- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-05
- Bylos Nr.
- 2A-1678-773/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16245-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Mindaugas Šimonis, Diana Labokaitė, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- M. V., L. V., G. V., J. V., K. V.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sollus“
- Kategorijos
- 2.1.1.3.2Nuosavybės neliečiamumo principas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Arūno Rudzinsko ir Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sollus“ ieškinį atsakovams L. V., M. V., G. V., J. V., K. V., J. V. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Sollus“ kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti atsakovus L. V., M. V., G. V., J. V., K. V., J. V. iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, garažo, kiemo statinių, žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos. Nurodė, kad ieškovė minėtą turtą įsigijo 2015 m. birželio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu. Pažymėjo, kad atsakovai toliau naudojasi ginčo turtu be ieškovės sutikimo, tikėtina, blogina turto būklę, o į prašymą išsikraustyti nereaguoja.
Atsiliepimas
Atsakovė M. V. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nėra įgijusi nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą, nes turtas jai perduotas nebuvo (CK 6.393 straipsnio 4 dalis). Pažymėjo, kad L. V. yra netinkamas atsakovas, nes ginčo objekte negyvena nuo 2013 m. Atsakovės M. V. vertinimu, ginčo gyvenamajame name esantys daiktai nėra jo priklausiniai ir ieškovė neturi į juos teisės. Nurodė, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena trys nepilnamečiai atsakovės vaikai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovus L. V., M. V., G. V., J. V., K. V., J. V. su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei UAB „Sollus“ priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; įpareigojo atsakovus L. V., M. V., G. V., J. V., K. V., J. V. pašalinti jiems priklausančius ar jų valdomus kitiems asmenims priklausančius daiktus iš ieškovei UAB „Sollus“ priklausančio turto: žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Teismas priteisė ieškovei UAB „Sollus“ iš atsakovų L. V., M. V., G. V., J. V., K. V., J. V. po 228,66 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybei iš atsakovų L. V., M. V., G. V., J. V., K. V., J. V. po 2,59 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad atsakovė M. V. ir jos atstovė advokatė O. R. į 2016 m. sausio 14 d. teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, todėl byla buvo išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant. Teismas nustatė, kad 2016 m. sausio 14 d. buvo gautas atsakovės M. V. atstovės advokatės O. R. prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nes ji turi dalyvauti civilinėje byloje Nr. e2-18733-894/2015. Teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad minėtos bylos nagrinėjimas buvo baigtas 10 val., todėl konstatavo, jog advokatės O. R. neatvykimo priežastys laikytinos nesvarbiomis. Teismas sprendė, kad atsakovė nevykdė CPK nustatytos pareigos siekti, jog byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis bylos eiga, laiku pasirūpinti tinkamu atstovavimu.
Teismas sprendė, jog byloje pareikštas negatorinis ieškinys, todėl ieškovė turi įrodyti, kad ji yra turto savininkė ir tai, kad jos teisės yra pažeistos. Teismas nustatė, kad ieškovė nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 2015 m. birželio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų teisę į ieškovės nuosavybę bei neįrodė, jog tarp ieškovės ir atsakovų yra susiklostę kitokio pobūdžio sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu atsakovai turėtų teisinį pagrindą gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, ieškovės, kaip turto savininkės, teisių pažeidimą patvirtina byloje esantys duomenys, t. y. tai, kad atsakovai gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame name prieš savininkės valią, trukdo ieškovei juo naudotis, daro jai nuostolius. Pažymėjo, kad atsakovai šių aplinkybių neginčijo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai be teisinio pagrindo gyvena ieškovei priklausančiose gyvenamosiose patalpose, todėl turi būti iškeldinti (CK 6.612 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymas numato asmenų iškeldinimo tik iš gyvenamųjų patalpų tvarką, sprendė, jog ieškinio dalis dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamojo namo yra tenkintina, o kita dalis tenkinama naudojant kitokią formuluotę, t. y. atsakovai įpareigotini pašalinti jiems priklausančius ar jų valdomus kitiems asmenims priklausančius daiktus iš ieškovei priklausančio turto.
Teismas atmetė atsakovės M. V. argumentą, kad L. V. nėra tinkama atsakovas byloje. Teismas nustatė, kad atsakovas L. V. yra deklaravęs gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovas L. V. ieškovei priklausančiame gyvenamajame name negyvena. Priešingai, iš byloje esančio antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teismas nustatė, kad atsakovas L. V. įleido antstolį į namą, adresu (duomenys neskelbtini), ir leido antstoliui apžiūrėti namo vidaus patalpas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu M. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimą, bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybą trečiuoju asmeniu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovei ir jos atstovei ir taip apribojo jos teisėtus lūkesčius į teisingą teismą. Pažymėjo, kad atsakovės M. V. atstovė advokatė O. R. 2016 m. sausio 14 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl užimtumo civilinėje byloje Nr. e2-18733-894/2015. Teismas klaidingai nustatė, kad minėtos bylos nagrinėjimas buvo baigtas 2016 m. sausio 14 d. 10 val. Nurodė, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO galima nustatyti tik bylos nagrinėjimo pradžią. Apeliantės teigimu, advokatė prieš šios bylos nagrinėjimą parašė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir tuo metu ji negalėjo žinoti, kiek truks posėdis civilinėje byloje Nr. e2-18733-894/2015.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas turėjo įvertinti aplinkybę, kad byloje savarankiškais atsakovais yra atsakovų vaikai: G. V. (20 m.), J. V. (17 m.), K. V. (17 m.), J. V. (9 m.), todėl byloje turėjo dalyvauti teritorinės vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovai. Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš nepilnamečių ir mažamečių vaikų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Sollus“, atstovaujama advokato A. D., prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Atmestini apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą jai nedalyvaujant. Pažymėjo, kad atsakovė M. V. siekė vilkinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad atsakovė M. V. buvo tinkamai informuota apie 2016 m. sausio 14 d. teismo posėdį. Ieškovės teigimu, advokato užimtumas kitose bylose paprastai nelaikomas svarbia priežastimi atidėti teismo posėdį. Be to, atsakovė M. V. kelis kartus teikė prašymus dėl teismo posėdžių atidėjimo, sutartį su advokate sudarė likus vienai dienai iki paskirto teismo posėdžio, todėl toks atsakovės elgesys rodo, kad ji nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu. Pažymėjo, kad nors atsakovės atstovė advokatė O. R. 2016 m. sausio 14 d. turėjo dalyvauti kitoje civilinėje byloje, tačiau, kaip teisingai nustatė teismas, posėdis minėtoje byloje baigėsi 10 val., o šioje byloje prasidėjo 13 val. 30 min., todėl advokatė turėjo galimybę atvykti į teismo posėdį. Be to, teismo posėdyje galėjo dalyvauti pati atsakovė M. V..
Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad byloje turėjo dalyvauti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Pažymėjo, kad byloje nebuvo nuspręsta dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teisių ir pareigų, todėl tai nėra pagrindas grąžinti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovės M. V. šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą ir jai reikalinga parama. Atkreipė dėmesį, kad apeliantė nenurodo kokiu teisiniu pagrindu byloje turėtų būti įtrauktas vaiko teisių apsaugos skyrius. Be to, nurodytos institucijos dalyvavimas byloje neturėtų įtakos sprendžiant ieškovės nuosavybės teisės gynimo klausimą. Pažymėjo, kad tėvų, o ne ieškovės pareiga užtikrinti vaiko teisę į būstą. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė M. V. turėjo pakankamai laiko susirasti kitą gyvenamąją vietą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad atsakovai M. V. ir L. V. yra įstatyminiai J. V., K. V., J. V. atstovai, todėl jie turės padengti priteistas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byla negali būti grąžinta pirmosios instancijos teismui tik dėl neva netinkamai išspręsto bylinėjimosi išlaidų klausimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas L. V. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas priėmė teisingą sprendimą, nes gyvenamasis namas, garažas, kiemo statiniai, žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei UAB „Sollus“. Pažymėjo, kad po santuokos nutraukimo atsakovų M. V. ir L. V. vaikų J. V., K. V., J. V. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove M. V., o ne adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Apeliantė nepagrįstai prašo į bylos nagrinėjimą įtraukti teritorinę vaiko teisių apsaugos tarnybą. Nurodė, kad jų šeima niekada nebuvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Pažymėjo, kad po santuokos nutraukimo atsakovas L. V. nepilnamečių vaikų išlaikymui moka po 200 Eur, atsakovė M. V. turi darbą, todėl nepilnamečiai vaikai yra visiškai aprūpinti. Nurodė, kad jis ginčo bute negyvena.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas tik pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas iš byloje pateikto 2015 m. birželio 15 d. turto pardavimo iš varžytynių akto nustatė, kad antstolė ieškovei UAB „Sollus“ 2015 m. gegužės 25 d. varžytynėse pardavė atsakovams L. V. ir M. V. priklausantį gyvenamąjį namą, garažą, kiemo statinius, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 8). Nustatyta, kad ieškovė UAB „Sollus“ šį aktą pasirašė 2015 m. birželio 16 d., todėl pagal CPK 715 straipsnį ieškovei nuo 2015 m. birželio 16 d. perėjo nuosavybės teisė į nurodytus objektus. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovės nuosavybės teisė į ginčo objektus įregistruota nuo 2015 m. birželio 23 d. (t. 1., b. l. 9–10). Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė, kaip ginčo turto savininkė, turi teisę reikšti negatorinį ieškinį prašydama atlaisvinti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pagrįstai ieškinį tenkino (CK 4.98 straipsnis, 6.612 straipsnis).
