Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Svetlanos Jurgaitienės ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo G. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. Ž. paskirta galutinė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Į paskirtą bausmę įskaičiuota laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2018 m. birželio 18 d. 12.15 val. iki 2018 m. birželio 19 d. 14.51 (1 para), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto dienai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. Ž. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2018 m. birželio 14 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini), savo sugyventinės L. P. bute, kuriame ir pats gyvena, sugriebė rankomis už kaklo kartu gyvenantį sugyventinės sūnų R. P., stipriai spausdamas kaklą nutempė jį į kambarį, kuriame jis miega, ir pargriovęs ant grindų pradėjo spardyti į nugarą ir kitas kūno vietas, vieną kartą kumščiu smūgiavo jam į kairę veido pusę, tuo R. P. padarė veido ir kairio skruosto sumušimą, kairio skruosto hematomą, krūtinės kairės pusės sumušimą, kairės alkūnės nubrozdinimą ir sukėlė jam fizinį skausmą.

2. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nuosprendyje konstatuota, kad G. Ž. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą jam paskirta arešto bausmė.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja nurodė skundą palaikanti, prašė jį tenkinti nurodytais motyvais. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti kaip nepagrįstą, tačiau skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pirmosios instancijos teismui nesubendrinus šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Kadangi nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, tačiau jis nesutinka su paskirta arešto bausme – prašo šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį pakeisti ir jam paskirti viešuosius darbus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.

7. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padaryto nusikaltimo bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Be to, jo baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. G. Ž. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau, sprendžiant dėl jam apylinkės teismo paskirtos bausmės rūšies pažymėtina, kad jis teisiamas 6 kartą. Naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, praeityje teistas, be kita ko, ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimų darymą. Ankstesniais nuosprendžiais skiriamomis bausmėmis, taip pat ir griežčiausia terminuoto laisvės atėmimo bausme bei taikyta probacija (bausmės vykdymo atidėjimu, laisvės apribojimu) nepavyko pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi apeliantas, nepateisindamas teismo parodyto pasitikėjimo juo, ir toliau darė nusikalstamas veikas.

8. Nuteistasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių ir atsižvelgdamas į nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, G. Ž. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė arešto bausmę, kurios dydis nustatytas mažesnis nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytos minimalios ir maksimalios už nusikaltimą galimos skirti arešto bausmės vidurkis. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismo kolegija neturi įstatyminio pagrindo dar labiau mažinti nuteistajam paskirtos bausmės dydį ar bausmės rūšį pakeisti švelniausia iš baudžiamajame įstatyme numatytų – viešųjų darbų bausme. Priešingai nei teigiama skunde, vien aplinkybė, jog apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta kitokios rūšies ar dydžio nei pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ar, surengus bylos nagrinėjimą teisme, prokuroro baigiamosios kalbos metu pasiūlyta bausmė, nesudaro pagrindo spręsti, jog skundžiamas procesinis sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo pareiga, todėl prokuroro, vadovavusio ir organizavusio ikiteisminį tyrimą bei palaikiusio valstybinį kaltinimą byloje, ar kitų proceso dalyvių pozicija dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos bausmės, bylą nagrinėjančio teismo nesaisto. Įvertinus tai, kad bausmė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistajam pagrįstai paskirta inkriminuojamo baudžiamojo įstatymo sankcijos ir BK 49 straipsnio ribose, nėra pagrindo vertinti, jog apylinkės teismas pažeidė bausmių skyrimo taisykes.

9. Nors apeliantas kelia abejones dėl paskirtos bausmės individualizavimo, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę už skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės nuteistajam skyrimą, taikė tinkamai. Nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo skunde nurodomas aplinkybes, jog jo nusikalstamam elgesiui įtakos turėjo nukentėjusiojo elgesys. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad nusikaltimas padarytas be jokio pateisinamo motyvo, dėl padidėjusio agresyvumo, pykčio protrūkio. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo argumentams pažymi, jog tai, kad nuteistasis konfliktinėje situacijoje pasirinko ydingus jos sprendimo būdus panaudodamas fizinį smurtą, vertinama kaip jo galimai netinkamai susiformavusio ankstesniems nusikaltimams būdingo elgesio modelio pasekmė. Konstatuojama, jog skundžiamame nuosprendyje buvo atsižvelgta į visas, taip pat ir nuteistojo skunde bei BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgusi į aptartus bei pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas, nėra. Kadangi apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog būtent arešto bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistoji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl nuteistojo skunde dėstomas prašymas pakeisti jam paskirtą arešto bausmę švelnesne bausmės rūšimi, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl baudžiamojo įstatymo pažeidimų

10. Nors apeliaciniame skunde bausmių bendrinimo klausimas nėra keliamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, privalo ją ištaisyti. Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą G. Ž. nuteistas šiuo nuosprendžiu, jis padarė 2018 m. birželio 14 d., tai yra po 2016 m. gegužės 30 d. Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos. Duomenų, kad nuteistasis būtų atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, byloje nėra. Todėl, priimant skundžiamą nuosprendį, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė, vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis, visiško ar dalinio sudėjimo būdu turėjo būti bendrinama su neatlikta bausmės, paskirtos Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, dalimi.

10.1. BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pabloginti nuteistojo teisinę padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai ir tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismo netinkamo įstatymo taikymo klaidos ištaisymas apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamu atveju pablogintų nuteistojo teisinę padėtį, kadangi jam būtų paskirta didesnė galutinė subendrinta bausmė, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo ištaisyti šią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Vadovaujantis BPK 347 straipsniu, kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarka turi būti nustatoma vėliausią nuosprendį priėmusio ar kito tos pačios pakopos teismo pagal vėliausio nuosprendžio vykdymo vietą, įsiteisėjusio Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nuosprendžio vykdymo proceso metu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. spalio 23 d. nuosprendžio atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.