia to, ką buvo žadėjęs. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais 2007 m. gegužės 4 d., 2013 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. kovo 20 d. ieškovo ir atsakovės šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Su šeima dirba socialiniai darbuotojai, teikia socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Skyrius mano, kad gali būti pagrindas taikyti motinos valdžios apribojimą nepilnametės dukters atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomi nurodė, jog atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, 2017 m. gegužės 4 d. išėjo iš namų. Nuo tol nesirūpina dukra, su ja nebendrauja, skambinant neatsiliepia. Vieną kartą pati skambino dukrai, o 2017 m. rugsėjo 1 d. palydėjo į mokyklą. Dukrai 7 metai, ji klausinėja apie mamą, klausia, kodėl kiti vaikai turi mamą, o ji - ne, verkia. Ieškovas stengėsi, kad atsakovė grįžtų į šeimą, įkalbinėjo ją.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, papildomai nurodė, kad ieškinys pareikštas ginant vaiko interesus, nes atsakovė tinkamai nepilnamete dukra nesirūpina.

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 130 straipsnio 1 dalis).

Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu teikdama išvadą nurodė, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė yra įtraukti į socialinės rizikos sąrašus, abu vartoja alkoholį, tačiau nustatyta, kad ieškovas rūpinasi dukra - išlaiko ją. Tuo tarpu atsakovė vaiku tinkamai nesirūpina, nebendrauja, neteikia išlaikymo. Todėl yra pagrindas taikyti motinos vadžios apribojimą. Atsakovė neaktyvi, visiškai nesidomi byla, todėl darytina išvadą, kad jai visiškai nesvarbu ar bus apribota motinos valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu. Kadangi dar yra vilties, jog atsakovė pasikeis, pradės bendrauti su dukra, rūpintis ja, motinos valdžia apribotina laikinai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad G. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo R. R. ir atsakovės V. G. dukra (b. l. 4). Atsakovė dėl socialinių įgūdžių stokos ir piktnaudžiavimo alkoholiu nuo 2007 m. gegužės 4 d. yra įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 29, 31, 88). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2016-10-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nepilnametės G. R. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu R. R., iš atsakovės V. G. nepilnametės dukros G. R. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteista po 175 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės ir 6300 Eur (šeši tūkstančiai trys šimtai eurų) išlaikymo įsiskolinimo. 2017 m. vasario 8 d. nutartimi teismas patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, kuria šalys susitarė, kad sutarties sudarymo dienai susidariusį išlaikymo įsiskolinimą atsakovė padengia perleisdama nepilnametei dukrai ½ jai nuosavybės teise priklausančio buto dalį ir toliau teiks išlaikymą vaikui teismo patvirtintoje taikos sutartyje nurodyto dydžio periodinėmis išmokomis (b. l. 8-10).

Iš ieškovo paaiškinimų, byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad 2017 m. gegužės mėnesį atsakovė išėjo iš namų ir nuo to laiko dukra nesirūpina, su ja nebendrauja (b.l. 84-85). Bylos nagrinėjimo metu gauti duomenys apie tai, kad šalys galimai vėl gyvena kartu, piktnaudžiauja alkoholiu, konfliktuoja tarpusavyje ir naudoja smurtą vaiko akivaizdoje, skriaudžia vaiką, dėl ko kilo pavojus vaiko saugumui, emocinės, fizinės, socialinės grėsmės pavojus (b.l. 75-76; 80; 84-85). Mergaitė paimta iš šeimos ir laikinai priežiūrai perduota seseriai (b.l. 75-81), kuri sutiko laikinai pasirūpinti nepilnamete (b. l. 77). Teikiant šeimai socialinės priežiūros paslaugas ir lankantis namuose atsakovė rasta nebuvo. Bendraujant su nepilnametės šalių dukros mokytoja, gauta informacija, kad atsakovė mokykloje nesirodo, nesidomi dukters ugdymu, mergaitę pasiima auklė arba ieškovas. Atsakovė su socialine darbuotoja ryšio nepalaiko (b. l. 84-85), nevykdo įsipareigojimų, nesigydo nuo priklausomybės alkoholiui, nekeičia gyvenimo būdo, planuojama nustatyti vaiko globą sesers šeimoje (b. l. 78-79).

Nors į teismą dėl motinos valdžios apribojimo kreipėsi ieškovas, kuris, kaip rodo į bylą pateikti įrodymai, paskutiniu metu ir pats netinkamai įgyvendina tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, tačiau jo valdžia dukters atžvilgiu nėra apribota, su juo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, duomenų apie laikinosios globos vaikui skyrimą teismo sprendimo priėmimo metu byloje nėra, todėl R. R. yra tinkamas ieškovas, turintis teisę reikšti ieškinį dėl motinos teisių atsakovei apribojimo.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia, 3) žiauriai elgiasi su vaikais, 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė yra nusišalinusi nuo nepilnametės dukters auklėjimo ir priežiūros, nesiekia įgyvendinti savo, kaip motinos, teisių ir pareigų. Toks atsakovės nesirūpinimas dukra, išlaikymo vaikui neteikimas, nebendravimas su dukra, rodo, kad atsakovė gyvena tenkindama tik savo poreikius ir nėra susirūpinusi ateitimi bei santykių ir artimų ryšių atkūrimu su dukra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovei asmeniškai įteiktas ieškinys dėl motinos valdžios apribojimo, tačiau ji bylos eiga nesidomėjo, nedalyvavo teismo posėdžiuose, kas taip pat parodo jos nesirūpinimą vaiku ir jo interesais. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė dukters gyvenime nedalyvauja, nededa pastangų auginti ir auklėti vaiką, užtikrinti vaikui saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas, nesirūpina vaiko poreikiais, nesiekia tinkamai užtikrinti savo nepilnametės dukters interesų. Toks motinos pareigų savo vaiko atžvilgiu nevykdymas – vengimas rūpintis dukters poreikiais, nesugebėjimas užtikrinti dukrai tinkamų gyvenimo sąlygų šeimoje, vertintinas kaip atsakovės veikimas priešingai vaiko interesams.

Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad atsakovės ryšys su dukra nėra visiškai nutrūkęs, vaikas pasiilgsta motinos, nori su ja bendrauti. Todėl teismas daro išvadą, kad yra pagrindo tikėtis, jog ateityje aplinkybės gali pasikeisti. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina ieškovo reikalavimą laikinai apriboti atsakovės V. G. motinos valdžią dukters G. R. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad laikinas motinos valdžios apribojimas nepilnamečio vaiko atžvilgiu neužkerta atsakovei galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese. Išaiškintina, kad laikinai apribojus motinos valdžią, motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės V. G. valstybės naudai priteisiamas 75 Eur dydžio žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą (CPK 80 str.). Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu teikta antrinė teisinė pagalba (b. l. 11), kurios išlaidos sudaro 183,64 Eur (b. l. 69). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės priteisiama 183,64 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai.

Byloje susidarė 4,11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, Šios išlaidos taip pat priteisiamos iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 406, 496 straipsniai,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Laikinai apriboti atsakovės V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukters G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 79,11 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 11 euro centų) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 183,64 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt tris eurus 64 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už ieškovui teiktą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ramunė Makelienė