Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-02-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-86-818/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-11
Bylos Nr.
II-86-818/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00023-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Skundo Nr. II-86-818/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00023-2021-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.8; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Albinai Nikitionok,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo J. K. (toliau- pareiškėja), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto Nikolajaus Masterovo (toliau – ir Institucija) 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR N-20141-2020 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dėl paskirtos administracinės nuobaudos, panaikinimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

I. Skundžiamo nutarimo esmė

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas Nikolajus Masterovas (toliau – ir Institucija) 2020 m. gruodžio 14 d. priėmė nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR N-20141-2020 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dėl J. K. nubaudimo administracinė tvarką, paskyrus 50 Eur dydžio baudą, įžvelgiant J. K. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymius. Institucijos priimtas nutarimas grindžiamas šiais motyvais, kad J. K. 2020 m. spalio 2 d. 11:58 val. vairuodama automobilį „Opel“, v/n (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Šiais savo veiksmais pareiškėją nesilaikė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LRV 2002-12-11 nutarimu Nr.1950, 8 punkto 1 priedo 332 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

II. Skundo argumentai

J. K. nesutikdama su Institucijos priimtu procesiniu sprendimu teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti 2020-12-14 nutarimą dėl nuobaudos skyrimo, nes pareiškėjos atžvilgiu 2020 m. spalio 8 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-13-ANR-P-64267-2020, kviečiant pareiškėją 2020-10-08 14.10 val. atvykti į bylos nagrinėjimą arba sumokėti administracinį nurodymą 15 Eur dydžio bauda. Pasak J. K. dėl paskelbto valstybėje karantino, jį į bylos nagrinėjimą nebuvo nuvykusi, tačiau 2020-12-22 paskirtą baudą sumokėjo. Pasak pareiškėją, nors jį ir sumokėjo paskirtą baudą, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistas N. Masterovas ją nubaudė nepagrįstai, nes nebuvo peržiūrėta filmuota medžiagą, taip pat prašo įpareigoti atsakingą instituciją pažymėti geltoną liniją ten kur draudžiama automobiliams sustoti ar stovėti, nes nuotraukoje matyti, kad pažymėta linija tik dalinai.

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos skundą netenkinti. Nurodo, jog Institucijos vertinimu, kelio ženklai (stovi du ženklai iš skirtingų nuo minėto pastato- (duomenys neskelbtini), pusių) pastatyti neklaidinančiai, ženklo galiojimo teritorija aiški, ir tai neturėjo sudaryti kliūčių teisingai juos įvertinti. Pabrėžtina tai, kad iš bylos medžiagos matyti, kad į teritoriją, kurioje stovėjo transporto priemone „Opel“, v/n (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo keliais galima patekti iš dviejų pusių, kur įrengti minėti kelio ženklai, todėl nusižengimas konstatuotas pagrįstai. 2020-12-28 raštu Nr. A121-29821/20(2.1.19-ADB) dėl ženklinimo (duomenys neskelbtini), buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrių, kuris atsakė: „Atsakydami į Jūsų tarnybinį raštą Nr. A121-29821/20(2.1.19-ADB), informuojame, kad Eismo organizavimo skyrius neženklino ir nedavė leidimų ženklinti geltonomis ar kitos spalvos linijomis šaligatvio esančio šalia (duomenys neskelbtini) namo. Nurodytas ženklinimas atliktas savavališkai ir prasidėjus ženklinimo sezonui bus naikinamas. Šiuo metu neteisėtas horizontalusis ženklinimas yra nusitrynęs ir matosi labai prastai. Be to, stovėjimo vietos ženklinamos Kelių eismo taisyklėse (toliau - KET) numatytu ženklinimu 1.1 siauromis ištisinėmis baltomis linijomis, o ne geltonomis linijomis, kurios pagal KET žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti) arba naudojamos eismo juostoms žymėti darbų vietoje (kai vykdomi laikini darbai). Eismo tvarka (duomenys neskelbtini) nustatyta tinkamai, vadovaujantis KET, Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėmis (Nr. 3-83) ir kitais LR teisės aktais. Sustoti draudžiantys kelio ženklai yra aiškūs, gerai matomi ir suprantami. KET, Kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklės (Nr. 3-82) ar kiti teisės aktai privalomumo kelio ženklų 332 galiojimo zonoje ženklinti 1.4 linijomis nenumato. Atsižvelgiant į tai, papildomai taikyti horizontalųjį 1.4 linijos ženklinimą (duomenys neskelbtini) ties pastatu (duomenys neskelbtini) nenumatoma". Atsižvelgiant į surinktus duomenis, mano, kad J. K. skundas nepagrįstas, jame nenurodoma jokių esminių aplinkybių, dėl kurių skundas galėtų būti tenkinamas, todėl vadovaujantis išdėstytu Institucija prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto N. Masterovo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą, (b.l. 41-42)

