Kauno apygardos teismo nutartis

2021-12-01 · Civilinė byla Nr. eB2-612-894/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-01
Bylos Nr.
eB2-612-894/2022
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00521-2021-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.
Teisėjas
Rasa Urbanavičiūtė (pirm.)
Atsakovas
Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyrius
Ieškovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-1575-894/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00521-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.4.3.2.1.3; 3.4.3.4; 3.4.3.5.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Urbanavičiūtė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei asociacijai Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) 2021 m. lapkričio 5 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei asociacijai Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyrius. Ieškovė nurodė, jog Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyrius (toliau – ir asociacija), įsteigta 1997 m. birželio 26 d., veiklos rūšis – profesinių narystės organizacijų veikla. Nuo 2005 m. rugpjūčio 25 d. teisinė forma – asociacija. Paramos gavėjas nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. iki 2021 m. kovo 31 d. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis 2021 m. lapkričio 4 d. asociacijos įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI prie FM apskaitomas prievoles yra 25 979,26 Eur. Mokestinė nepriemoka, bauda ir delspinigiai susidarė pagal patikrinimo aktą už 2016 m. – 2018 m. (mokestinis patikrinimas nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. kovo 23 d.). Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, asociacijos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 2020 m. rugsėjo 23 d. priimtas nurodymas Nr. (23.31-08) 467-53641 nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). 2020 m. lapkričio 10 d. priimtas sprendimas Nr. (23.31-08) 467-58552 išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Finansinės atskaitomybės dokumentus asociacija paskutinį kartą teikė už 2018 metus. Pagal Valstybės įmonės Registrų centras duomenis atsakovė neturi nekilnojamojo turto. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis asociacijoje nedirba nei vienas darbuotojas. Panaikintas paramos gavėjo statusas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė yra nemoki.

Atsakovė asociacija Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyrius pateikė teismui nuomonę dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, jog 2015 metais Elektrėnų mieste atidarius uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ) „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę ūkininkas P. G. pradėjo gauti pasibaigusio galiojimo (netinkamo žmonių maistui) produktus gyvulių šėrimui. Tuo laiku Lietuvoje pradėjo stipriai plisti kiaulių maras ir buvo sugriežtintos pasibaigusio galiojimo produktų, skirtų gyvulių šėrimui, taisyklės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracija informavo ūkininką, kad nurašomus pasibaigusio galiojimo produktus būtų paprasčiau perduoti gyvulių šėrimui, jei ūkininkas turėtų paramos gavėjo statusą. Žinodamas, jog Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyrius turi šį statusą, ūkininkas kreipėsi į organizaciją. Prieš sudarant paramos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus tarybos susirinkime, kur buvo gautas pritarimas pasirašyti paramos sutartį, buvo akcentuojama, kad tai bus pasibaigusio galiojimo maisto produktai gyvulių šėrimui. Tai atitinka organizacijos tikslus – rūpintis ūkininkais ir gerinti ūkininkų ekonominę padėtį. 2015 m. lapkričio 24 d. pasirašant sutartį buvo pastebėta, jog yra nurodomos paramos pinigų sumos, tačiau buvo paaiškinta, jog organizacija produktus gali deklaruoti kaip mažaverčius, nulinę vertę turinčius produktus. Pasirašius tipinę labdaros organizacijoms skirtą sutartį, nebuvo atsižvelgta į prisiimtą atsakomybę dėl tokių netinkamų naudoti maistui produktų paskirstymo. Negaliojančių produktų gavimas užpajamuotas rinkos kaina 1,00 Eur verte ir nurašomas 1 Eur verte, tai nebuvo Ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus pajamos. Siekiant skaidrumo viskas buvo deklaruota remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI pateikta informacija. Perduodant ūkininkams produktus perdavimo – priėmimo aktai nebuvo pasirašomi, nebuvo vertinama jų vertė, nes pasibaigusio galiojimo produktai vertės neturi ir jokios pajamos už juos nebuvo gaunamos. Nors gaunama labdara pasibaigusio galiojimo produktais buvo kasmet deklaruojama VMI sistemoje, VMI patikrinimą pradėjo vykdyti tik 2019 metais, praėjus net 4 metams nuo pirmosios paramos gavimo. Jeigu VMI nebūtų delsusi ir pirmaisiais paramos gavimo metais nurodžiusi, jog tokia paramos forma nėra tinkama ūkininkams, organizacija paramos sutartį būtų nutraukusi nedelsiant. Priskaičiuotos nesumokėtų mokesčių sumos už visą paramos gavimo laikotarpį Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyrius padengti neturi galimybių. Organizacija vienija ūkininkus, siekia jų gerovės ir yra ne pelno siekianti, neturi jokio turto. Tiek pirmininkas, tiek taryba organizacijoje veiklą vykdo visuomeniniais pagrindais. Skelbti bankrotą ne teisminiu būdu neturėjo lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinamas.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ).

Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje e2-1121-407/2020).

Pagal Valstybės įmonės Registrų centras duomenis Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyrius įregistruota 1997 m. birželio 17 d. VMI prie LR FM pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, jog mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. lapkričio 4 d. duomenimis, asociacijos įsiskolinimas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių fondų biudžetams pagal VMI prie LR FM apskaitomas prievoles yra 25 979,26 Eur. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenimis atsakovė paskutinę finansinę atskaitomybę pateikė už 2018 metus. Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis bendrovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Valstybės įmonės „REGITRA“ duomenimis bendrovės vardu nėra registruotų transporto priemonių. Šių aplinkybių neginčija ir pati atsakovė. Kad atsakovė turto neturi matyti ir iš 2021 m. lapkričio 12 d. balanso duomenų. Tuo tarpu minėtame balanse nurodyti mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 25 979,00 Eur. Iš 2021 m. veiklos ataskaitos matyti, kad 2021 m. sausio 1 d. piniginių lėšų įmonė neturėjo. 2021 metais buvo gauta 332,47 Eur pajamų, kurias sudarė lėšos gautos iš VMI pagal paramos ir labdaros įstatymą. Atsakovė į bylą pateiktame atsiliepime nurodė, kad mokestinė nepriemoka jai „yra nepakeliama”. Ši aplinkybė teismo vertinimu patvirtina, kad finansiniai juridinio asmens sunkumai nėra laikini. Remiantis viešai skelbiamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis įmonėje apdraustų asmenų nėra. Patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad civilinių ginčų, kuriuose asociacija Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyrius dalyvautų atsakovės statusu, nėra. Teismas pažymi, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka ginčijo ieškovės priimtą sprendimą dėl mokestinės nepriemokos. Prie ieškinio pridėtas dokumentas (4 ieškinio priedas) iš Antstolių informacinės sistemos patvirtina, kad ieškovė atsakovei priskaičiuotą mokestinę nepriemoką (25 876,52 Eur) perdavė vykdymui antstoliui ir 2021 m. sausio 5 d. pradėtas šios nepriemokos priverstinis išieškojimas. Nenuginčyta mokestinė prievolė yra laikytina teisėta ir galiojančia, todėl atsakovė turi pareigą šią prievolę įvykdyti. Atsakovės nurodomas teiginys, jog tuo atveju, „jeigu VMI nebūtų delsusi ir pirmaisiais paramos gavimo metais nurodžiusi, jog tokia paramos forma nėra tinkama ūkininkams, organizacija paramos sutartį būtų nutraukusi nedelsiant“ laikytinas hipotetiniu, deklaratyviu ir neturinčiu teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad asociacija Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyrius turto neturi, sistemingai nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, t. y. asociacijos būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nustatytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė nevykdo turtinių prievolių ir jos turimi įsipareigojimai viršija turimo turto vertę. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis galėtų pagerėti, t. y. jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles yra laikinas, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei asociacijai Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyrius iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).

Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 1–4 punktai).

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto bylą, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog šios įmonės nemokumo administratoriumi atrinkta mažoji bendrija (toliau – MB) „Vilniaus nemokumo administratoriai“. Duomenų, kad šio administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms teismas neturi, todėl atrinkta kandidatūra skirtina administruoti asociacijos Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyrius bankroto procedūrą (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialųjį turtą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA. Atsižvelgiant į bankroto iškėlimo dienai turimus duomenis apie įmonę, nemokumo administratoriui nustatytinas 3 210,00 Eur dydžio bazinis atlygis (apskaičiuotas administratorių atrankos kompiuterinės programos), kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas juridinio asmens ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jo veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo vadovaujantis JANĮ 41-42 straipsniais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, 25, 26 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

iškelti bankroto bylą asociacijai Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyrius (juridinio asmens kodas 158961531, buveinės adresas Kaišiadorys, Katedros g. 4).

Paskirti asociacijos Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyrius nemokumo administratoriumi MB „Vilniaus nemokumo administratoriai“ (sąrašo Nr. N-JA0189, adresas Kalvarijų 156, 08207 Vilnius, tel. (8 5) 2433308, el. paštas nemokumo@nemokumo.lt).

Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 3 210,00 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų dešimties eurų) bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.

Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti asociacijos Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyrius (juridinio asmens kodas 158961531) ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šią nutarties dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti, kad asociacijos Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyrius valdymo organai ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis bei visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Nustatyti, kad asociacijos Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyrius kreditoriai per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus nemokumo administratoriui.

Pavesti administratoriui atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Pavesti administratoriui sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti ieškovei, atsakovei, paskirtam nemokumo administratoriui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui, Turto areštų aktų registro tvarkytojui, antstolei B. Č..

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl administratoriaus paskyrimo, per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Rasa Urbanavičiūtė