Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-28-495/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-03-20Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-12Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-12
Bylos Nr.
1S-28-495/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27387-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Nuteistasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-28-495/2019Teisminio proceso Nr.1-01-1-27387-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.14.4.; 2.15.1.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019m. vasario 12d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. J. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Teisėja, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu (1 t., b. l. 180-184) V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausme ir V. J. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams šešiems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio jo sulaikymo dienos. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant transporto priemonę – automobilį „Citroen C5“, priklausantį A. J., valstybės nuosavybėn. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestas.

2. Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas nuteistojo V. J. 2018 m. spalio 11 d. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pareiškime nurodyta, kad baudžiamoji byla išnagrinėta šališkai ir yra suklastota. Jis (V. J.) policijos pareigūnų buvo sumuštas, smaugiamas, kadangi nesutiko duoti kraujo girtumui nustatyti, buvo du kartus prievarta vedamas duoti kraujo. Policijoje budinti medikė matė jo sumuštą kūną ir tą faktą užregistravo knygoje. Klaipėdos apylinkės teismas nekvietė medikės į posėdį, neprijungė policijos registracijos medicininio žurnalo, taip pat nekvietė (duomenys neskelbtini) ligoninės medikės, kuri iš jo ėmė kraują. Taip pat pareiškime nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, vertino iškarpytą, sumontuotą bei neteisėtą filmuotą medžiagą. Galimai, tikrinant kraują girtumui nustatyti, buvo tirtas ne jo kraujas, nes jis nevartojo alkoholio, o tik dėl sveikatos problemų, gydytojui rekomendavus, kas rytą išgerdavo po 50-100 g. „naminės“.

3. Klaipėdos prokuratūros 2018 m. spalio 24 d. vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, vykdančio vyriausiojo prokuroro funkcijas, nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo V. J. pareiškimą.

4. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas V. J. prašymas panaikinti Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Aurelijaus Stanislovaičio 2018 m. spalio 24 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-92-963/2018 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. V. J. nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. Stanislovaitis nutarime atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nuodugniai neišnagrinėjo jo prašymo argumentų, o dėl kai kurių prašyme nurodytų faktų iš viso nepasisakė. Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos apygardos teismai priimtuose sprendimuose nurodė, kad nenagrinėjo pareiškėjo skundų dėl jo sumušimo, tačiau nutarime atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nurodyta, kad teismai tokius skundus yra išnagrinėję, nors Klaipėdos apygardos teismas baudžiamąją bylą dėl jo sumušimo dar tik nagrinės. Pareiškėjo nuomone, jis nėra nuteistas, yra nukentėjęs, nes pasipriešino korupcijai ir dėl to buvo įkalintas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2016 m. policijos pareigūnai tvirkino jo vaikus ir 2018 m. rugpjūčio mėn. gale jį persekiojo, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas A. Stanislovaitis priimtame nutarime atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių dėl to nepasisakė ir nepradėjo ikiteisminio tyrimo. Be to, pareiškėjo teigimu, jam ir jo šeimai dėl susidorojimo su juo padaryta 7000 eurų žala. Pareiškėjas prašė šią žalą atlyginti ir pradėti ikiteisminius tyrimus dėl korupcijos, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, vaikų tvirkinimo, jų kalinimo be jokio pagrindo, dangstant sunkius nusikaltimus.

5. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimu atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagal nuteistojo V. J. pareiškimą, motyvuojant tuo, kad V. J. nurodyti teiginiai ir argumentai neturi jokios reikšmės baudžiamosios bylos dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio proceso atnaujinimui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, jokių kitų aplinkybių, kurios teismams galėjo būti nežinomos, pareiškėjas nenurodė.

6. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, V. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir perduoti bylą atlikti ikiteisminiam tyrimui pagal visas nusikalstamas veikas, surašytas skunde Generalinei prokuratūrai. Skunde V. J. nurodė, jog kreipėsi į prokuratūrą dėl korupcijos prokuratūroje ir ikiteisminio tyrimo atnaujinimo vadovaujantis BPK 444 straipsniu. Tačiau jo skundo netiria. Artimas „kitos šalies“ giminaitis dirba (duomenys neskelbtini) prokuratūroje, pareiškėjo atžvilgiu yra klastojami dokumentai, naikinami įrodymai, prokuratūros nurodymu kenkiama jo vaikams. Dėl minėtų veiksmų jam padaryta žala. Turi būti nustatyti prieš jį nusikaltimus darę asmenys, nes jis nuo susidorojimo su juo jau kenčia 9 metus. Jis baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-963/2018 buvo už (duomenys neskelbtini) ligoninės neteisėtai sumuštas policijos. Klaipėdos apylinkės teismas vertino policijos vaizdo įrašą, kuris buvo iškarpytas ir sumontuotas, nes policija pašalino iš jo tas vietas, kur naudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu. Su juo (V. J.) yra susidorojama, jam neleidžiama apsiginti.

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2019 m. sausio 7 d. nutartimi V. J. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atmetė. Teismas pažymėjo, kad nuteistojo nurodomos aplinkybės bylą nagrinėjusiems teismams buvo žinomos. Skundžiamoje nutartyje teismas padarė išvadą, kad nuteistojo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės BPK 444 straipsnio 1 dalies prasme, todėl nėra pagrindo panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, taip pat nėra pagrindo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimą.

II. Skundo argumentai ir prašymai

8. Nuteistasis V. J. skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį.

9. Nuteistasis nurodo, kad skundžiama nutartis neatitinka trikovės, yra nepagrįsta ir neteisėta, jis (V. J.) nepadarė nusikatamų veikų ir nėra teistas, su juo siekiama susidoroti dėl to, kad priešinasi korupcijai. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jam nėra skiriamas Valstybės garantuojamas advokatas, tokiu būdu pažeidžiant jo teisę į gynybą. Skunde teigiama, kad baudžiamoji byla yra sufabrikuota, taip dangstant kaltus asmenis, prokuratūra klastojo ir naikino įrodymus, Vilniaus apygardos teismas privalėjo prijungti prie bylos naujus įrodymus ir išnagrinėti bylą iš esmės. Nuteistojo manymu, jam yra padaryta 7000 000 eurų dydžio žala.

10. Nuteistasis taip pat nurodo, kad nėra priklausomas nuo alkoholio, 2017 m. birželio 3 d. išgėrė apie 50 g. alkoholio gydymosi tikslu, sustabdytas pareigūnų atsisakė duoti kraujo patikrinimui, už tai policijos pareigūnų buvo mušamas už ligoninės pastato, policijos pareigūnai reikalavo penkis kartus pūsti į alkotesterį, bylą nagrinėję teismai neapklausė medicinos sesers, kuri matė jį sumuštą policijos areštinėje, taip pat neapklausta greitosios medicininės pagalbos medikė, kuri buvo iškviesta po sumušimo. Nuteistasis teigia, kad kraujas tyrimui buvo gautas panaudojus prievartą, be to, nebuvo patikrinta kieno kraujas buvo ištirtas nustatant girtumą.

11. Nuteistojo teigimu, teismui buvo žinomas jo gyvenamosios vietos adresas, tačiau 2018 m. rugpjūčio mėn. nutartis buvo išsiųsta kitu (jam nežinomu) adresu, tokiu būdu siekiant atimti teisę apskųsti šią nutartį.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo argumentai ir išvados

12. Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.

13. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalį, naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

14. Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, kurios būtų nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, taip pat nenustatyta BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų kitokių aplinkybių, kurios teismams nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas.

15. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad argumentus, jog įvykio dieną jis (V. J.) alkoholį vartojo gydymosi tikslu, sustabdytas policijos pareigūnų nenorėjo, kad būtų tikrinamas jo girtumas alkotesteriu, nenorėjo atlikti kraujo tyrimo girtumui nustatyti, todėl buvo išvestas į lauką ir sumuštas, kad byla sufabrikuota, vykdomos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nuteistasis V. J. nurodė dar pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (1 t., b. l. 167, b. l. 177a-178), kad byla yra fabrikuojama, o teismas yra korumpuotas nurodoma ir prie bylos pridėtame V. J. pranešime (1 t., b. l. 175), taip pat 2017-11-26 prašyme, kuriame be kita ko nurodomos ir aplinkybės dėl alkoholio vartojimo gydymo tikslu, jo atžvilgiu panaudoto smurto bei argumentai dėl teisės į gynybą suvaržymo, kadangi jam nebuvo užtikrinta valstybės garantuojama teisinė pagalba (1 t., b. l. 142-144). Minėtos aplinkybės dėstomos ir V. J. apeliaciniame skunde, kuriame be kita ko teigiama, jog po policijos pareigūnų panaudoto smurto, jam buvo kviečiama greitoji medicininė pagalba, jį apžiūrėjo ir policijos medicinos sesuo, nurodoma, kad byla yra sufabrikuota, vaizdo įrašas yra sumontuotas, keliama versija, kad nustatant girtumą galimai buvo ištirtas ne jo kraujas. Apeliaciniame skunde V. J. prašė iškviesti ir teisme apklausti policijos įstaigoje dirbančią medicinos seserį ir prie bylos pridėti policijos registracijos žurnalą, greitosios medicininės pagalbos dokumentus, nustatyti kieno kraujas buvo tiriamas nustatant girtumą (2 t., b. l. 1-13).

