- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-03
- Bylos Nr.
- 2-190-902/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06386-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Ieškovas
- G. K.
- Atsakovas
- S. K.
- Trečiasis asmuo
- R. K.
- Advokatai
- Vytautas Krikščiūnas, Algimantas Kolpertas, Sigitas Žostautas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui S. K., trečiajam asmeniui R. K., dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisių pripažinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pripažinti žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m. k.v., 0.0573 ha, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir ant šio žemės sklypo stovintį gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: gyvenamoji vieno buto pastatai), pažymėjimas plane 1A0b, bendrąja daline jos ir atsakovo S. K. nuosavybė ir nustatyti, kad jai priklauso ½ dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo, o atsakovui priklauso ½ dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo bei iš atsakovo priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji su atsakovu susituokė 1992-07-25. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-06-20 sprendimu jos ir atsakovo santuoka buvo nutraukta, santuokoje įgytas turtas padalintas natūra lygiomis dalimis, ištuokos liudijimą išsiėmė. Nurodė, kad santuoką nutraukė tik formaliai, nes toliau su atsakovu kartu gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Apie jų santuokos nutraukimą niekas iš artimųjų ilgą laiką nežinojo, toliau kartu su atsakovu važinėjo pas gimines, pažystamus, kartu auklėjo sūnų. Nors sūnui iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas, tačiau kartu gyvenant su atsakovu ir vedant bendrą ūkį, išlaikymo atskirai vaikui jis neteikė. Jos ir atsakovo pajamos ir išlaidos buvo bendros, atskirai gaunamų lėšų netvarkė. Po santuokos nutraukimo liko gyventi tame pačiame bute, naudojosi tais pačiais baldais, buities įranga. Gyvenant kartu su atsakovu nusprendė įsigyti žemės sklypą ir pasistatyti namą. Manė, kad bendra veikla, namo statyba sustiprins jos ir atsakovo santykius. Kartu su atsakovu ji domėjosi statybomis, rinko projektą, važinėjo po parodas, kartu svarstė, kokį namą jiems reikėtų pasistatyti, kartu išsirinko namo projektą. Iš bendrų lėšų nusipirkę žemės sklypą, apie 2003 metus pradėjo statybos darbus. Ji kartu su atsakovu dirbo prie namo statybos, kasė pamatams žemę, dirbo fizinius darbus. Jos tėvas jai padovanojo 10-12 vienetų namo perdengimo plokščių, kuriuos atvežė iš Molėtų. Plokštės buvo padėtos perdengiant pamatus. 2004 metais jie pasamdė mūrininkus, ji savo darbu prisidėjo prie statybos darbų, maišė skiedinį, dirbo kitus statybos darbus. Nurodė, kad visas statybines medžiagas pirko iš bendrų lėšų. Kadangi trūko pinigų, uždarbis nebuvo didelis, namo statyboms ji ir atsakovas iš banko paėmė paskolas. 2005-02-23 ji iš AB bankas NORD/LB Lietuva paėmė 10 000 Lt paskolą. Vėliau, trūkstant pinigų namo statyboms, ji 2006-04-13 iš AB bankas „NORD/LB Lietuva" paėmė 15 000 Lt kreditą. Pinigai buvo panaudoti gyvenamojo namo statybai. Trūkstant pinigų, ji ir atsakovas nutarė parduoti butą, esantį Žemaičių g.4-42, Panevėžyje, kuris jiems išsituokiant, buvo padalintas kiekvienam lygiomis dalimis. 2006-10-20 butą už 120 000 litų pardavė ir visus gautus pinigus panaudojo gyvenamojo namo statyboms bei dalį pinigų panaudojo atsikaitymui su bankais. Po buto pardavimo įsikėlė į dar nebaigtą gyvenamąjį namą, kur su atsakovu ir sūnumi gyveno kaip šeima ir toliau vedė bendrą ūkį. Namas tuo metu buvo beveik įrengtas, įsikėlę baigė vidaus apdailos darbus, 2007 metais pabaigė išorės apdailos darbus. Tais metais buvo baigta namo statyba. Pabaigus namo statybą ir įrengimą, jos ir atsakovo santykiai pašlijo. Atsakovas buvo jai neištikimas, atvirai draugavo su kitomis moterimis ir pradėjo reikalauti, kad ji išsikeltų iš namo. Tik tada artimieji sužinojo, kad ji su atsakovu yra išsituokę. 2007 metų pabaigoje, Kūčių vakarą, jai su sūnumi grįžus iš parduotuvės, atsakovas užrakino duris ir jų į namą neįsileido, tik policijos pagalba pateko į namą. Su sūnumi name 2008 metų pradžioje dar kiek tai laiko pagyveno, tačiau gyvenimas kartu su atsakovu tapo neįmanomas, nes jis išjungdavo elektrą, užsukdavo vandenį, reikalavo, kad ji kartu su sūnumi išsikeltų. Būtent nuo 2007 metų pabaigos ji kartu su atsakovu pradėjo nebevesti bendro ūkio, kai atsakovas ją ir sūnų pradėjo ignoruoti, 2008 metų rugpjūčio mėnesį buvo išvaryti iš namo. Kadangi neturėjo, kur su sūnumi gyventi, todėl paėmė ilgalaikę (33 metams) paskolą iš AB „Hansabankas" ir nusipirko butą. Dar kurį laiką tikėjosi, kad atsakovas gera valia su ja atsiskaitys, jis žadėjo tai padaryti, tačiau to nepadarė ir nesutinka su ja atsidalinti iš bendros nuosavybės. Gyvenant kartu, su atsakovu ji iš bendrų lėšų įsigijo žemės sklypą, 0,0573 ha, esantį (duomenys neskelbtini) ir ant šio žemės sklypo kartu pasistatė gyvenamąjį namą, todėl prašo šį nekilnojamąjį turtą pripažinti bendrąja daline jos ir atsakovo nuosavybe, atitinkamai po ½ dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškove susituokė 1992-07-25. Jų santykiai buvo visada įtemti, ji nebuvo švelni nei jam, nei sūnui, jie pykosi, taikėsi, bet jis dėl sūnaus stengėsi išsaugoti santuoką. Nors 2000-07-20 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau tai jų tarpusavio santykių nesutvirtino, jie ir toliau nesutardavo. Jų santykiai jau tada buvo įtempti, jie nesišnekėdavo net iki 3 savaičių, šeimos pagausėjimo nebeplanavo, bendro ūkio nebevedė, vis dažniau pasišnekėdavo apie skyrybas, bet aukojosi dėl sūnaus. Vėliau įtaręs, kad ieškovė jam neištikima, jai pasiūlė skirtis, ir ji iškart sutiko. Išsituokė 2002-06-20 bendru sutikimu, butą pasidalijo lygiomis dalimis pusiau, tačiau butu naudojimosi tvarkos nenustatė. Po santuokos nutraukimo su ieškove gyveno tame pačiame bute, nes neturėjo, kur išsikraustyti. Apie santuokos nutraukimą kurį laiką niekam nesakė dėl neigiamo požiūrio į išsituokusius. Nors su ieškove toliau gyveno viename bute, tačiau bendro ūkio kartu nevedė, jų pinigai nebuvo bendri, bendros jungtinės veiklos nevykdė ir jokios kitos sutarties nepasirašė, abu dirbo, kiekvienas gaudavo atlygį už darbą ir vienas kito nekontroliavo. Jis pats taupė pinigus, domėjosi nekilnojamuoju turtu ir 2002-10-24 savo asmeninėn nuosavybėn už savo asmenines užsidirbtas ir susitaupytas lėšas nusipirko 0,0573 Lt žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su pamatais. Ieškovė apie jo sudarytą sandorį sužinojo iš pažystamos, kuri atsitiktinai jį pamatė Registrų centre, tik tada jis ieškovei pasipasakojo, kad nusipirko žemės sklypą ir nori ten statytis namą. Vėliau jis kreipėsi į miesto architektūros skyrių dėl techninių sąlygų išdavimo, gavo leidimą projektavimui, leidimas statybai išduotas 2003-02-07 jo vardu. 2003 m. vasarą per atostogas jis pats kasė pamatus, taip pat tokiems darbams savo asmeninėmis lėšomis samdė traktorių, jis maišė skiedinį, dirbo kitus darbus. Baigus betonuoti, pažįstamas jam padėjo sudėti blokus, ieškovė su savo tėvu taip pat padėjo prie statybų, dirbo apie 4 val. Mano, kad ieškovė jam padėjo prie statybų, nes manė, kad ateityje namas atiteks jų sūnui. Tuo metu jis su ieškove ir pykosi, ir taikėsi, tačiau kartu bendro ūkio nevedė, kartu gyveno bute, jai leido naudotis bendru automobiliu, nes jos darbas buvo Bernatonyse, Adomavoje, jam tuo metu automobilio nereikėjo, nes į darbą nueidavo pėsčiomis. Kai santykiai su ieškove būdavo draugiški, kartu su ja nuvažiuodavo pas ieškovės tėvus, pas gimines, pas draugus. Ieškovė piniginėmis lėšomis prie namo statybos neprisidėjo ir statybinių medžiagų nepirko, tik ieškovės tėvas perpadovanojo jam perdengimo plokštes, kurias jam reikėjo parsivežti iš Molėtų savo išlaidų sąskaita -500 Lt. Nurodė, kad ir jis yra padėjęs ieškovės tėvams, virtuvėje ir vonioje klijavo plyteles, miegamajame padėjo ištapetuoti sienas ir sudėti prieškambario grindis, padėjo uždengti dalį namo stogo, 2009 m. yra padėjęs ieškovės tėvo kambaryje padaryti lubų konstrukciją luboms sutvirtinti, tačiau pinigų už tai nėra paėmęs. 