Vilniaus apygardos teismo nutartis

Skundas Nr. 1S-1-1072/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39531-2023-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21

2025 m. sausio 17 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. M. (D. M.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimas tenkintas, panaikintas nuteistajam D. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nuspręsta vykdyti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirtą (subendrinus su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. sausio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme) ir neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. D. M. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – 60 parų arešto bausme, kuri subendrinta su Utenos apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. M. paskirta galutinė subendrinta – 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3. Taip pat D. M. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. sausio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme, kuri subendrinta su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir D. M. paskirta galutinė subendrinta – 5 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

4. Taip pat D. M. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 20 parų arešto bausme, kuri subendrinta su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. sausio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir D. M. paskirta galutinė subendrinta – 5 metų 5 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė.

6. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus teikimas tenkintas, panaikintas nuteistajam D. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdytina Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta (subendrinus su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. sausio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme) ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo D. M. faktinio sulaikymo vykdant šią teismo nutartį dienos.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

7. Skundu nuteistasis D. M. nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartimi, kadangi jis turi atsidaręs savo veiklą, vykdo užsakymus visame mieste ir dėl to negali būti namuose.

8. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. M. skundas atmetamas.

9. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau – ir Probacijos įstatymas) nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir sumažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Probacijos įstatyme nurodoma, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, probacijos priemonių individualizavimo, pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo, bendradarbiavimo, subsidiarumo, savanorystės skatinimo, atkuriamojo teisingumo įgyvendinimo, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytais principais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymo metu, siekiant, jog bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, būtinos paties nuteistojo (probuojamojo) maksimalios pastangos, aktyvus prisidėjimas ir bendradarbiavimas su probacijos tarnyba siekiant tinkamai įvykdyti probacijos sąlygas. Piktybiškai nesilaikant paskirtų įpareigojimų ir nebendradarbiaujant su probacijos įstaiga, iš to kylanti atsakomybė tenka pačiam nuteistajam.

10. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje (įstatymo, įsigaliojusio nuo 2024 m. gegužės 14 d., redakcija) nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

11. Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimas galimas tik tuo atveju, jei probacijos metu nustatomas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimas ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

12. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo D. M. skundą, susipažinęs su skundžiama apylinkės teismo nutartimi ir pateikta medžiaga, konstatuoja, kad pritariant skundžiamoje nutartyje nurodytiems argumentams, šiuo metu nebėra pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis D. M. gali būti taisomas laisvėje jo neizoliuojant nuo visuomenės.

13. Šioje byloje apylinkės teismas, vadovaudamasis Probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, panaikino nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jį pasiuntė atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Apylinkės teismas sprendimą motyvavo tuo, kad jau kitą dieną nuo D. M. elgesio kontrolės pradžios buvo užfiksuotas pirmasis pažeidimas, po to nuteistasis daug kartų nesilaikė jam nustatytos dienotvarkės, fiksuota ne mažiau 30 tokių pažeidimų. Net ir po ne kartą parodyto Probacijos tarnybos specialistų pasitikėjimo, nuteistasis ir toliau darė tokius pačius intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimus, atsisakė tikrintis dėl narkotinių medžiagų vartojimo, be to, po savaitės patikrinimo metu jam buvo nustatytas girtumas. Apylinkės teismas vertino ir tai, kad net ir Probacijos tarnybos teikimo nagrinėjimo metu nuteistasis D. M. darė analogiškus intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimus, tam tikru laikotarpiu negalėjo būti vykdomas nuteistojo stebėjimas elektroninėmis priemonėmis, nes įrenginys buvo visiškai išsikrovęs, taip pat neatvyko į teikimo nagrinėjimą, nurodė neva esantis gydymo įstaigoje, tačiau nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgęs į nuteistojo padarytų pažeidimų skaičių, jų dažnumą, sistemiškumą, neefektyvų bendradarbiavimą, apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad nuteistajam D. M. tolesnis lygtinio paleidimo taikymas yra betikslis. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas su tokiomis apylinkės teismo išvadomis visiškai sutinka ir skundžiamoje nutartyje detaliai aptartų nuteistojo padarytų pažeidimų plačiau neanalizuoja ir jų nekartoja.

14. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad priešingai nei nurodyta Probacijos tarnybos teikime dėl lygtinio paleidimo panaikinimo ir skundžiamoje nutartyje, D. M. probacijos laikotarpiu darė administracinius nusižengimus bei jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iš apygardos teismui Probacijos tarnybos 2025 m. sausio 2 d. papildomai pateiktų duomenų apie nuteistąjį D. M. matyti, kad teikimą nagrinėjant apylinkės teisme, 2024 m. lapkričio 17 d. D. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 446 straipsnio 4 dalyje ir jam paskirta 23 Eur dydžio bauda, kuri yra nesumokėta. Nors dėl dviejų 2024 m. lapkričio 17 d. ir 2024 m. lapkričio 18 d. galimai padarytų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 108 straipsnyje (smulki vagystė), nėra priimtų galutinių įsiteisėjusių procesinių sprendimų ir tai savaime negalėtų būti pakankamas pagrindas panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vis dėlto, nuteistąjį D. M. charakterizuojančių aplinkybių kontekste tai jį apibūdina neigiamai. Nuteistąjį D. M. neigiamai apibūdina ir ta aplinkybė, jog jo atžvilgiu 2024 m. lapkričio 6 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, kuriame jis 2024 m. lapkričio 15 d. pripažintas įtariamuoju. Apygardos teismas pažymi, jog nesant priimto galutinio procesinio sprendimo, nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai įvykdė nusikalstamas veikas, tačiau įvertinus įstatymu nustatytus probacijai bei nuteistojo resocializacijai keliamus reikalavimus, ikiteisminio tyrimo pradėjimas yra pakankamas pagrindas vertinti, ar nustatytos priemonės yra pakankamos nuteistojo elgesiui kontroliuoti ir, ar probacija gali būti vykdoma toliau.

15. Skundo nagrinėjimo kontekste, reikšminga ir tai, kad Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-186-581/2024, kuris yra įsiteisėjęs, nuteistojo D. M. apeliacinis skundas buvo tenkinamas iš dalies (dalyje, nesusijusioje su bausmės paskyrimu), tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui už visas nusikalstamas veikas paskirti nuteistajam D. M. laisvės atėmimo bausmę ir, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus nuteistajam D. M. realią laisvės atėmimo bausmę. Šiame nuosprendyje teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuteistajam jau buvo rodytas teismo pasitikėjimas, ne tik atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau taikant ir lygtinio paleidimo institutą, o lygtinio paleidimo metu (paleistas 2023 m. rugpjūčio 11 d.) jis padarė naujas nusikalstamas veikas, todėl sprendė, kad tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.

16. Apygardos teismo vertinimu, tiek iš asmens byloje esančių duomenų, tiek iš paties nuteistojo D. M. apylinkės teisme duotų paaiškinimų matyti, jog dėl netinkamo nuteistojo D. M. požiūrio į jo atžvilgiu vykdomą probaciją, dėl sąmoningo ir sistemingo probacijos sąlygų pažeidinėjimo ir tokio savo elgesio nepagrįsto pateisinimo, nuteistojo atžvilgiu vykdoma probacija – taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nedavė jokių teigiamų rezultatų. Priešingai, paskutinis nuteistojo elgesio vertinimas, kurio metu nustatytas padidėjęs rizikos lygis, dėl kurio detaliai pasisakė apylinkės teismas, rodo, jog jo elgesys regresuoja, motyvacijos keisti savo elgesio nuteistasis nebeturi ir iš esmės nededa bei neketina dėti jokių pastangų pakeisti savo elgesį. Pažymėtina, jog nors iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad lygtinio paleidimo metu nuteistasis D. M. nuo 2024 m. lapkričio 15 d. vykdo individualią veiklą, iki tol registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nuo 2024 m. spalio 3 d. dalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose, visgi vien šių aplinkybių nepakanka, jog teismas išreikštų pasitikėjimą nuteistuoju. Pagrindo kitaip vertinti nesudaro ir skunde akcentuojamos aplinkybės apie tai, kad dėl vykdomos darbinės veiklos nuteistasis negali būti namuose.

17. Visų, pirmiau aptartų, aplinkybių visuma apygardos teismui leidžia daryti išvadą, jog D. M. taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų, siekiant teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių, nėra efektyvus – nustatytas nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos nuoseklus didėjimas, ką iš esmės atspindi ir fiksuoti probacijos sąlygų pažeidimai. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog bus pasiektas probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamojo resocializaciją ir mažinti nusikalstamų veikų recidyvą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nuteistojo D. M. sistemingą ir piktybišką probacijos sąlygų pažeidinėjimą, minimų pažeidimų ir aplinkybių fonas sudaro pagrindą spręsti, kad taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nepasiekė tikslo užtikrinti nuteistojo veiksmingą resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą ir tapo beprasmis, kadangi jis realiai nepatiria jokių suvaržymų ir elgiasi, kaip asmuo, kuriam jokia bausmė nepaskirta. Nuteistasis nepateisino suteiktos galimybės įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį. Todėl šiuo atveju skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tolesnis probacijos taikymas neturi jokios prasmės ir yra pagrindas panaikinti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir pasiųsti jį atlikti neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį.

18. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, naikinti skundžiamą Vilniaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį, kuria D. M. buvo panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nuspręsta vykdyti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2024 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirtą (subendrinus su Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2024 m. sausio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme) ir neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo D. M. (D. M.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.