Atsakovė M. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl procesinių teisės normų pažeidimo. Atsakovės M. V. nuomone, teismas nepagrįstai bylą išnagrinėjo jai ir jos atstovei nedalyvaujant, byloje trečiuoju asmeniu turėjo dalyvauti teritorinės vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovai bei teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad byla 2016 m. sausio 14 d. teismo posėdyje buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei M. V. ir jos atstovei advokatei O. R.. Nustatyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. teismo posėdį atidėjo suteikdamas atsakovei M. V. galimybę pasirūpinti tinkamu atstovavimu, kitą teismo posėdį paskyrė 2016 m. sausio 14 d., atsakovė pasirašė, kad jai žinoma kita teismo posėdžio data (t. 1., b. l. 99–101). Atsakovė M. V. 2016 m. sausio 13 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate O. R., kuri 2016 m. sausio 14 d. pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl užimtumo civilinėje byloje Nr. e2-18733-894/2015 (t. 1., b. l. 110–111). Teisėjų kolegija iš teismų informacinės sistemos LITEKO civilinėje byloje Nr. e2-188-894/2016 esančios 2016 m. sausio 14 d. informacinės pažymos apie teismo posėdį nustatė, kad minėtoje Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje teismo posėdis, kuriame dalyvavo atsakovės atstovė advokatė O. R., prasidėjo 9 val. 32 min., o baigėsi 10 val. 3 min. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismo posėdis prasidėjo 2016 m. sausio 14 d. 13 val. 50 min. (t. 1., b. l. 117–118). Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės M. V. atstovė advokatė O. R. turėjo realią galimybę dalyvauti šioje civilinėje byloje, kurioje teismo posėdis vyko tame pačiame pastate. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks advokatės elgesys, kai ji žinodama, kad jos prašymas atidėti teismo posėdį nėra išspręstas, į teismo posėdį neatvyksta, nors tokią galimybę turi, yra nesuderinamas su advokato procesinėmis pareigomis. Pagal Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.6 punktą advokatas privalo konsultuoti, ginti klientą ar jam atstovauti sąžiningai, rūpestingai ir protingai. Pažymėtina, kad advokatams taikomi didesni ir reiklesni elgesio standartai.
Teisėjų kolegija taip pat įvertina ir atsakovės M. V. procesinį elgesį byloje. Šios nutarties 13 punkte nustatyta, jog atsakovė M. V. žinojo, kad teismo posėdis vyks 2016 m. sausio 14 d., tačiau į jį neatvyko ir nenurodė savo neatvykimo priežasčių. Be to, atsakovė M. V. atstovavimo sutartį sudarė tik likus vienai dienai iki paskirto teismo posėdžio, nors tokią galimybę turėjo nuo 2015 m. lapkričio 30 d., kai teismo posėdis buvo atidėtas, kad ji galėtų pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Nurodytos aplinkybės rodo, kad atsakovė M. V. nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu ir toks elgesys neatitinka rūpestingos šalies elgesio civiliniame procese standarto (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė ir jos atstovė nenurodė svarbių priežasčių atidėti bylos nagrinėjimą, todėl teismas pagrįstai 2016 m. sausio 14 d. teismo posėdyje bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovei M. V. ir jos atstovei advokatei O. R. (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė V. V. 2015 m. rugsėjo 14 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė nesutikimo su ieškiniu argumentus, todėl nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeista atsakovės teisė į teisingą teismą bei teisė pateikti atsikirtimus į ieškinį (t. 1., b. l. 53–56).
Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais atsakovės M. V. apeliacinio skundo argumentus, kad byloje trečiuoju asmeniu turėjo dalyvauti Kauno miesto vaikų teisių apsaugos tarnyba ir įvertinti, ar nėra pažeidžiamos vaikų teisės. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį ir iškeldindamas atsakovus iš ieškovei priklausančio gyvenamojo namo bei įpareigodamas atlaisvinti ieškovei priklausantį turtą, nepasisakė dėl Kauno miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos teisių ar pareigų (CPK 47 straipsnio 1 dalį).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrojo vaiko teisių apsaugos principo, pagal kurį nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems negalint – valstybė per savo institucijas. Kasacinis teismas taip pat pabrėžė, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių kitų, negalima suabsoliutinti, vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams ir kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaikų interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių bei teisėtų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010, 2011 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2011).
Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai M. V. ir L. V. negali užtikrinti savo nepilnamečių vaikų teisės į būstą, ar jų šeimai reikalinga socialinė parama. Priešingai, atsakovas L. V. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad po santuokos nutraukimo jis nepilnamečiams vaikams kiekvieną mėnesį teikia išlaikymą po 200 Eur kiekvienam. Apeliacinės instancijos teismas iš tiesioginės prieigos iš Sodros duomenų nustatė, kad atsakovė dirba dviejose darbovietėse ((duomenys neskelbtini) CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, atsakovas L. V., būdamas nepilnamečių vaikų J. V., K. V., J. V. tėvu, neprieštarauja dėl ieškinio tenkinimo ir sutinka, kad jo nepilnamečiai vaikai būtų iškeldinti iš ieškovei priklausančio turto. Pažymėtina, kad Vaikų teisių apsaugos tarnybos, kaip vaiko interesus ginančios institucijos, dalyvavimo nagrinėjamos kategorijos bylose vaidmuo yra pasirūpinti, esant pagrindui, kad vaikai neliktų be gyvenamojo būsto. Šios funkcijos užtikrinimas realiai yra galimas ir kitose civilinės bylos stadijose (CPK 238 straipsnis) bei sprendimo vykdymo procese. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nutarties 11 punkte nustačius, jog ieškovės ieškinys dėl iškeldinimo tenkintas pagrįstai ir byloje nėra duomenų, kad atsakovai M. V. ir L. V. negali užtikrinti būtinų sąlygų savo nepilnamečiams vaikams, aplinkybė, jog Vaikų teisių apsaugos tarnyba nebuvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovų nepilnamečių J. V. (17 m.) ir K. V. (17 m.) bei mažamečio J. V. (9 m.). Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės teiginiais dėl nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš mažamečio atsakovo J. V..
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nurodo, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta šalies pareiga atlyginti kitos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, patirtas bylinėjimosi išlaidas, nesiejama su šalies turtine padėtimi, jos amžiumi ar kitomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų turi ribotą veiksnumą, o jų atstovais teisme yra tėvai (CPK 38 straipsnio 2 dalis, CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.157 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamoje byloje nepilnamečiai atsakovai J. V. ir K. V. yra atstovaujami įstatyminių atstovų tėvų M. V. ir L. V., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkinęs iš jų priteisė bylinėjimosi išlaidas (CPK 38 straipsnis, 54 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 38 straipsnio 4 dalį nepilnamečiai iki keturiolikos metų neturi procesinio veiksnumo ir jų teises bei įstatymų saugomus interesus teisme gina jų atstovai pagal įstatymą – atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai. Už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai (CK 2.7 straipsnio 1 dalis). Taigi, asmenims iki keturiolikos metų nebūdingas nei materialinis, nei procesinis veiksnumas, todėl juos procese visiškai atstovauja jų atstovai pagal įstatymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovas J. V., gimęs (duomenys neskelbtini) neturi nei civilinio materialinio, nei civilinio procesinio veiksnumo, sprendžia, kad iš nepilnamečio J. V. priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš jo įstatyminių atstovų M. V. ir L. V. lygiomis dalimis (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.157 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias savininko nuosavybės teisės gynimą (CK 4.98 straipsnis, 6.612 straipsnis) ir pagrįstai ieškinį tenkino, tačiau nepagrįstai iš atsakovo J. V. (9 m.) priteisė 228,66 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 2,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Dėl nurodytų priežasčių Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų pakeistina: ieškovei iš atsakovų M. V. ir L. V. priteistos po 228,66 Eur bylinėjimosi išlaidos padidintinos iki 342,99 Eur (228,66 Eur : 2 = 114,33 Eur + 228,66 Eur), sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo J. V. priteistos 228,66 Eur bylinėjimosi išlaidos panaikintina. Taip pat valstybei iš atsakovų M. V. ir L. V. priteistos po 2,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, padidintinos iki 3,88 Eur (2,59 Eur : 2 = 1,29 Eur + 2,59 Eur), sprendimo dalis, kuria valstybei iš atsakovo J. V. priteista 2,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, panaikintina (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Valstybė už procesinių dokumentų siuntimą, susijusį su apeliaciniu skundu, patyrė 6,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimas, iš esmės atmetus atsakovės apeliacinį skundą, priteisiamas iš atsakovės M. V. (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimu nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir šią dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei UAB „Sollus“, kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 342,99 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus 99 ct), o iš atsakovų G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 228,66 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovų L. V., M. V. po 3,88 Eur (tris eurus 88 ct), o iš atsakovų G. V., J. V., K. V. po 2,59 Eur (du eurus 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas (duomenys neskelbtini)) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.“
Kitas Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovės M. V. 6,26 Eur (šešis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.