Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei V. D. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, trečiasis asmuo Z. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvavusių asmenų paaiškinimų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

7. Atsakovė yra A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), motina, vaikui tėvystė nenustatyta. Atsakovė šiuo metu gyvena jos sutuoktiniui V. D. priklausančiame bute. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2021-09-30 nuosprendžiu, kuris paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2022-12-09 nutartimi, atsakovės sutuoktinis V. D. nuteistas už tris nusikalstamas veikas, tarp jų už mažamečio A. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą, jam skirta 2 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskirta atlikti pataisos įstaigoje.

11. Iš 2021-10-25 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 5GPA- 377 nustatyta, kad priežastys dėl kurių A. Ž. buvo nustatyta laikinoji globa neišnyko. Iš akte aprašytos vaiko nuomonės nustatyta, kad A. Ž. yra patenkintas gyvenimo sąlygomis pas laikinąją globėją. Palankiau nei anksčiau atsiliepia apie mokyklą ir ugdymo procesą. Vaikui patinka lankyti sporto būrelį, konstruoti mašinėles iš LĖGO konstruktoriaus. Vaikas visiškai nenori kalbėti apie santykius su motina ir jos sutuoktiniu. Vaikui patinka gyventi su močiute ir jis nori pasilikti su ja. Vaiko močiutė nurodė, jog vaiko motina nepripažįsta savo problemų bei atsisako lankytis konsultacijoms pas priklausomybės ligų specialistus. Vaiko motina nesijungia prie vaiko elektroninio dienyno, neranda darbo - nes nenori skiepytis. Vaikas lankosi pas psichologą, močiutė glaudžiai bendradarbiauja su ŠVGC.

12. Iš VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro 2021-10-21 rašto nustatyta, kad laikinoji globėja A. Ž. sveikatos priežiūrą vykdo gerai, vaikas paskiepytas, atlikti profilaktiniai sveikatos patikrinimai, vaiko ligos atveju globėja laiku kreipiasi į medikus.

14. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, jog atsakovės atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikimo, kurie nutraukti.

18. Atsakovė sutinka, jog jos valdžia sūnaus atžvilgiu būtų neterminuotai apribota, argumentuodami, jog neturi pajamų bei galimybių auginti sūnų.

20. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė.

21. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į vaikų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

22. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

23. Teismo posėdyje dalyvavusios ieškovės, atsakovės bei trečiojo asmens paaiškinimai, byloje surinkta rašytine bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovei buvo teikiamos socialinės paslaugos, skiriami įpareigojimai, socialiniai darbuotojai siekė atsakovei padėti, atsakovė buvo raginama keisti savo gyvenimo būdą, susirasti darbą, lankytis pas specialistus, lankyti tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimas, domėtis vaiko mokslais, ugdymu bei priežiūra bei sukurti vaikui saugią aplinką, tačiau atsakovei išspręsti kilusių sunkumų nepavyko. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog gyvena sutuoktinio bute, kuris ne kartą smurtavo prieš mažametį vaiką ir šiuo metu yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę, atsakovė nedirba, išlaikymo sūnui neteikia, galimybių sūnų auginti neturi. O tai rodo visišką atsakovės abejingumą savo vaikui ir pasyvumą siekiant susigrąžinti sūnų ir jį auginti. Nurodytos aplinkybės rodo atsakovės vengimą auginti ir prižiūrėti savo vaiką, ji nesiima ir neketina imtis veiksmų bei nesiekia sūnaus susigrąžinti ir jo auginti.

24. Byloje pateiktų duomenų visuma patvirtina, jog socialiniai darbuotojai teikė visokeriopą pagalbą atsakovei, buvo organizuojami atvejo vadybos posėdžiai, atsakovei skiriami įpareigojimai, tačiau atsakovė savo gyvenimo būdo nepakeitė, jai skirtų įpareigojimų tinkamai nevykdė.

