- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-154-622/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10457-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Saulėnas
- Atsakovas
- bendrovės Knigthill Properties Establishment, Knigthill Properties Establishment
- Ieškovas
- G. V.
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-154-622/2013
2013 m. sausio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Audrius Saulėnas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo bendrovės Knigthill Properties Establishment atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-19 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. V. ieškinį atsakovui Knigthill Properties Establishment dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2010-12-31 tarp šalių sudarytos sutarties dėl skolos grąžinimo vienašališką nutraukimą neteisėtu, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdymo procese.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-09-19 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, sustabdė vykdymo veiksmus, vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 139 133,90 Lt išieškojimo iš G. V. bendrovei Knigthill Properties Establishment naudai, iki bus išnagrinėta civilinė byla. Nurodė, kad byloje ginčijamas vienašališkas sutarties nutraukimas, kurios pagrindu pradėti vykdymo veiksmai, todėl tikėtina, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, gali būti padaryta žala.
Šalies argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Teigia, kad teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta neturint jokio pagrindo teigti, kad egzistuoja bent viena CPK 144 straipsnio 1 dalyje įvirtinta būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškovo pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti, ieškovas tik siekia užvilkinti skolos grąžinimą. Sutartis su ieškovu niekada vienašališkai nebuvo nutraukta, o tik buvo pakeistas galutinis skolos grąžinimo terminas, todėl sutartis tarp šalių galioja. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl vienašališko sandorio, kuris niekada nėra įvykęs, pripažinimo negaliojančiu ir tokiu būdu piktnaudžiauja procesu ir ieškinio pareiškimu siekia vilkinti pradėtą išieškojimo procedūrą. Teismas pažeidė ne tik proceso šalių lygiateisiškumą, bet ir suteikė galimybę ieškovui nepagrįstai ilgai vengti skolos grąžinimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, gali būti padaryta žala. Antstolio atliekamų vykdymo veiksmų tolimesnis atlikimas niekaip negali sukelti žalos ieškovui, nes jis net nėra įkeisto turto, į kurį vykdomojoje byloje nukreiptas išieškojimas savininkas. Ieškovas jokios žalos dėl pradėtų ir tęstinų vykdomųjų veiksmų patirti negali. Mano, kad teismas nepagrįstai nepranešė apie ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl negalima taikyti tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios konkrečiu atveju neturi jokios įtakos teismo sprendimo įvykdymui ar nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymu.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Ekonomiškumo principas glaudžiai susijęs su proporcingumo principu, pagal kurį teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė neturtinio pobūdžio reikalavimą dėl tarp šalių sudarytos 2010-12-31 sutarties dėl skolos 2 139 133,90 Lt grąžinimo vienašališko nutraukimo teisėtumo. Iš ieškovo pareikšto ieškinio turinio matyti, kad tarp šalių 2010-12-31 buvo sudaryta sutartis dėl skolos grąžinimo, kuria šalys susitarė, kad skolą skolininkas padengs iki 2013-02-02. Atsakovas 2011-06-08 pranešimu sutrumpino skolos grąžinimo terminą, nuo 2011-12-31 vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti skolą iki 2011-12-31. Byloje nėra duomenų, kad šalys ginčytų šios sutarties teisėtumą, abi šalys sutartį pripažįsta.
Pažymėtina, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos nei ieškovo, nei atsakovo interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones – sustabdžius skolos išieškojimą vykdymą vykdymo procese, būtų pažeistas tarpusavio šalių susitarimas, kad skola turi būti grąžinta iki 2013-02-02 ir tokiu būdu nepagrįstai būtų suteiktas ieškovui papildomas terminas skolai pagal skolos grąžinimo sutartį įvykdyti, nors ginčo dėl šalių sutartimi nustatyto galutinio skolos grąžinimo termino tarp šalių nėra. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal LITEKO duomenis tik 2013-01-29 paskirtas parengiamasis posėdis, bei šalims pasinaudojus teise į apeliaciją, bylos nagrinėjimas gali užtrukti, todėl būtų pažeistas šalių teisėtų interesų pusiausvyros principas. Tuo tarpu, byloje nustačius, jog atsakovas pagrįstai pasinaudojo savo teise, anksčiau laiko pareikalauti skolos grąžinimo, būtų pažeisti teisėti atsakovo interesai ir lūkesčiai.
Apeliacinės instancijos teismas atlikęs preliminarų byloje esančių įrodymų vertinimą, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus argumentus, į būsimo teismo sprendimo vykdymo ypatumus, galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys atmestas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą, pažeidė teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principus bei šalių interesų pusiausvyrą, suvaržydamas atsakovo teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi (CPK 263 straipsnio 1 dalis), todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, išsamiau nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priimta teismo nutartis naikintina, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti.