Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės

uždarosios akcinės bendrovės „Nordecum“ ieškinį atsakovėms K. G. ir R. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G. kredito pilnai negrąžino, palūkanų neapmokėjo, viso sumokėjo 75,30 Eur. Gyventojų registro tarnybos Lietuvoje duomenimis K. G. (duomenys neskelbtini)mirė. Centrinės Hipotekos įstaigos pateiktame testamentų registro išraše (Palikimo priėmimo fakto identifikavimo kodas 320160038804) nurodyti du asmenys, priėmę mirusio skolininko K. G. palikimą – K. G. ir R. G.. Ieškovas, remdamasis LR Civilinio kodekso 5.52 str. 1 d., kuri numato, kad jeigu šioje dalyje nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu, reiškia šį ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovių. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas kredito negrąžino, iš atsakovių turėtų būti priteistas likęs negrąžintas 653,67 EUR Kreditas, likusios nesumokėtos 171,03 EUR palūkanos (nuo 2015-03-22 iki 2016-02-14, 11 mėn.) bei vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.37 str. ir 6.210 str. 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Taip pat ieškovė nurodė, kad LR Civilinio kodekso 6.10 str. nuostatos numato, kad solidarioji pareiga, jei įstatyme ar sutartyje nenumatyta kitaip, po skolininko mirties padalijama (CK 6.10 str. 1 d.), todėl įpėdiniai nelaikomi solidariaisiais skolininkais ir atsako pagal dalinės prievolės taisykles (CK 6.5 str.), todėl turi būti nustatytos įpėdinių (Atsakovių) atsakomybės dalys.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta. Kad (duomenys neskelbtini)ieškovė ir K. G. sudarė Vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį ieškovė K. G. suteikė 700 Eur kreditą 360 dienų terminui, o K. G. įsipareigojo savalaikiai grąžinti kreditą ir mokėti 49,14 proc. metines palūkanas pagal grafiką (b. l. 3-12). K. G. 2015-04-03 ieškovei grąžino 75,30 Eur kredito. Likusios kredito sumos K. G. negrąžino. (duomenys neskelbtini)K. G. mirė. 2016-07-21 atsakovė K. G. su pareiškimais dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą savo ir dukters R. G. vardu kreipėsi į 17-ąjį notarų biurą (b. l. 33-34). Tą pačią dieną atsakovė K. G. 17-ąjame notarų biure paprašė išduoti vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo. 2016-07-21 notarė R. I. išdavė vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo (b. l. 32). 2016-08-03 atsakovė kreipėsi į antstolę Sonatą Vaicekauskienę dėl turto apyrašo sudarymo (b. l. 31). 2016-11-09 antstolė Sonata Vaicekauskienė sudarė palikėjo K. G. turto apyrašą Nr.0114/16/01063. Turto apyraše, kaip palikėjo kreditorė, yra įtraukta UAB „Nordecum“, nurodant 2015-02-19 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr.SP220268, įsiskolinimas – 843,70 Eur (b. l. 64-65).

Dėl skolos priteisimo ir atsakovių atsakomybės padalijimo. Ieškovė ieškinį reiškia vadovaujantis CK 5.52 str. 1 d., kuri numato, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus civilinio proceso kodekse numatytus atvejus. Jeigu šiame straipsnyje nurodytu būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu.

Tačiau byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad atsakovė R. G. palikimą po tėvo K. G. mirties priėmė pagal apyrašą. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą (CK 5.53 str.). Todėl laikytina, kad atsakovės abi palikimą priėmė pagal turto apyrašą. LR Civilinio kodekso 5.53 str. 1 d. numato, kad įpėdinis priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Sistemiškai aiškinant aukščiau nurodytas normas, darytina išvada, kad palikėjo paveldėtojai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta laikytina, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 5.52 str. 2 d., 5.53 str. 1 d.).