25. Byloje surinkti duomenys patvirtina, jog atsakovė nuo 2021 m. vasario mėnesio, kai jos sūnus apsigyveno pas laikinąją globėją, atsakovės motiną, savo gyvenimo būdo iš esmės nepakeitė, atsakovė nors ir turi gyvenamąjį būstą, tačiau jis priklauso jos sutuoktiniui, kuris ne vieną kartą smurtavo prieš vaiką, šiuo metu jis nuteistas už smurto panaudojimą prie atsakovės sūnų ir nors jis šiuo metu atlieka bausmę, tačiau atsakovė nurodė, jog sūnus negali su ja gyventi, nes nėra jam tinkamų sąlygų. Pabrėžtina ir tai, jog atsakovė yra darbinga, sveika, anksčiau dirbo, tačiau išlaikyti ilgalaikių darbinių santykių jai nepavyksta, atsakovė šiuo metu nedirba, atsakovė dažnai keičia darbovietes, atsisako jai siūlomo darbo, o gavusi atlyginimą prie sūnaus išlaikymo neprisideda. Taigi atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo savo pareigų suteikti sūnui saugią gyvenamąją aplinką bei teikti sūnui išlaikymą ir šių pareigų vykdymą yra perkėlusi laikinajai globėjai.

26. Teismas nurodo, kad laikinosios globos tikslas yra padėti tėvams, kad nepilnametis vaikas galėtų būti grąžintas į šeimą. Atsakovės šeima jau nuo 2013 metų yra žinoma kaip šeima turinti socialinių problemų, teikiamos socialinės paslaugos, aktyviai ir visapusiškai dirbama su jos šeima, organizuojami atvejo vadybos posėdžiai, atsakovei skiriami įpareigojimai, tačiau atsakovė savo gyvenimo būdo nepakeitė. Nustačius atsakovės sūnui laikiną globą ir berniukui pradėjus gyventi pas močiutę, atsakovė savaitgaliais aplankydavo sūnų, tačiau kaip nurodė trečiasis asmuo vaikas nenori bendrauti su motina, tarp atsakovės ir sūnaus ryšys yra labai silpnas.

27. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė nėra išsprendusi nuolatinių pajamų gavimo klausimo, taip pat gyvenimo ir buities sąlygos nėra tinkamos nepilnamečiui vaikui, ji negeba užtikrinti tinkamos fizinės bei emocinės saugios aplinkos vaikui augti ir vystytis. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog atsakovė nevykdo socialinių darbuotojų rekomendacijų bei vengia bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais bei specialistai, ne kartą bausta administracine tvarka. Byloje nustatyta, jog nuo nepilnamečio vaiko laikinosios globos nustatymo yra praėję metai ir vienas mėnuo, tačiau konkrečių aplinkybių, kaip padėtis galėtų pasikeisti artimiausiu metu nėra pateikta. Visos aplinkybės, t. y. pastovaus darbo susiradimas, gyvenamosios aplinkos sutvarkymas, rūpinimasis bei priežiūra savo sūnumi iš esmės nepasikeitė. Pažymėtina, jog tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais.

28. Teismo vertinimu šiuo atveju nėra konkrečių duomenų, kad artimiausiu metu atsakovės elgesys susijęs su nepilnamečiu vaiku, gali iš esmės pasikeiti. Pažymėtina, jog atsakovė yra visiškai nusišalinusi nuo nepilnamečio vaiko priežiūros, auginimo ir auklėjimo, neteikia jam materialinio išlaikymo. Byloje pateikti duomenys rodo, jog atsakovės elgesys vertintinas aplaidžiu ir neatitinkančiu nepilnamečio vaiko interesų, atsakovės elgesys daro žalą nepilnamečiam sūnui. Kaip matyti, atsakovė nesiėmė ir nesiima jokių priemonių, jog situacija pasikeistų ir ji galėtų auginti ir prižiūrėti savo sūnų. Teismo posėdžio metu patvirtinto, jog neketina nieko keisti. Teismo vertinimu pats laikinosios globos terminas patvirtina, kad šiuo atveju problemos yra įsisenėjusios ir atsakovės motyvacijos iš esmės keisti savo elgesį ir požiūrį nėra.