2004 m. savo vardu paėmė kreditą su tiksline paskirtimi-gyvenamojo namo statybai ir pasamdęs statybininkus, pradėjo namo statybą. Tuo tarpu ieškovei liepė ieškotis pirkti butą, nes ketino parduoti bendrą jo ir ieškovės butą, jai dar padėjo ieškotis, bet ji vis delsė ir naujo buto nepirko. Pardavus butą, ieškovė įsiprašė laikinai pagyventi pas jį, kol nusipirks sau butą. Nurodė, kad niekada nekalbėjo ir su ieškove nesitarė, kad namas bus jų bendra nuosavybė ir ateityje jame gyvens kartu. Jai tik draugiškai padėdavo, kai jai buvo sunku, nes ji – jo vaiko motina. Nesutinka, kad ieškovė, paėmusi kreditus iš banko, pinigus investavo į namo statybą. 2005-02-23 ieškovei iš banko paėmus 10000 Lt vartojimo kreditą, jo depozite buvo 21000 Lt, todėl ieškovės pagalba jam nebuvo reikalinga. 2006-04-13 ieškovė iš banko paėmė dar vieną kreditą 15000 Lt sumai, kurio į namo statybą neinvestavo, o nusipirko automobilį AUDI A4, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 1999 m. laidos, už 18500 Lt, pats vežė ją į Uteną pirkti automobilį, signalizacija automobiliui kainavo apie 500 Lt, o kasko draudimas - 1000 Lt, todėl šiam automobiliui įsigyti ieškovei teko panaudoti ir pirmos paskolos pinigus. Nurodė, kad 2006-10-20 kartu su ieškove pardavė butą (duomenys neskelbtini), dalį pinigų pervedė į ieškovės sąskaitą - 20792 Lt, kad pasidengtų savo turimus kreditus, 2008-07-10 pervedė į ieškovės sąskaitą dar 11756 Lt už parduotą butą, o dėl likusios - 26502 Lt, susitarė, kad ieškovei gražins, kai ji to pareikalaus, tačiau iki šiol ji to nepadarė ir likusių pinigų iš jo nereikalavo, tik prašė jį parduoti namą. Namo statyba nei 2007 m., nei dabar nėra baigta. Žemės sklypą jis įsigijo po santuokos nutraukimo, tada statėsi namą, todėl mano, kad šis nekilnojamas turtas yra jo asmeninė nuosavybė. Juo labiau, kad ieškovė nepateikė nei rašytinės, nei notarinės formos sudarytos jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties, mano, kad vien dėl šios priežasties ieškinys turi būti atmestas.
Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovai prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais.
Tretysis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad su atsakovu yra pažįstama nuo 2009 m. pradžios, nuo 2009 m. antros pusės kartu su atsakovu ji pradėjo planuoti bendrą gyvenimą ir apsigyveno kartu, nuo 2010 m. vasario mėnesio buvo atsakovo sužadėtinė, o nuo 2011-01-28 yra atsakovo žmona. Pirmą kartą name (duomenys neskelbtini) ji apsilankė 2009 m. pradžioje, tuo metu namas nebuvo baigtas statyti, jo baigimui buvo reikalingos didelės investicijos, tuo metu dar nebuvo pastatyta tvora, kiemas neišklotas trinkelėmis, namo pamatai nesutvarkyti, įėjimas į namo vidų nesutvarkytas, įvažiavimo į garažą nebuvo, antro aukšto balkonas neįrengtas. Namo viduje buvo tvarkinga, tačiau viskas atrodė labai kukliai: jokio naujesnio daikto, jokių baldų, namas buvo tuščias. Pirmo aukšto sienų apdaila nepilnai atlikta, taip pat nebuvo atlikta židinio apdaila. Visus baldus ir daiktus (skalbimo mašiną, kompiuterį su priedais, šviestuvus, užuolaidas) ieškovė išsivežė į savo butą (duomenys neskelbtini). Tuo metu katilinės patalpa (3 m²) nebuvo išklijuota plytelėmis, katilinėje nebuvo kieto kuro katilo, vienos katilinės durys buvo senos, buvo įdėtos laikinai, neįrengtas garažas. Antrame aukšte buvo neįrengtas vonios kambarys (8 m²), dalis sienų buvo išklijuotos parastais tapetais, kita dalis – dažytos, jokių dizaino elementų ar sprendimų nebuvo. Nuo 2009 m. vasaros ji kartu