Atsakovė K. G. nurodo, kad antstolė Audronė Adomaitienė 2017-02-10 priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Patvarkyme nurodyta, kad vykdant vykdomąsias bylas dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininkių K. G. ir R. G. (pradinis skolininkas K. G.) iš UAB „Aviva Lietuva“ gauta 2 818,36 Eur K. G. sukauptų piniginių lėšų pagal pensijos kaupimo sutartį Nr.CU00189193 suma paskirstyta eilei kreditorių, tarp jų ir trečios eilės išieškotojui UAB „Nordecum“, dėl 843,70 Eur skolos (2015-02-19 sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr.SP220268) pervedant kreditorei 109 Eur (b. l. 75-77). Byloje nustačius, kad antstolė Audronė Adomaitienė 109 Eur ieškovei pervedė pagal K. G. su ieškove 2015-02-19 sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr.SP220268 bei įvertinus aplinkybę, kad ši suma ieškovei buvo pervesta 2017-02-10 antstolės priimto patvarkymo pagrindu, t. y. po ieškinio pateikimo teismui, ieškovei priteistina suma mažintina 109 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ieškovei iš atsakovių priteistina 544,67 Eur suma (653,67 Eur – 109 Eur = 544,67 Eur) (CK 5.52 str. 2 d., 5.53 str. 1 d., 5.63 str.).

Civilinio kodekso 6.6 str. 1 d. nustatyta, kad solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Tai reiškia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji. Nagrinėjamu atveju, aktualus yra Civilinio kodekso 6.10 str., kurio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu įstatymai ar sutartys nenumato ko kita solidarioji pareiga po skolininko mirties padalijama jo įpėdiniams pagal Civilinio kodekso penktojoje knygoje nustatytas taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai prievolė yra nedali. Vadovaujantis Civilinio kodekso 5.11 str. ir 5.13 str. atsakovė R. G. paveldėjo ¾ dalis K. G. turto, o K. G. paveldėjo ¼ turto. Todėl sekant nurodytu teisiniu reglamentavimu ir atsakomybė tarp atsakovių, prievolei esant daliai, už palikėjo skolas dalintina nurodytomis dalimis – iš atsakovės K. G. priteistina ieškovei ¼ dalis nurodytos skolos, t.y. 136,17 Eur, o iš R. G. priteistina ¾ dalys skolos, t. y. 408,50 Eur (CK 5.11 str. 5.13 str., 6.5 str., 6.10 str.).

Atmestini atsakovės K. G. argumentai, jog K. G. turto nepakaks atlyginti visai ieškovės skolai, kadangi pirmos eilės kreditoriams grąžintina skolos suma yra didesnė už K. G. priklausiusį atsakovių paveldėtą turtą. Ieškovė turi teisę reikšti ieškinį pagal Civilinio kodekso 5.52 str. 2 d., 5.53 str. 1 d., Civilinio proceso kodekso 5 str., ir nepakakus K. G. turimo turto atlyginti visiems kreditoriams susidariusias skolas, jos tiesiog nebus išieškotos. Tačiau išlieka nepaneigta galimybė, jog ateityje atsiradus palikėjo turtui ar turtinėms teisėms, kreditoriams gali būti išieškotos neatlygintos skolos. Pažymėtina, jog ir Civiliniame kodekse yra numatyta galimybė po turto apyrašo sudarymo sužinojus apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar pareigas, turto apyrašą papildyti (CK 5.53 str. 7 d.).

