Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimos Garnelienės ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo

M. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas: pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 ( dvejiems) metams; pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 3 MGL ( 390 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtosios bausmes subendrintos bausmių apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė M. M. paskirta 2 ( dveji) metai laisvės atėmimo ir 3 MGL dydžio ( 390 Lt) bauda.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti N. E. ir K. V., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka nėra apskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. nuteistas už tai, kad nuo 2009 metų vasaros, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), savo kambaryje, iki 2010 m. rugpjūčio mėn. 12 d. 10.15 val. laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurių bendroji masė yra 3,954 g, neturėdamas tikslo jų parduoti.

Taip pat M. M. nuteistasis už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 6 d., apie 16.00 val., Kauno r., Vilkijos sen., kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 36,900 kilometre esančioje automobilių sustojimo aikštelėje, veikdamas bendrininkų grupėje su N. E., iš K. V. neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – metadono, kurio masė yra 17,139 g, už sutartus 450 Lt, iš kurių sumokėjo 300 Lt grynais, o 150 Lt susitarė sumokėti vėliau, turėdamas tikslą jas platinti – parduoti, kurias J. M. priklausančiu automobiliu „Opel Corsa“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pargabeno į Jurbarko miestą ir iki 2010 m. rugpjūčio 7 d. ryto laikė J. M. automobilyje.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis 2010 m. rugpjūčio 7 d. ryte, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, dalį neteisėtai įgytų narkotinių medžiagų – metadono, kurio masė 16,750 g, paslėpė Kidulių k., Kidulių sen., Šakių r. esančio upelio šlaite, o kita dalis narkotinės medžiagos – metadono, kurio masė 0,389 g, nuo 2010 m. rugpjūčio 8 d. ryto iki 2010 m. rugpjūčio 11 d. 14.20 val. buvo N. E. pargabenta ir laikoma Pilies I kaime, Skirsnemunės sen., Jurbarko r., N. E. namuose.

Gynėjas tvirtina, kad teismas nepagrįstai lygino teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės aktą ir konsultacinę specialisto išvadą Nr. A-KI-164-79, kadangi šie medicininiai dokumentai yra iš skirtingų medicinos sričių, taip pat be pagrindo nesigilino į jo ginamajam diagnozuotos ligos pobūdį, pasveikimo galimybes, galimas jos pasekmes. Pažymi, jog konsultacinėje specialisto išvadoje Nr. A-KI-164-79 konstatuojama, kad M. M. diagnozuota liga – įgimta dešiniojo galvos smegenų pusrutulio arachnoidinė cista su žymiu dešiniosios smilkininės galvos smegenų skilties neišsivystimu – yra labai reta ir praktiškai nepagydoma liga, priklausanti didelei rizikos grupei, nes bet kuriuo momentu smegenų cistos šuntui nustojus funkcionuoti, gali išsivystyti įvairios komplikacijos, o laiku nesuteikus skubios specializuotos neurochirurginės pagalbos, paprastai baigiasi mirtimi. Gynėjas atkreipia dėmesį, jog su tokia liga būnant laisvės atėmimo vietose mirties rizika dar labiau padidėja.

Remdamasis duomenimis apie M. M. sveikatos būklę, gynėjas daro išvadą, kad jam paskirta realia laisvės atėmimo bausme nėra įgyvendinama bausmės paskirtis, todėl M. M. turėjo būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis ir paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. gynėjo advokato J. Kvaraciejaus skundas tenkinamas.

Apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad nuteistojo M. M. gynėjas, nekvestionuodamas savo ginamojo kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nesutinka su pirmosios instancijos teismo jo ginamajam paskirta per griežta bausme už bendrininkų grupe padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir prašo, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse įtvirtintas bausmės teisingumo principas suponuoja teismo pareigą paskirti nuteistajam teisingą bausmę, kuri atitiktų (būtų proporcinga) padarytos nusikalstamos veikos ir jį padariusio asmens – kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti pusiausvyra. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kaip vientisame baudžiamajame įstatyme (BK 1 straipsnis), yra numatytas visas kompleksas priemonių, sudarančių sistemą pagrindų ir sąlygų individualizuoti bei paskirti bausmę nusikaltimą padariusiam asmeniui.

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad skirdamas nuteistajam M. M. bausmes, pirmosios instancijos teismas formaliai išvardino BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tačiau šių aplinkybių reikšmės konkrečiai M. M. skiriamoms bausmėms neatskleidė ir tinkamai neįvertino. Apygardos teismas lakoniškai nurodė, jog M. M. iš savanaudiškų paskatų padarė sunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau jo atsakomybę sunkina tai, kad vieną nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, be to, pažymėjo, kad jis jauno amžiaus, neteistas, bet baustas administracine tvarka, ir už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskyrė straipsnio sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. M. bausmę, tinkamai neįvertino jo asmenybės ir visiškai neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad M. M. nėra pagrindo taikyti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę.

Įstatymų leidėjas, nustatęs sankciją už nusikalstamą veiką, kartu įstatyme nustatė ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes bei paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Teismų praktikoje yra nustatyta, jog 1) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinė nutartis Nr. 2K–395/2007 ir kt.); 2) BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-7/2010 ir kt.). Taigi, teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė byla Nr. 2K-226/2010 ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, skirti M. M. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę BK 62 straipsnio pagrindu nėra šiame straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų visumos, tačiau bylos medžiagos duomenų analizė patvirtina, kad yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi byloje yra M. M. asmenybę apibūdinančios išimtinės aplinkybės.

Bylos medžiagos duomenys bei į apeliacinės instancijos teismo posėdį pateiktų dokumentų analizė patvirtina, kad nuo M. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarymo, praėjo jau bemaž pustrečių metų, ir per visą šį laiką jis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, 2013 m. Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakultete baigė viešojo administravimo studijų programą ir įgijo Viešojo administravimo bakalauro kvalifikacinį laipsnį, apie ką liudija teismui pateikta Kauno technologijos universiteto Bakalauro diplomo B Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Kauno statybininkų rengimo centro pažyma patvirtina, kad šiuo metu jis mokosi Kauno statybininkų rengimo centro Transporto ir metalo dieniame skyriaus pagal automobilių mechaniko formaliojo profesinio mokymo programą antrai kvalifikacijai įgyti pirmame kurse (mokslus baigs 2015 m. birželio 30 d.), be to, anksčiau nėra teistas, mokymo įstaigose charakterizuojamas teigiamai. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistojo M. M. pozityvus elgesys, jo siekis įgyti išsilavinimą ir specialybę parodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą, o realios laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas turėtų itin neigiamų pasekmių jo sėkmingam socializacijos procesui.

Apeliaciniame skunde taip pat pagrįstai nurodoma, jog skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į nuteistojo M. M. sveikatos būklę. Kaip matyti, M. M. sveikatos būklę patvirtinančius dokumentai buvo pateikti teismui ir pridėti prie bylos, tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas apie tai net neužsiminė ir M. M. sveikatos būklės ir jos reikšmės skiriant bausmę nesvarstė. Bylos medžiagoje esančio medicinos dokumentų išrašo A-1523130 (2011 m.) kopija patvirtina, kad M. M. 2006 m. buvo atlikta dešiniojo galvos smegenų pusrutulio arachnoidinės cistos cistoperitioniostomija, tačiau ir toliau liko galvos svaigimas bei nepastovūs galvos skausmai. 2011 m. birželio 5 d. M. M. dėl galvos svaigimo griūdamas sumušė galvą ir buvo gydomas smegenų traumų skyriuje, diagnozė - komocija (smegenų sukrėtimas), rekomenduota vengti fizinių krūvių ir pakartotinių traumų (t. 4, b.l. 5). Į apeliacinės instancijos teismo posėdį pateikta 2013 m. balandžio 19 d. išrašo iš medicininių dokumentų A-3021433 kopija patvirtina 2006 m. diagnozę – arachnoidinė cista, nustatyti galvos skausmai, konstatuota, kad šunto pompa funkcionuoja nepilnai bei nustatyti širdies veiklos pakitimai. M. M. rekomenduojama riboti fizinį ir emocinį krūvį, skausmų stiprėjimo atveju siūloma atlikti cistoperitioniostomiją.

Remiantis aptartais medicininių dokumentų duomenimis, akivaizdu, kad nuteistajam M. M. dėl sveikatos būklės atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę būtų sunku, o atliekant šią bausmę suteikti jam tinkamą medicininę pagalbą ir priežiūrą taip pat būtų sudėtinga.

Visos šiame nuosprendyje išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina išimtines nuteistojo M. M. asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Nuteistojo M. M. asmenybę bylos duomenys apibūdina teigiamai, patvirtindami, jog laiko perspektyvoje jo asmenybės pavojingumas tapo mažesnis, o į bylą pateikti medicininiai dokumentai leidžia pagrįstai spręsti, kad sveikatos būklė trukdys atlikti jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. M. bausmę, turėjo taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, o to nepadaręs netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir tai nulėmė neteisingos bausmės paskyrimą (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės M. M. paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-625/2010 ir kt.) bei bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnis). Tuo pagrindu teisėjų kolegija nuosprendį keičia ir pritaikiusi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajam M. M. skiriama kitos rūšies nei numato BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams ir įpareigoti jį toliau tęsti mokslus (BK 48 straipsnio 2 dalis, 6 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad M. M. šioje byloje buvo suimtas nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. iki 2010 m. rugsėjo 9 d. (t. 3, b.l. 10-11) bei nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 5 d. jam buvo atlieka stacionarinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė (t. 5, b.l. 17-20), o suėmimas ir stacionarinės ekspertizės atlikimas įskaitomas į paskirtą bausmę, vieną arešto ir stacionarinės ekspertizės atlikimo parą prilyginti dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 28 d. nuosprendį pakeisti.

M. M. nuteistam pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį toliau tęsti mokslus Kauno statybininkų rengimo centre.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir M. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 ( dvejiems ) metams ir 3 MGL dydžio ( 390 Lt. ) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, į M. M. paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaityti 64 (šešiasdešimt keturias) dienas: suėmimo terminą nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. iki 2010 m. rugsėjo 9 d. ir stacionarinės teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės laiką nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. iki 2012 m. rugsėjo 5 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.