Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Nemuno būstas“ dėl žalos atlyginimo. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – UAB „Junora“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą sprendžiant dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus atsakomybės už žalą, padarytą apliejus patalpas.

Tretysis asmuo atsiliepimo į ieškinį neteikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Ieškovės atstovas išsiaiškino, kad 2012 m. liepos 13 d. apliejimo įvykio priežastis buvo trečiojo aukšto perdangoje trūkęs kanalizacijos stovas, kuris po įvykio atsakovės buvo pakeistas.

Įvykio registraciją patvirtinanti įrašo kopija patvirtina, kad užpylimo priežastis buvo trūkęs kanalizacijos stovas.

Atsakovė, būdama pastato (duomenys neskelbtini), administratore, privalėjo dar iki avarijos organizuoti bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo remontą, o to nepadariusi, pažeidė savo pareigas atidžiai, rūpestingai prižiūrėti bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, nevykdė jai priskirtų funkcijų. Atsakovės pareiga buvo įrodyti, kad ji laiku ir tinkamai organizavo bendro naudojimo inžinerinės įrangos remonto darbus, tačiau atsakovė tokių įrodymų nepateikė.

Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnale yra įrašai apie remontą, atliktą jau po įvykusio užliejimo, tačiau nėra įrašų, kad stovas buvo apžiūrimas iki įvykio.

Teismui pateiktos fotonuotraukos yra neatskiriama žalos administravimo bylos dalis. Nuotraukos yra atliktos ne vėliau kaip per tris dienas nuo pranešimo apie įvykį, jas atliko ieškovės atstovas. Teismas netinkamai įvertino šiuos įrodymus.

Namo techninės priežiūros žurnalo įrašai parodo, kad atsakovė tinkamai vykdė administratoriaus pareigas.

Tretysis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (-us), apeliacinis skundas nagrinėjamas neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, dėl kokios priežasties buvo aplietos trečiajam asmeniui priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini). Nenustačius priežasties, teismo teigimu, negalima daryti išvados, kad už žalą yra atsakinga atsakovė. Byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti priešingą išvadą. Iškart po įvykio ieškovė 2012 m. rugpjūčio 7 d. kreipėsi į atsakovo, tuo metu UAB „Būsto administravimo agentūra“, avarinę tarnybą, prašydama pateikti informaciją, dėl kokios priežasties buvo aplietos patalpos, kas yra atsakingas už minėtų priežasčių šalinimą ( b.l.39). Atsakovės 2012 m. rugpjūčio 20 d. atsakyme nurodyta, kad „bendroji inžinerinė įranga jokios įtakos įvykusiai avarijai neturėjo“, tačiau nėra nurodyta, kokios buvo įvykio priežastys ( b.l.25). Pastebėtina, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą atliekanti atsakovė turi gebėti nustatyti techninės avarijos name priežastis ir jas nurodyti. Pacituotas atsakymas yra neinformatyvus, pateiktas išsisukinėjant nuo atsakomybės ir savo pareigos atlikimo, todėl negalėjo būti įrodymu sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo.

Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), o šių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą jis administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Turto paprastojo administravimo atveju administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti (CK 4.239 straipsnis). P. B. ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 19 iki 2015 m. rugpjūčio 13 d.), reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo (toliau vadinama – namas) bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Administratorius, be kita ko, turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas už kainą, ne didesnę už apskaičiuotą pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą arba jo apskaičiavimo metodiką, jeigu teisės aktai leidžia jam teikti nurodytas paslaugas (6.1 punktas). Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos – tai pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).

Bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 4 punkte nurodytas pagrindinis administratoriaus uždavinys – organizuoti daugiabučio namo techninę priežiūrą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Privalomieji reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 ( Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31d. įsakymo Nr. D1-1067 redakcija) patvirtintame STR 1.12.05:2010. STR 1.12.05:2010 privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą. Žalos padarymo metu galiojusios STR 1.12.05:2010 redakcijos (galiojusios nuo 2011-11-18) 24 p. nustatė, kad gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas, vadovaudamasis šiuo Reglamentu ir jame nurodytais teisės aktais, vykdo organizacines ir technines priemones gyvenamojo namo būklei palaikyti, kad būtų užtikrinti esminiai statinio reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę. Gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant apžiūras, stebėjimus ir tyrinėjimus (9 punktas). Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė ( Reglamento 12 punktas). Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas yra pateiktas šio Reglamento priede, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011-11-18 įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. liepos 1 d. įsakymo Nr.351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių ( gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ pakeitimo“. Pažymėtina, kad techninės priežiūros pagrindiniai darbai, kurie esant reikalui turi būti atliekami be atskiro bendraturčių pritarimo apima namo vandentiekio sistemos (vamzdynų ir uždaromosios armatūros) sandarumo palaikymą, vamzdynų ženklinimą ir dažymą, smulkių defektų šalinimą ( 15 p.); namo nuotekų šalinimo sistemos pralaidumo ir sandarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą (16 p.).

Iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnalo įrašų matyti, kad defektai namo konstrukcijose 2012 metų pradžioje buvo sekami vidutiniškai kas mėnesį ( b.l.73-75). 2012 m. balandžio 5 d. buvo nustatytas „trūkęs k.vandens vamzdis“, 2012 m. liepos 5 d. nustatyta „ nuo II-o aukšto I a. b/n koridoriuje bėga vanduo“. Atliktų darbų skiltyje nurodyta, kad „atidengus sienos ertmę užsandarinti lietaus nuotekų vamzdžiai“ ( b.l. 74). Į bylą pateikti atsakovės darbų paskyrų žiniaraščiai ( b.l.76-77), iš kurių matyti, kad 2012 m. liepos 13 d. UAB „Nemuno būstas“ gavo pranešimą iš buto (duomenys neskelbtini), kad „trūkęs kanalizacijos stovas bute, šlampa stovas“. Nurodyta, kad darbas užbaigtas 2012 m. liepos 16 d., nes 13 d. „nerasta gyv. viršutiniame aukšte“. Kita darbo paskyra Nr. V12-181060, 2012 m. liepos 14 d. nurodyta, kad „apipylinėja patalpas iš aukščiau“. Komentarų skiltyje įrašas: „16 d. III a. sandėliuke trūkęs 50 diam. kanaliz. vamzdis. Vamzdis pakeistas“ ( b.l.77). Pateikti žurnalo įrašai ir darbų paskyros akivaizdžiai patvirtina, kad trečiojo asmens patalpų apliejimo vandeniu priežastis buvo kanalizacijos stovo trūkimas, kurį iškart po įvykio nustatė atsakovės darbuotojai, šalindami avarijos priežastis. Namo nuotekų sistemos sandarumo palaikymas yra vienas iš pagrindinių darbų, kuriuos turi atlikti namo techninis prižiūrėtojas. Konstatuotina, kad atsakovė, nors ir žymėjo techninės priežiūros žurnale, kad atlieka nuolatinį namo būklės stebėjimą, tačiau tai darė nepakankamai atidžiai, nes nuolat kartojami įrašai, kad „naujų esminių defektų nepastebėta“ neįrodo, kad buvo išsamiai ir visapusiškai apžiūrimos namo inžinerinės sistemos, nustatyta jų esama būklė ir patvarumas, planuojami reikalingi remontai ir pataisymai. Ta aplinkybė, kad iškart po įvykio atsakovei nebuvo įmanoma prieiti prie kanalizacijos stovo, nes nebuvo rasti viršutiniame bute gyvenantys asmenys, nepašalina atsakovės atsakomybės dėl atsiradusios žalos. Jeigu namo įranga būtų buvusi išsamiai apžiūrima, tai kanalizacijos stovo prasta būklė būtų buvusi pastebėta anksčiau, nelaukiant, kol iš vamzdyno prasiverš skystis, ir turėjo būti suplanuotai taisoma.

Trečiojo asmens patalpų apliejimo faktą, lokalizaciją ir priežastį akivaizdžiai parodo į bylą pateiktos fotonuotraukos ( b.l. 53-69), iš kurių matyti, kad būtent kanalizacijos stovas buvo praradęs sandarumą ir buvo keičiamas (b.l.58-62).