su atsakovu bendrai įsirenginėjo namą, savo lėšomis ir darbu prisidėjo prie namo statybų, t.y. 2009 m. pavasarį su atsakovu tvarkė namo kiemo teritoriją, lygino, grėbstė žemes, rinko akmenis, valė namo langus, mokėjo ir moka žemės mokestį, 2010-06-04 už jos lėšas įsigytas kieto kuro katilas ir plėtimosi indas 3049,20 Lt sumoje, 2010 m. liepos mėn. įsigytos plytelės, klijai katilinei už 600 Lt, 2010-07-08 - cirkuliacinis siurblys, sklendės, vamzdžiai, automatiniai nuorintojai už 600 Lt, 2010 m. liepos-rugsėjo mėn. buvo pastatyta tvora, taip pat buvo įsigyti metalo ir medžio gaminiai, atliekami betonavimo, suvirinimo darbai, dažymas, iš viso už 5000 Lt, taip pat įsigytos medžiagos vonios sienų, katilinės lubų įrengimui, elektros instaliacijai. 2011-02-03 pravedžiojamas vonioje vamzdynas, atlikti kamino apšiltinimo standžia vata darbai, taipogi vonios sienų apsiūvimas gipso kartono plokštėmis, katilinės lubų įrengimas. 2011 m. birželio-liepos mėn. buvo perdažyti kambariai, kuriuose gyveno atsakovo sūnus ir ieškovė, taip pat pirmo aukšto sienos, atlikti grindjuosčių tvirtinimo darbai, panaudotos jos 500 Lt lėšos. 2011-08-09 atliktas garažo vidinių sienų tinkavimas, šiltinimas storoduru, garažo langų angokraščių tvarkymas, panaudotos 500 Lt jos lėšos. Nurodė, kad nuo 2009 m. ji gyvendama name, savo darbu ir asmeninėmis lėšomis prisideda prie namo statybos, nes buvo ir yra dirbanti, turi pastovias pajamas. Nuo 2009 m. name atlikti darbai kardinaliai pakeitė estetinį namo vidaus ir išorės vaizdą. Name atlikti statybos bei tam tikros įrangos montavimo darbai, kurie leidžia ekonomiškiau eksploatuoti namą, sukomplektuota virtuvė, įrengta svetainė, darbo kambarys, perdažytos pirmo ir antro aukšto sienos, antrame aukšte įrengtas miegamasis kambarys, sutvarkytas išėjimas iš šio kambario į balkoną, pertvarkytas šildymas, įsigyti užuolaidų laikikliai, pakabintos užuolaidos, paveikslai, šviestuvai, paruoštas garažas, įvažiavimas į garažą, vonios kambarys tolimesniam tvarkymui, puoselėjama ir tvarkoma aplinka, pastatyta tvora. Visi šie darbai buvo atliekami naudojant jos asmenines lėšas. Ateityje planuoja įrengti antro aukšto kambarį, baigti įrengti antro aukšto vonios kambarį, garažą, įvažiavimą į garažą, sutvarkyti balkoną, atlikti namo išorės sienų šiltinimo darbus, įrengti terasą, sutvarkyti lauko laiptus, iškloti kiemą trinkelėmis. Mano, kad atsakovas žemės sklypą įsigijo sau, savo vardu įsiregistravo nuosavybę, namą statėsi vienas, už savo lėšas bei paimtą kreditą. Jis niekada su ieškove nevedė bendro ūkio ir kartu nevykdė jungtinės veiklos, jų pinigai nebuvo bendri, ieškovė teismui nepateikė jokio dokumento, kuris patvirtintų jos indėlį į namo statybą.
Teismo posėdžio metu tretysis asmuo ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų bei liudytojų parodymų nustatyta, kad
šalių santuoka buvo nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-06-20 sprendimu bendru sutikimu (1 t., b.l. 7-8). Atsakovo S. K. vardu 2002-10-24 įgytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su pamatais gyvenamajam namui, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 9-10, 53, 54-55, 56-57). Leidimas namui statyti atsakovui S. K. išduotas 2003-02-07, galioja iki 2013-02-07 (3 t., b.l. 120).
Ieškovė nurodė, kad nors su atsakovu nebuvo sudariusi rašytinio susitarimo dėl jungtinės veiklos sutarties, tačiau po santuokos nutraukimo ir toliau kartu gyveno su atsakovu, vedė bendrą ūkį, kartu įsigijo žemės sklypą ir statėsi namą, tačiau byloje surinkti įrodymai – šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai neduoda pagrindo konstatuoti tarp šalių (ieškovės ir atsakovo) buvusio aiškaus žodinio susitarimo bendrais veiksmais, bendru darbu, panaudojant asmenines pinigines lėšas, įskaitant šalių gautus kreditus, sukurti bendrą dalinę nuosavybę, t.y. kartu įsigyti žemės sklypą ir ten pasistatyti gyvenamąjį namą.
Iš šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas 2002-10-24 savo vardu įsigijo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 573 kv.m., ieškovei nežinant. Kaip nurodė teisme ieškovė, apie šio nekilnojamojo turto įsigijimą ji sužinojo atsitiktinai, kai rado raštą, patvirtinantį sklypo įsigijimą, tai nurodė ir liudytoja J. B.. Teisme liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad būtent atsakovas susidomėjo jo žemės sklypu, eidamas pro šalį, jis užklausė dėl sklypo pardavimo, sakė, kad nori statytis namą, dėl žemės sklypo pardavimo atsakovas taipogi su juo tarėsi, jis vienas pats dalyvavo sudarant sandorį, mokėjo avansą ir galutinai atsiskaitė, tuo tarpu ieškovė parduodant žemės sklypą nedalyvavo. Nors ieškovė teigė, kad žemės sklypas buvo įsigytas už atsakovo motinos pinigus ir pinigus ji kartu su atsakovu bendrai turėjo grąžinti, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti byloje nepateikė įrodymų. Atsakovas tik pripažino, kad savo motinos pinigus, kurie buvo laikomi pas jį, nedidelėmis sumomis, panaudojo namo statybai, esant tokiai aplinkybei ir ieškovei nepateikus įrodymų, kiek ji konkrečiai savo asmeninių lėšų skyrė žemės sklypo įsigijimui, laikytina, kad ieškovė prie žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savo lėšomis neprisidėjo. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypui įsigyti turėjo santaupų, iš VSDFV Panevėžio skyriaus 2011-10-14 pažymos (1 t., b.l. 84-85) matyti, kad jis tuo metu dirbo ir gaudavo didelį uždarbį, iš Vilniaus banko Panevėžio filialo išrašo (1 t., b.l. 108) matyti, kad atsakovas savo vardu iki įsigyjant žemės sklypą banke turėjo santaupų, liudytojas A. G. taip pat nurodė, kad jam pinigus, iš viso 7000 litų, įskaitant avansą, sumokėjo atsakovas, tai matyti ir iš pakvitavimo 2 t., b.l. 59), kas rodo, jog atsakovas aukščiau minėtą žemės sklypą įsigijo iš asmeninių lėšų. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas žemės sklypą įsigijo perpardavimui ir namo statytis neketino, tačiau ši aplinkybė taip pat neįrodyta. Tiek iš liudytojo A. G. parodymų, tiek iš kitų byloje surinktų rašytinių įrodymų – leidimo namo statybai (3 t., b.l. 120), 2004-07-23 atsakovo vardu paimto 50000 Lt kredito su tiksline paskirtimi – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybai (1 t., b.l. 72) ir kredito panaudojimas šiam tikslui (1 t., b.l. 115-155) rodo apie atsakovo siekį pasistatyti gyvenamąjį namą. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas įsigyjant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), su ieškove nesitarė, t.y. bendro susitarimo šį nekilnojamąją turtą įsigyti bendron dalinėn nuosavybėn tarp jų nebuvo, šį turtą jis nusipirko iš asmeninių lėšų ir ieškovė savo lėšomis prie žemės sklypo įsigijimo neprisidėjo.
Ieškovė taip pat nurodė, kad kartu su atsakovu statėsi ginčo objektu tapusį namą, t.y. prie jo statybų prisidėjo tiek savo darbu, tiek lėšomis. Kad savo darbu ieškovė iš dalies prisidėjo prie nekilnojamojo turto kūrimo, t.y. prie namo statybų, neneigė ir pats atsakovas, kuris pripažino, kad ieškovė prie namo yra dirbusi, ji kartu su tėvu padėjo dedant blokus, padėjo, nurodydama, kur stoglangius įkelti, padėjo tapetuoti, dažyti. Tai patvirtino ir byloje apklausti liudytojai V. J., R. T., L. K., V. A., O. K., K. U.. Tačiau byloje nesurinkta įrodymų, kad ieškovė savo lėšomis prisidėjo prie ginčo objektu tapusio namo statybų.
Iš byloje surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų matyti, kad 2004-07-23 atsakovas savo vardu buvo paėmęs 50000 Lt kreditą ir jį panaudojo pagal jo paskirtį – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybai ir įrengimui (1 t., b.l. 115-155, 2 t., b.l. 58), jo vardu 2003-06-15 taip pat buvo sudaryta statybos darbų vadovo sutartis (2 t., b.l. 57), 2004-05-31, 2004-05-31 atsakovas savo vardu sudarė rangos darbų sutartis namo sienų mūrijimo darbams, mokėjo rangovui sutartą atlygį už darbą (1 t., b.l. 104-105, 106-107), savo vardu apdraudė namą ir mokėjo įmokas (1 t., b.l. 113, 114), mokėjo ir moka už patarnavimus (2 t., b.l. 75-85). Kad statybinės medžiagos būtų pirktos iš bendrų ieškovės ir atsakovo pinigų, įrodymų byloje nesurinkta. Taip pat byloje nėra įrodymų apie ieškovės asmeninių lėšų – kreditų panaudojimą namo statybai, nors bylos duomenimis, ieškovė savo vardu buvo pasiėmusi jų net tris - 2005-02-23 iš AB bankas NORD/LB Lietuva - 10 000 Lt vartojimo paskolą, 2006-04-13 iš AB bankas „NORD/LB Lietuva" - 15 000 Lt vartojimo kreditą, 2007-05-03 iš DnB NORD - 15 000 Lt vartojimo paskolą. Kad ieškovė namo statyboms ir įrengimui iš banko paėmė aukščiau nurodytus kreditus pasikonsultavusi su atsakovu ir kad bankuose jai atstovavo atsakovas, o ji tik sutartis pasirašė, atsakovui kategoriškai neigiant šį faktą ir nesant kitų įrodymų, laikoma, kad ši aplinkybė teisme neįrodyta.
Ieškovė teigė, kad prie namo dirbo ne tik ji, bet ir jos tėvas K. U., kuris namo statybai padovanojo 12 vnt. plokščių, kurių vienos vertė buvo nuo 500 iki 700 litų, tai iš esmės patvirtino ir pats liudytojas, kuris patikslino, kad plokščių buvo 11 vnt., bei nurodė, kas parūpino namui medžiagų, tvoros metalines konstrukcijas, atramas, dirbo įvairius darbus, tačiau atsakovui neigiant faktą, jog šios medžiagos buvo vertingos ir teismui nepateikus jų įsigijimo dokumentų, nėra galimybės nustatyti, kad aukščiau nurodytos medžiagos turėjo didelę kainą ir laikyti, jog tai buvo didelė investicija į namą, negalima. Liudytojui K. U. pinigai už darbą prie namo nebuvo mokami, todėl jo padėjimas vertinamas geranorišku. Kaip nurodė atsakovas bei patvirtino šis liudytojas, atsakovas gera valia taipogi padėdavo ir jam namuose.
Ieškovė nurodė, kad ji atsakovui leido statybines medžiagas pirkti savo vardu, nes jam reikėjo atsiskaityti bankui pagal kredito sutartį, tačiau teismo nuomone, tokie ieškovės veiksmai, nesant įrodymų apie jos (asmeninių) lėšų atsakovui davimą statybinėms medžiagoms įsigyti, nepatvirtina jos siekio kartu su atsakovu kurti bendrą dalinę nuosavybę. Byloje apklausta liudytoja J. B. tvirtino, kad ieškovė jiems pati buvo sakiusi apie jos pinigų investavimą į statybas, kad pirko namui plytas, plokštes, tačiau konkrečių faktų apie ieškovės medžiagų įsigijimą liudytoja nenurodė, taip pat, kiek ieškovė galėjo investuoti pinigų į namo statybas, jo įrengimą jai nežinoma. Liudytoja V. J. tik patvirtino, kad šalys kartu buvo atvažiavusios pas ją, nes ji neseniai buvo pasistačiusi savo namą, ir konsultavosi apie namo statymą, nurodė, kad pati ieškovė jai pasakodavo apie namo statybos eigą, statybai naudojamas medžiagas, tačiau konkrečių faktų apie ieškovės prisidėjimą prie namo statybų jos asmeninėmis lėšomis negalėjo nurodyti. Dar daugiau, liudytoju apklaustas D. Š. patvirtino, kad atsakovo iniciatyva darbams prie namo buvo samdomi darbuotojai, kuriems už darbą taip pat mokėjo atsakovas. Kad atsakovė savo lėšomis prisidėjo samdant darbuotojus, įrodymų byloje nepateikta.