IV. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinkti ir ištirti duomenys

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė Asta Radvilienė 2020 m. spalio 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANR P-64267-2020 (ROIK: (duomenys neskelbtini)), pagal kurį J. K. 2020-12-14 14:10 val. buvo kviečiama į bylos nagrinėjimą bei surašant administracinį nurodymą dėl 15 Eur dydžio baudos skyrimo, (b. l. 10-12)

Vilniaus miesto savivaldybės administracija raštu išsiuntė J. K. administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu, (b. l. 13).

2020 m. gruodžio 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas N. Masterovas el. paštu informavo pareiškėją, kad vadovaujantis LRV 2020 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 1177 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 21 d. nutarimo Nr.1159 „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“, savivaldybėje nuo 2020 m. spalio 28 d. iki karantino pabaigos darbas vykdomas nuotoliniu būdu ir interesantai gyvai neaptarnaujami, (b. l. 18) .

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas N. Masterovas (toliau – ir Institucija) 2020 m. gruodžio 14 d. priėmė nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR N-20141-2020 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) dėl J. K. nubaudimo administracinė tvarką, paskyrus 50 Eur dydžio baudą, įžvelgiant J. K. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatytos ANK 417 straipsnio 2 dalyje, požymius.

V. Skundo teisme nagrinėjimo metu surinkti duomenys

Skundą padavusi J. K. teismo posėdyje nurodė, kad 2020 m. spalio 2 d. dienos metu ji vairuodama automobilį “Opel“, v/n (duomenys neskelbtini) buvo atvažiavusi prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyvenamojo namo, šalia kurio paliko priparkuota automobilį. Toje vietoje mate kelio ženklą “Sustoti draudžiama” nurodant 50 metrų atstumą. Pasak pareiškėjos, visas šitas kelias, ir pagal nuotrauka matosi, kad iki to parkavimo pažymėtų vietų yra 50 metrų, yra geltona linija ir ten niekas neparkuoja. Paskutinis pastatas, esantis šitoje gatvėje, tada nereikėtų to 50 metrų ženklo, yra „sustoti draudžiama“, viskas aišku, tada negalima ir parkavimo pažymėtose vietose stovėti, nes yra „sustoti draudžiama“ pagal KET taisykles iki pačios gyvenvietės pabaigos arba iki sankryžos. Čia šitoje vietoje yra uždėta 50 metrų, taip ir gavosi, kad tą visą atstumą neparkavau, išvažiuojant iš parkingo yra geltona linija, kuri kaip ir užbaigia tą 50 metrų ženklą, toliau sužymėtos prie namo parkavimo vietos. Aš tuose parkavimo vietose priparkavau prie kitų vairuotojų, nes niekaip net neįtariau, kad ten negali būti. Po to kalbėjau su to pastato grožio salono darbuotoja, su šalia priparkavusia vairuotoja, tą patį abi dvi teigė, kad per dieną labai daug kartų ateina ten nubausti vairuotojus, nes tiesiog niekas to ženklo šitaip neįsivertina, kad sustoti draudžiama. Ji todėl ir kėlė tą problemą ir kreipėsi į savivaldybę, pirmos skirtos 15 Eurų baudos nesumokėjo dėl to, kad galėčiau dalyvauti savivaldybės posėdyje ir pateikti argumentus, kad patikslintų kelio ženklinimą ir neklaidintų vairuotojų. Savivaldybėje susidūriau su ta pačia problema, iki gruodžio 14 dienos paskirto posėdžio su manimi niekas nesusisiekė nei dėl ZOOM nei dėl kokios nors kitos formos, visa ėjo geranoriška iniciatyva iš jos. Savivaldybė nebuvo linkusi su manimi bendradarbiauti ir spręsti šitą situaciją išsiaiškinant kodėl pažeidžiau, kai ji tokių ketinimų neturėjo. Savivaldybė traktuoja savo atsiliepime, kad J. K. sumokėjo baudą taip sutikdama su jų argumentais. Tai yra netiesa, nes ji el. paštu savivaldybei pranešė, kad kreipėsi į teismą ir kadangi jai bauda antru protokolu buvo padidinta nuo 15 iki 50 Eurų ir tų motyvų ji nesupranta. Savivaldybė šioje vietoje irgi elgėsi šiek tiek nesąžiningai, nes nesigilino, nenorėjo geranoriškai bendradarbiauti ir aiškintis situaciją ir kaip pagerinti vairuotojams, tokiems kaip ji. Ten prie pastato visur yra sužymėta nuo 50 metrų to ženklo „sustoti draudžiama“ ir po apačia 50 metrų, tai eina kvadratinės trinkelės, bet jos kitokios, kur pėsčiųjų, tokios kvadratinės, iš šitos nuotraukos taip gerai matosi. O ten, kur parkavau, ten yra smulkiosios trinkelės, kur prie nuosavų namų, kur prie nuosavų namų automobiliams parkuoti, visur, ir dar pažymėtos vietos irgi linijomis automobilių parkavimui prie to namo, ten tikrai traktuoti, kad pėstiesiems skirta neitų, nes pažymėtos parkavimo linijos. Vienoje įstaigų įėjimo pusėje 3 vietos pažymėtos, kitoje į įstaigas įėjimo 2 vietos parkavimui. Kyla pagrįstas klausimas kodėl pareigūnai turėdami tokius duomenis, nesiima pašalinti atsiradusį savavališkai tą kelio žymėjimą, kuri yra neteisėtas. J. K. nori užakcentuoti kodėl ji suklydo, 50 metrų yra nurodyta po „sustoti draudžiama“, jeigu nebūtų to 50 metrų, tai ženklas aiškus, sustoti draudžiama kaip ir apibrėžta taisyklėse, niekur nebūtų galima, bet kadangi yra nurodyta 50 metrų, o čia paskutinis gyvenvietės namas, tai ji taip ir įvertino, kad iki šito namo galioja tas 50 metrų, nes jeigu nebūtų to 50 metrų, tai vadinasi šitas ženklas galiotų ir šitam namui, nes jis yra paskutinis gyvenvietėje ir prie jo nebūčiau stačiusi. Atsiradusi ta geltona linija, atsiradęs 50 metrų ženklas, ta visa atkarpa niekas neparkuoja ir ji tame tarpe neparkavo. Supranta, bet netgi jeigu nebūtų geltonos linijos, po ženklu pažymėjimas, kad 50 metrų į priekį statyti negalima, kai tai yra paskutinis namas, tuomet ji nesuprantu to ženklinimo, kodėl yra nurodyta 50 metrų. Ji taip ir apibrėžė tuos 50 metrų ir įsivertino, kad iki paskutinio namo, nes, jeigu nebūtų 50 metrų, viskas aišku, kad negalima iki pat galo statyti, o tai yra pats galas šitas namas. Du momentai, kuriais ji susiklaidino, jeigu geltona linija netinka, tai tada su 50 metrų vis tiek jai lieka klausimas.