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad nesutinka su prašomos priteisti žalos suma, nes nėra pateiktas turto sunaikinimo ir sugadinimo aktas, neaišku, ar draudiko išmokėta išmoka atitinka padarytos žalos dydį, ar įvertintas patalpų nusidėvėjimas. Pažymėtina, kad apskaičiuodama nuostolį ir mokėdama draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Verslo turto draudimo taisyklėmis Nr. 68-1 (2010-03-31 redakcija, galiojanti nuo 2010-04-01), kurių 43 ir 43.2 punktai nustato, kad sugadinus pastatus, nuostoliu laikoma šių pastatų ar jų dalies remonto kaina. Pagal taisyklių 55 punktą draudimo išmoka už sugadintą turtą apskaičiuojama nuostolio dydžio. Ieškovės sudaryta lokalinė sąmata ( b.l. 12), pagal kurią nuostolio dydis yra paskaičiuotas 1357 litai, patvirtina, kad skaičiuojant žalos dydį yra įvertintas lubų bei sienų senų dažų nuvalymas ir nudažymas naujais dažais, taip pat - denginių izoliacija polietileno plėvele. Joks kitas sugadintas turtas į sąmatą nėra įtrauktas, todėl ieškovei nebuvo jokio pagrindo vertinti turto nusidėvėjimą ir atitinkamai mažinti žalos dydį.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad nesutinka su reikalavimu priteisti kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kai skolininkas turėjo įvykdyti piniginę prievolę ( CK 6.261 str). Atsakovė nurodė, kad gavusi ieškovės pretenziją dėl žalos atlyginimo 2012 m. spalio 10 d., pateikė raštą, kuriuo prašė pagrįsti pretenziją, pateikti papildomus dokumentus, tačiau žalos atlyginti neatsisakė. Tokius atsakovės argumentus paneigia pats 2013 m. sausio 18 d. atsakymo į ieškovės pretenziją turinys, kur atsakovė atsisako atlyginti žalą, nurodo, kad nėra atsakinga dėl užpylimo metu apgadinto turto, priežastį nurodo, kad „gyventojai iš kaimyninio buto neužtikrino galimybės apžiūrėti inžinerinės įrangos“ ( b.l.26). Pastarasis atsakymas tik patvirtina, kad atsakovei užpylimo priežastis buvo žinoma ( žr.16 pastraipą), tačiau atlyginti žalą atsakovė vengė. Todėl darytina išvada, kad reikalavimas dėl palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovei iš atsakovės priteistinos palūkanos, skaičiuojant nuo 2012 m. spalio 17 d. ( 7 dienos nuo pretenzijos gavimo, CK 6.53 straipsnio 2 dalis) ir baigiant skaičiuoti ieškinio pareiškimo teismui dieną ( 2015 m. birželio 26), tai sudaro ( 277,17x0,06/365x982 ( pradelstų dienų skaičius)), iš viso 44,74 Eur (LAT 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, apeliantei iš atsakovės priteistinos 6 proc. metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012, 2013 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1265/2013).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė priešingas išvadas, negu kad pateikti įrodymai, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismo sprendime teigiama, kad avarijos epicentras buvo kanalizacijos vamzdžio stovas tarp perdangos, tačiau iš šios konstatuotos faktinės aplinkybės teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra neatsakinga už padarytą žalą, tuo netinkamai taikydamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias techninio prižiūrėtojo ir būsto administratoriaus pareigas. Todėl priimtas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinį patenkinti. Iš atsakovės priteistina 277,17 Eur žalos atlyginimo, 44,74 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą ( 277,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2015-07-03) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą patenkinus, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ( CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškinį patenkinus ieškovui turi būti atlygintos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 30 Eur žyminis mokestis (pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme) ir 490,62 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Iš atsakovės valstybei priteistina 4 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, teismo turėtos pirmosios instancijos teisme.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“, įm.k. 135836853, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įm.k. 110051834, 277,17 Eur ( du šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 17 ct) žalos atlyginimo, 44,74 Eur ( keturiasdešimt keturis eurus ir 74 ct) palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą ( 277,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-07-03) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30 Eur ( trisdešimt eurų) žyminio mokesčio išlaidų, 490,62 Eur ( keturis šimtus devyniasdešimt eurų ir 62 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“, įm.k. 135836853, valstybei 4 Eur ( keturis eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.