16. Iš bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusio Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutarties matyti, kad patikrinusi byloje surinktų ir apylinkės teismo teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų turinį, teisėjų kolegija konstatavo, jog V. J. teiginiai dėl policijos smurto prieš jį, dėl teismo šališkumo, abejonės dėl alkotesterio rodmenų ir kraujo tyrimo rezultatų patikimumo, yra nepagrįsti. Teismas nustatė, kad smurtas prieš apeliantą nebuvo panaudotas, kad apeliantas iš tikrųjų vairavo neblaivus, buvo įsitikinta gydymo įstaigoje, panaudojus alkotesterį ir ištyrus jo kraują. Apeliacinės instancijos teismas V. J. teiginius, kad byla yra sufabrikuota vertino kaip išgalvotą versiją, galimai siekiant vilkinti procesą bei išvengti atsakomybės už baudžiamojo įstatymo pažeidimą (2 t., b. l. 33-35).

17. Teismas taip pat pasisakė dėl V. J. argumentų dėl jo teisės į gynybą pažeidimo ir konstatavo, kad jo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas išaiškino V. J. teisę turėti gynėją ir padarė byloje pertrauką (1 t., 138-139). 2017-12-06 teismo posėdyje (1 t., b. l. 167) V. J. buvo išaiškintos jo teisės, kurias jis nurodė supratęs, tačiau sutarties su gynėju nebuvo sudaręs, o pateikė teismui duomenis apie tai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba netenkino jo prašymo dėl gynėjo skyrimo, nes jis nėra sumokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų už ankstesnėje byloje jam skirto advokato pagalbą. Taigi pirmosios instancijos teismas sudarė sąlygas V. J. turėti gynėją, o nesant BPK 51 straipsnyje nustatytų sąlygų privalomam gynėjo dalyvavimui, bylą nagrinėjo nesant gynėjo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teisme V. J. buvo paskirtas ir jo teises bei teisėtus interesus gynė advokatas A. K. (2 t., b. l. 29-30).

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje apygardos teismo nutartyje išdėstytais motyvais bei teismo išvadomis, kad nuteistojo nurodomos aplinkybės bylą nagrinėjusiems teismams buvo žinomos, taigi jos negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės BPK 444 straipsnio 1 dalies prasme, todėl nėra pagrindo panaikinti nuosprendį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, taip pat nėra pagrindo panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimą.

19. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

20. Nuteistasis savo skunde taip pat nurodo, kad jis nusikalstamų veikų nepadarė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. J. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. lapkričio 20 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, byloje esančius duomenis vertina tiek, kiek tai yra susiję su naujai paaiškėjusių aplinkybių, dėl kurių galima atnaujinti baudžiamąją bylą, nustatymu. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu V. J. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartimi nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestas. Tai, kad nuteistojo netenkina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti sprendimai, nesuteikia pagrindo abejoti jų pagrįstumu ar teisėtumu. Skunde nuteistasis teigia, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. nutartis jam buvo išsiųsta nežinomu adresu, tokiu būdu siekiant atimti teisę apskųsti šią nutartį. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, minėta teismo nutartis buvo išsiųsta jo paties nurodytos gyvenamosios vietos adresu, tačiau jis 2018 07 05 įsiteisėjus 2018 03 20 Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiui iki 2018 09 11 buvo paieškomas, nurodytu adresu negyveno (t. 2, b. l. 57-68). 2018 08 17 teismo nutartis jam buvo įteikta tik pradėjus vykdyti teismo nuosprendį (T. 2, b. l. 70-71). Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad priešingai nei teigia pareiškėjas, jis turėjo procesinę teisę apskųsti aukščiau paminėtą nutartį, kuria V. J. ir pasinaudojo (t. 2, b.l. 77-79).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 7d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Pranytė-Zalieckienė