Ieškovė teigė, kad trūkstant pinigų namui įsirengti, ji ir atsakovas 2006-10-20 pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris jiems išsituokiant, buvo padalintas kiekvienam lygiomis dalimis, už butą gavo 120 000 litų ir visus gautus pinigus panaudojo gyvenamojo namo statyboms, o dalį pinigų – jos atsikaitymui su bankais. Atsakovas pripažino, kad dalį pinigų, gautų už butą, pervedė į ieškovės sąskaitą - 20792 Lt, kad pasidengtų savo turimus kreditus, 2008-07-10 pervedė į ieškovės sąskaitą dar 11756 Lt, o dėl likusios - 26502 Lt, susitarė, kad ieškovei gražins, kai ji to pareikalaus, tačiau iki šiol ji to nepadarė ir likusių pinigų iš jo nereikalavo, todėl likusios sumos jai negrąžino. Kad ieškovės vardu paimtos paskolos buvo grąžintos prieš laiką, 2005-2006 m., neneigė ir pati ieškovė, todėl laikoma įrodyta, kad realiai buvo vykdomas tarp šalių 2002-06-20 nutraukiant santuoką buvęs susitarimas, pardavus butą (duomenys neskelbtini), gautus pinigus pasidalinti pusiau, nes pardavus butą, ieškovei tenkanti dalis pinigų pagal aukščiau minėtą sutartį buvo panaudota jos asmeninei prievolei vykdyti, t.y. jos vardu padengti kreditus bankams. Kad dalis aukščiau nurodytų ieškovės pinigų, likusių pardavus butą, buvo panaudota namo statybai, įrodymų byloje nėra.
Ieškovė taip pat teigė, kad nutraukus santuoką su atsakovu, jie toliau kartu vedė bendrą ūkį, nes kartu su atsakovu liko gyventi bute, kartu mokėjo mokesčius už butą, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2002-06-20 sprendime (1 t., b.l. 7) nurodyta, kad tarp šalių buvo būtent toks susitarimas iki buto pardavimo kartu gyventi bute ir kartu mokėti už patarnavimus, t.y. pusiau, o pardavus butą, pinigus pasidalinti. Šiame sprendime taip pat konstatuota, kad šalys santuokinio gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda ir nemato jokių galimybių savo šeimą išsaugoti, pareiškėjų santuoką teismas laikė iširusia dėl skirtingų charakterių, sprendimas yra įsiteisėjęs ir jame nustatyti faktai yra prejudiciniai. Todėl laikyti aukščiau nurodytą aplinkybę kaip bendro ūkio vedimą negalima. Juo labiau, kad šalys išsiėmė ištuokos liudijimą, kurį naudojo prieš trečiuosius asmeniu, t.y. pasirašant kredito sutartis su banku, patvirtindami, kad jų santuoka nutraukta ir jie (šalys) bendro ūkio nebeveda.
Ieškovė taip pat nurodė, kad ji kartu su atsakovu vedė bendrą ūkį ir persikėlus gyventi į namą, tačiau atsakovui neigiant šį faktą, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti. Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovė viename name kartu gyveno iki 2008 m. rugpjūčio mėn., tačiau kaip nurodė atsakovas jis kurį tai laiką pardavus butą, ieškovei iki ji įsigis savo butą leido pagyventi savo name, būtent dėl vaiko, jis pats nupirko baldus, bendrai įsigijo tik sūnaus baldus, tačiau su ieškove bendros ateities nepanavo ir bendros nuosavybės kartu nekūrė, bendro ūkio nevedė. Liudytoja V. J., L. K. parodė, kad jų nuomone, šalys nuo 2002 m. vedė bendrą ūkį, tačiau konkrečių aplinkybių, pvz., apie jų bendrų pinigų buvimą, lėšų paskirstymą nenurodė. Liudytoja R. T. tik patvirtino faktą, kad ieškovė labai taupė pinigus dėl namo statybų ir dėl to nebevažiuodavo atostogauti į Palangą. Teisme liudytoju apklaustas šalių sūnus O. K., gim. 1993-01-19, tvirtino, kad ieškovė ir atsakovas namą statė bendrai ir vedė bendrą ūkį, tačiau teismo nuomone, jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, jo parodymai nėra objektyvūs ir negali būti vertinami kaip įrodymai ir dėl to, kad atsakovui 2002 m. savo vardu įsigyjant žemės sklypą ir pradedant namo statybą, jų sūnus buvo mažametis ir teisingai įvertinti visų bylai reikšmingų aplinkybių negali, juo labiau, kad jis nežino, kieno iniciatyva buvo statomas namas, nežino apie šalių paimtus kreditus, kaip buvo atsiskaitoma su darbininkais. Liudytojais apklausti šalių giminaičiai ir draugai: V. J., J. B., L. K., nors patvirtino, kad šalys drauge dalyvavo šventėse, organizavo namo įkurtuves, pas juos lankėsi kaip pas šeimą, tačiau nesant kitų įrodymų apie šalių bendrų pinigų buvimą, bendrą lėšų paskirstymą ūkiui, jų investavimą į namą, nėra galimybės padaryti išvadą, kad šalys namą statėsi ir įsirenginėjo turėdami aiškų susitarimą kurti bendrą dalinę nuosavybę. Nors liudytojas D. N. parodė, kad atsakovas 2009 m. ketino namą parduoti ir su ieškove atsidalinti, tačiau atsakovui tam prieštaraujant ir nesant kitų įrodymų (pvz., rašytinės sutarties dėl šalių ketinimo atsidalinti namą tuo metu), laikytina, jog neįrodyta aplinkybė, kad atsakovas pripažino ieškovės indėlį į namą ir dėl to pardavęs namą, norėjo su ieškove pasidalinti gautus pinigus. Kitos šalių nurodytos aplinkybės teisinės reikšmės neturi, todėl teismas jų neanalizuoja ir nevertina.