Dėl palūkanų. Palūkanų teisinį pagrindą ir jų reikšmę piniginiuose prievoliniuose santykiuose išdėstė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2003-09-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003. Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Pagrindinė palūkanų paskirtis yra mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Civilinio kodekso 6.872 str. 1 d. yra nustatytos palūkanos, atliekančios atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkciją. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad jeigu šalys nėra sutarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį iki paskolos suma bus grąžinta. Iš šalių sudarytos paskolos sutarties matyti, kad šalys buvo sutarusios, jog paskolos gavėjas mokės 49,14 proc. metines palūkanas, sutartyje numatyta grąžintinų palūkanų suma viso 186 Eur (b. l. 9-10). K. G. dalį paskolos gražinus, iš atsakovių ieškovei priteistina 171,03 Eur palūkanų suma (CK 6.37 str. 1 d., 6.872 str. 1 d., 2 d.). Vadovaujantis CK 5.11 str. ir 5.13 str. atsakovė R. G. paveldėjo ¾ dalis K. G. turto, o K. G. paveldėjo ¼ turto, todėl ir atsakomybė tarp atsakovių, prievolei esant daliai, už palikėjo skolas dalintina nurodytomis dalimis – iš atsakovės K. G. priteistina ieškovei ¼ dalis mokėtinų palūkanų, t.y. 42,76 Eur, o iš R. G. priteistina ¾ dalys skolos, t. y. 128,27 Eur (CK 5.11 str. 5.13 str., 6.5 str., 6.10 str.).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tiek kompensuojamųjų, tiek mokėjimo palūkanų skaičiavimą sustabdo ieškinio pareiškimas ir bylos iškėlimas teisme, todėl nuo bylos iškėlimo ieškovas turi teisę skaičiuoti tik procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, vadinamas procesinėmis palūkanomis, todėl ieškovei iš atsakovės K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą (178,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o iš atsakovės R. G., 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą (536,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 37 str. 2 d., 3 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl 19 Eur sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 18). Ieškovė buvo pareiškusi piniginius reikalavimus priteisti 824,70 Eur skolos, teismas iš atsakovių priteisė 715,70 Eur. Patenkintų reikalavimų dalis sudaro 87 proc. nuo visos piniginių reikalavimų sumos, o atmestų – 13 proc. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1, 2 dalys). CPK 93 str. 1 d. nurodyta šalies pareiga atlyginti kitos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas, nesiejama su šalies turtine padėtimi, jos amžiumi ar kitomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų turi ribotą veiksnumą, o jų atstovais teisme yra tėvai (CPK 38 str. 2 d., CK 3.155 str. 1 d., 3.157 str. 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje nepilnametė R. G. yra atstovaujama įstatyminės atstovės motinos K. G.. Teismas pažymi, kad pagal CPK 38 str. 4 d. nepilnamečiai iki keturiolikos metų neturi procesinio veiksnumo ir jų teises bei įstatymų saugomus interesus teisme gina jų atstovai pagal įstatymą – atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai. Už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai (CK 2.7 str. 1 d.). Taigi, asmenims iki keturiolikos metų nebūdingas nei materialinis, nei procesinis veiksnumas, todėl juos procese visiškai atstovauja jų atstovai pagal įstatymą. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė R. G., gimusi (duomenys neskelbtini), neturi nei civilinio materialinio, nei civilinio procesinio veiksnumo, sprendžia, kad iš nepilnametės R. G. bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš jos įstatyminės atstovės K. G. (CPK 38 str. 4 d., 93 str. 1 d., CK 3.155 str. 1 d., 3.157 str. 1 ir 2 d.) (2016-10-05 Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1678-773/2016).

Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį ieškovei iš atsakovės K. G. priteistina 16,53 Eur suma bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 2 d.).

Valstybei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Nordecum“, įmonės kodas 302535232, buveinės adresas Žemaitės 21, 03118 Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, kodas 73000, iš atsakovės K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 136,17 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 17 ct) ir iš atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 408,50 Eur (keturis šimtus aštuonis 50 ct) likusio negrąžinto kredito.

Priteisti ieškovei UAB „Nordecum“, įmonės kodas 302535232, buveinės adresas Žemaitės 21, 03118 Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, kodas 73000, iš atsakovės K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini), 42,76 Eur (keturiasdešimt du eurus 76 ct) ir iš atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 128,27 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis 27 ct) likusių nesumokėtų palūkanų.

Priteisti ieškovei UAB „Nordecum“, įmonės kodas 302535232, buveinės adresas Žemaitės 21, 03118 Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, kodas 73000, iš atsakovės K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (178,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei UAB „Nordecum“, įmonės kodas 302535232, buveinės adresas Žemaitės 21, 03118 Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, kodas 73000, iš atsakovės R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (536,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei iš atsakovės K. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 16,53 Eur (šešiolika eurų 53 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.