29. Pastebėtina, kad tėvų pareiga auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, o esant sunkumams ir pan. valstybė, jos institucijos, gali padėti asmeniui, susidoroti su laikinais sunkumais, tačiau turi būti asmens noras keistis ir šis asmuo turi priimti teikiamą pagalbą. Kadangi atsakovei teiktos ilgametės socialinės paslaugos teigiamų rezultatų nedavė, atsakovės noras priimti pagalbą buvo minimalus, todėl pripažintina, kad atsakovės elgesys nepilnamečio vaiko atžvilgiu iš esmės nėra pasikeitęs. Saugios aplinkos sukūrimas ypač svarbus siekiant užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo ir vystymosi sąlygas, kurių kaip matyti atsakovė savo sūnui nesugeba suteikti ir nėra linkusi to daryti ateityje.

30. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovė vengia atlikti savo pareigas auklėti, auginti ir prižiūrėti savo sūnų, visiškai juo nesirūpina, nesuteikia sūnui saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų, neteikia išlaikymo. Taigi atsakovė visiškai nusišalinusi nuo sūnaus auginimo, auklėjimo ir rūpinimosi. Atsakovė nesiima jokių veiksmų, kad situacija pasikeistų, savo elgesio vaiko atžvilgiu nekeičia, nevykdo jai skirtų įpareigojimų. Pažymėtina ir tai, jog tarp atsakovės ir vaiko psichologinis, emocinis ryšys nutrūkęs. Vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovės santykis su vaiku galėtų pasikeisti, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei ieškovės atstovės, trečiojo asmens paaiškinimai.

31. Byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad nustačius nepilnamečiam atsakovės sūnui laikinąją globą, atsakovė iš viso nekeitė savo elgesio, nesudarė ir nesistengia sudaryti vaikui tinkamų, emociškai saugių gyvenimo sąlygų, neužtikrino vaikui teisės visapusiškai ir harmoningai vystytis bei augti, o tai leidžia pagrindą konstatuoti, jog atsakovė toliau sąmoningai nevykdo pareigų rūpintis nepilnamečiu vaiku ir nesistengia sudaryti vaikui tinkamų, emociškai saugių gyvenimo sąlygų, neužtikrina vaiko teisės visapusiškai ir harmoningai vystytis bei augti kartu, todėl darytina išvada, jog atsakovė tokiais veiksmais piktnaudžiauja motinos valdžia ir tuo daro žalą vaiko fiziniam, dvasiniam ir psichiniam vystymuisi. Šių aptartų aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog atsakovė yra visiškai nesuinteresuota keisti savo socialinius įgūdžius ar gyvenimo būdą, piktnaudžiauja motinos valdžia, visiškai nusišalino nuo vaiko priežiūros ir auginimo, auklėjimo ir vaiką paliko globėjos priežiūrai. Atsakovė dėl savo kaltės neįgyvendina motinos valdžios vaiko atžvilgiu ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, todėl nei atskyrimas nuo motinos, nei laikinas motinos valdžios apribojimas negali būti taikomas.

32. Teismas sprendžia, jog vaikui nustačius laikinąją globą, nenustatyta duomenų, kad atsakovės elgesys galėtų pasikeisti, atsakovės gyvenimas dėl nesirūpinimo ir abejingumo vaiko poreikiams, yra nesuderinamas su galimybe užtikrinti vaikui tinkamas ir saugias gyvenimo bei vystymosi sąlygas, todėl vaiko interesais nusprendžia neterminuotai apriboti motinos V. D. valdžią nepilnamečiam sūnui A. Ž. (CK 3.180 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178, 185, 186, 197 straipsniai).

33. Išaiškintina atsakovei, kad neterminuotai apribojus atsakovės motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimis motinos valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad motina pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jeigu motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

34. CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, kad tenkinus ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. CPK 407 straipsnis numato, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.

35. A. Ž. šiuo metu yra nustatyta laikinoji globa. Laikinaja globėja paskirta Z. P.. Berniukas nuo 2021 metų vasario mėn. gyvena pas laikinąją globėją, laikinoji globėja yra sudariusi tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, atitinkančias vaiko amžių, sveikatą ir išsivystymą. Globėja sutinka, jog berniukas ir toliau gyventų su ja, todėl siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinės laikinosios globėjos Z. P. gyvenamojoje vietoje (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

36. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Apribojus motinos valdžią, atsakovei išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis).

37. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 200,00 Eur iki vaiko pilnametystės. Atsakovė sutinka mokėti išlaikymą sūnui, tačiau nesutinka su jo dydžiu ir teigia, jog neturi finansinių galimybių teikti išlaikymą, nes nedirba, turi daug įsiskolinimų, kurie išieškomi priverstine tvarka, todėl galėtų teikti išlaikymą po 150,00 Eur.

38. Teismas nurodo, jog tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7, 8, 11-14, 18 straipsniai). Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias sąlygas, kad jis užaugtų sveikas, intelektuali ir tvirta asmenybė.

39. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

40. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės sūnui šiuo metu yra 9 metai, berniukas lanko mokyklą, būrelius, berniukas neturi rimtų sveikatos problemų, tačiau po patirtų išgyvenimų lankosi pas psichologus, vartoja vaistus. Bylos duomenimis atsakovė yra darbingo amžiaus, šiuo metu nedirba, tačiau anksčiau dirbo bei gavo pajamas. Byloje nėra duomenų apie atsakovės sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, ribojančias atsakovės galimybes susirasti savo gebėjimus atitinkantį darbą (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovės vardu nekilnojamojo turto nėra registruota. Teismas nurodo, jog pastovių darbinių santykių neturėjimas, neatleidžia atsakovės nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį sūnų, atsakovė privalo teikti materialinį išlaikymą, kuris tenkintų bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius.

41. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kita vertus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

42. Teismas nurodo, jog atsakovės nurodyta aplinkybė, jog ji nedirba ir negali teikti vaikui išlaikymo sūnui laikytina nepagrįsta, nes tai, kad ji šiuo metu nedirba negali paneigti nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Tai, jog iš atsakovės yra išieškomos skolos vėlgi neatleidžia jos nuo pareigios teikti išlaikymą sūnui, atsakovė žinodama, jog turi įsiskolinimų kreditoriams, taip pat pareigą teikti išlaikymą sūnui, turi siekti kuo greičiau susirasti darbą bei išlaikyti darbo santykius, kad užtikrintų pajamų stabilumą bei galimybę išlaikyti sūnų.

43. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgus į vaiko amžių ir jo poreikius, sveikatą, įvertinus atsakovės turtinę padėtį, tai, jog atsakovė kitų išlaikytinių neturi, sveikatos problemų neturi, vadovaujantis pamatiniais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, taip pat įvertinus, valstybės vaikui skiriamą išmoką, kuri skirta vaiko poreikių patenkinimui, konstatuoja, jog yra pagrindas priteisti iš atsakovės sūnui po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos – 2021-11-19 iki jo pilnametystės. Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovės galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 straipsnio 1 dalis, 3.201 straipsnio 1, 2 dalys, CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina laikinoji globėja – Z. P. (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

44. Išaiškintina, kad lėšos turi būti skiriamos išimtinai vaiko poreikiams tenkinti.

45. Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

46. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, todėl iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal patenkintus reikalavimus. Ieškovei ieškinį pateikus elektroninių ryšių priemonėmis, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 137,00 Eur žyminio mokesčio (88,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, kaip už neturtinį reikalavimą, kuris tenkintas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis) bei 49,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai).

Kiti klausimai.

47. Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai. CPK papildytas 496¹ straipsniu, kurio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą.

48. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, ieškinį patenkinus, inicijuotina civilinė byla dėl vaiko nuolatinės globos ir vaiko globėjo paskyrimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270, 402, 406, 496, 496 ¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio vaiko A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nepilnamečio A. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti pas laikinąją globėją Z. P., jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), po 180,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo 2021-11-19, iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti laikinąją globėją Z. P., a.k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšas.

Priteisti iš atsakovės V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 137,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės rūpybos nepilnamečiui vaikui A. Ž. nustatymo ir rūpintojo paskyrimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 496¹ straipsnyje nustatyta tvarka.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.