CPK 178 straipsnyje numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismo nuomone, ieškovė neįrodė, jog su atsakovu vedė ir tvarkė bendrą ūkį tuo metu, kai buvo įsigytas žemės sklypas su pamatais adresu (duomenys neskelbtini), ir vėliau, kai jis (namas) buvo statomas, įrenginėjamas ir neįrodė, kad gyvenamojo namo statybai skyrė dalį savo pajamų, teismas tik laiko įrodyta, kad ieškovė kurį tai laiką kartu su atsakovu gyveno ir prisidėjo prie statybų savo darbu, kuriam realiai įvertinti įrodymų ieškovė teismui nepateikė. Vien tik faktas, kad šalys kurį tai laiką kartu gyveno ir ieškovė savo darbu prisidėjo prie nuosavybės kūrimo, nesant įrodymų apie realias pinigines jos, ieškovės, investicijas į nuosavybę, negali būti pakankamu pagrindu konstatuoti, jog tarp šalių buvo aiškus susitarimas kurti bendrą (dalinę) nuosavybę. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys atmestinas.
CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau teismas gali nukrypti nuo tokios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Kadangi atsakovas veikė prieš operatyvų bylos nagrinėjimą, bylą nagrinėjančiai teisėjai net keletą kartų pareiškė nušalinimą, kuris teismo pirmininkės nebuvo patenkintas, dėl ko net kelis buvo atidėtas teismo posėdis, taip pat reiškė pakartotinius prašymus, nesant tam jokio teisinio pagrindo, t.y. jis savo procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį ir jomis piktnaudžiavo, o ieškovė savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis naudojosi sąžiningai, todėl atsakovo patirtos atstovavimo išlaidos atlygintinos tik iš dalies – 50 proc., jas priteisiant iš ieškovės (2 t., b.l. 56, 3 t. b.l. 152, 4 t., b.l. 48). Dėl nurodytos priežasties, atsakovui taip pat tenka atlyginti pusę (50 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, t.y. 32 Lt, o ieškovė įpareigojama padengti šių išlaidų kitą dalį. Bylos duomenimis (1 t., b.l. 163) atsakovas į teismo sąskaitą bylinėjimosi išlaidoms padengti 2011-12-22 sumokėjo 50 Lt užstatą, byloje apklausti liudytojai išlaidoms, patirtoms dėl atvykimo į teismo posėdį, patvirtinančių dokumentų nepateikė ir išlaidų atlyginti neprašė, todėl likusi užstato dalis 18 Lt (50 Lt-32 Lt) atsakovui grąžintina, sprendimui įsiteisėjus. Tuo tarpu, ieškinį atmetus, trečiojo asmens patirtas atstovavimo išlaidas ieškovė įpareigojama atlyginti visas (3 t., b.l. 162), nes byloje nesurinkta pakankamai duomenų apie šio (trečiojo) asmens piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pareigomis. (CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.). Byloje ieškovė sumokėjo 430 Lt dydžio žyminį mokestį (1 t., b.l. 5) pagal ieškinyje nurodytą ieškinio kainą – 14327 Lt (bendra turto vertė -28654 Lt), tačiau iš pakartoto vertinimo pažymos (2 t., b.l. 86) matyti, kad ginčo objektu tapusio turto vertė yra pasikeitusi, padidėjusi, pažymoje nurodyta bendra 176000 Lt suma, liudytojas D. N. taip pat teisme patvirtino, kad turto vertė yra padidėjusi, nesant kitų patikimų įrodymų, teismas vadovaujasi aukščiau nurodyta pažyma ir ieškinio kainą padidina iki 88000 Lt. Esant tokiai aplinkybei, ieškovė įpareigotina sumokėti 2210 Lt (2640 Lt – 430 Lt) žyminio mokesčio valstybei.
Teismo 2011-10-05 nutartimi (b. l. 1 t., b.l. 42) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą: 2210 Lt (du tūkstančius du šimtus dešimt litų) žyminio mokesčio ir 32 Lt (trisdešimt du litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimui įsiteisėjus, iš Panevėžio miesto apylinkės teismo depozitinės sąskaitos atsakovui S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) grąžinti 18 Lt (aštuoniolika litų).
Laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos teismo 2011-10-05 nutartimi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.