Liudytojas J. J. teismo posėdyje nurodė, kad jis dirba Vilniaus miesto savivaldybės įmonėje „Susisiekimo paslaugos“, kontrolieriumi. Dėl paties įvykio nelabai ką gali ir pasakyti, nes faktiškai tiek laiko praėjo, jis kiekvieną diena fotografuoja vidutiniškai po 50 automobilių dėl padarytų parkavimo taisyklių pažeidimų, jam sunku prisiminti smulkmenas. Jis šioje srityje dirba virš 20 metų ir kaip vairuotojas puikiai žino, kad KET aiškina, jeigu kelio ženklinimas prieštarauja ženklui, vairuotojas privalo vadovautis ženklu, dėl to pareiškėjos automobilis ir buvo fotografuotas. Vairuotojas faktiškai, jeigu mato ženklą, jis neturi parkuotis ir neturi žiūrėti koks ten žymėjimas. Ten yra nusiskundimų nuo gyventoju, kurie negali praeiti link namo, turi išeiti į važiuojamąją dalį, tada būna grėsmė žmogaus gyvybei, kada taip parkuojami automobiliai, skundžiasi žmonės ir prašo imtis priemonių. Atsakant į teismo klausimą, liudytojas nurodė, kad šita juosta, kur buvo paliktas J. K. automobilis, yra skiriama pėstiesiems. Iš to namo žmonės skundžia. Geltona linija yra braižoma numatoma tvarka. Pagal tą tvarką ar turi būti nubraižytas bordiūro viršutinė dalis pagal reikalavimus, arba link bordiūro turi eiti geltona linija, bet kadangi ten jau žmonės greičiausiai negali apsiginti, kad vairuotojai atkreiptų dėmesį, žmonės papildomai patys nubraižė, jis taip įsivaizduoja, dėl to, kad ten negali apsiginti. Liudytojo teigimu, negalima tarp šitų išstatytų ženklų parkuotis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutikimą su skundžiamu nutarimu motyvuoja tuo, kad ji automobilį nurodytoje vietoje pastatė būdama suklaidinta ant ties gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trinkelių nubraižytų geltonų linijų, todėl manydama, jog šios linijos buvo nubraižytos tikslu palengvinti vairuotojams savo automobilių parkavimą, o ir šioje vietoje išstatyti kelio ženklai „Sustoti draudžiama“ 50 metrų atstumu, irgi neduoda vairuotojams aiškumo dėl tinkamo transporto priemonių parkavimo. Iš teismui pateiktų nuotraukų (b. l. 14-17), matyti, kad automobilis „Opel“, v/n (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Šioje nuotraukose užfiksuotas ties gyvenamojo namo stovintis minėtas automobilis, kuris stovi ant trinkelių iškilusių virš kelio važiuojamosios dalies. Teismo vertinimu, kelio ženklai (stovi du ženklai iš skirtingų nuo minėto pastato - (duomenys neskelbtini), pusių) pastatyti matomoje vietoje, todėl nesutiktina su pareiškėjos išdėstytais teiginiais, jog šis kelio ženklas klaidiną vairuotojus, ženklo galiojimo teritorija aiški, ir tai neturėjo sudaryti kliūčių teisingai juos įvertinti. Iš bylos medžiagos matyti, kad į teritoriją, kurioje stovėjo automobilis „Opel“, v/n (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo keliais galima patekti iš dviejų pusių, ir abiejose pusėse išstatyti minėti kelio ženklai.

Pažymėtina, kad KET XVII skyriaus „Sustojimas ir stovėjimas" 150.5. punktas nurodo, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Atsižvelgiant į tai, stovėjimas ant šaligatvio yra leidžiamas tik tuo atveju, kai yra įrengti stovėjimo būdą (ant šaligatvio) nurodantys kelio ženklai (papildomos lentelės). Šiuo atveju tokių ženklų ties minėto namo nėra, todėl sustoti draudžiantys kelio ženklai KET 332, (duomenys neskelbtini) ties pastatu (duomenys neskelbtini) yra pastatyti teisėtai pagal nustatyta tvarka suderintą schemą Nr. 203/SP/19 (b. l. 48). Tai patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. J., kuris nurodė, kad horizontaliajam ženklinimui nesutampant su kelio ženklais, vairuotojai privalo vadovautis kelio ženklais ( KET III skyriaus 8 p.). Pažymėtina ir tai, kad remiantis atsakymu Nr. A121-29821/20(2.1.19-ADB) gautu iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriaus „Eismo organizavimo skyrius neženklino ir nedavė leidimų ženklinti geltonomis ar kitos spalvos linijomis ties namo adresu (duomenys neskelbtini) , Vilniuje.“ Iš esamos medžiagos matyti, kad nurodytas ženklinimas atliktas savavališkai ir prasidėjus ženklinimo sezonui, pasak savivaldybę, bus naikinamas. Šiuo metu neteisėtas horizontalusis ženklinimas yra nusitrynęs ir matosi labai prastai. Pažymėtina, kad stovėjimo vietos ženklinamos Kelių eismo taisyklėse (toliau - KET) numatytu ženklinimu 1.1 siauromis ištisinėmis baltomis linijomis, o ne geltonomis linijomis, kurios pagal KET žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti) arba naudojamos eismo juostoms žymėti darbų vietoje (kai vykdomi laikini darbai). Jokių duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos darbuotojai turėtų suinteresuotumą neteisingai apkaltinti asmenį už transporto priemonių stovėjimo taisyklių pažeidimus, nėra. Taigi, teismas sprendžia, kad visuma administracinio nusižengimo bylos duomenų patvirtina, kad J. K. nurodytoje parkavimo vietoje paliko automobilį pažeisdama KET 8 punkto 1 priedo 332 punkto reikalavimus.

Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 417 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę, be kitų nurodytų atvejų, ir už sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų.

Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad J. K. administracinio nusižengimo nutarime nurodytu laiku ir vietoje buvo palikusi stovėti jai priklausantį automobilį draudžiamoje vietoje - kelio ženklo „Sustoti draudžiama" galiojimo zonoje. Šis transporto priemonių stovėjimą reguliuojantis nurodomasis kelio ženklas draudžia stovėti transporto priemonėms, nes toje vietoje įrengtas takas išklotas trinkelėmis sudaro galimybę pėstiesiems saugiai vaikščioti šalia gyvenamojo namo. Kelių eismo taisyklių 5 p. numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, o 6 p. nurodyta, kad kiekvienas eismo dalyvis turi teisę naudotis keliais, laikydamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, Taisyklių ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų, kas įpareigoja transporto priemonės vairuotoją žinoti laikytis visumos kelių eismo taisyklių reikalavimų, reglamentuojančių atitinkamą eismo situaciją.

ANK 417 str. 2 d. nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 30 iki 90 Eur.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl baudos dydis neturėtų būti tik simbolinis arba nereikšmingas asmeniui, kuriam ji paskirta, kadangi priešingu atveju bauda prarastų savo prasmę. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, ir turi atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas.

Taigi nėra abejonių, kad J. K. vairuojamo automobilio pastatymo ant šaligatvio būdas, užfiksuotas byloje, yra neleistinas KET 332 punkto prasme. J. K. skunde nurodo aplinkybes, kodėl ji pasielgė tokiu būdu, t. y. kad, nerado prie namo adresu (duomenys neskelbtini) 2 laisvų stovėjimo vietų; dėl ant tako nubraižytų geltonų linijų, kas prieš pastatant transporto priemonę, buvo įsitikinusi, kad toks automobilio parkavimas netrukdys kietiems eismo dalyviams (įskaitant ir pėsčiuosius). Kita vertus, minėtos aplinkybės nepaneigia, kad ji padarė minėtą KET pažeidimą. J. K., žinodama, kad ties minėto namo yra kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ galėjo pasirinkti kitą, atokesnę vietą, kur galėtų pastatyti transporto priemonę laikantis KET. Kita vertus, ji taip nepasielgė. Automobilio stovėjimo vietų neradimas nepateisina transporto priemonės statymo bet kokiu būdu kitoje vietoje. Šioje byloje J. K. yra nubausta už automobilio pastatymą esant stovėti draudžiama, todėl jos administracinei atsakomybei neturi įtakos tai, kad jos transporto priemonė neužstatė kaimyninių namų vartų, išvažiavimų ir kt.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nenustatyta J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kita vertus, iš paties pareiškėjos paaiškinimo duoto teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėja iš esmės pripažino transporto priemonės pastatymą draudžiamojoje vietoje nesilaikant reikalavimų, tik skirtingai teisiškai interpretavo savo veiksmus, nurodė priežastis, dėl kurių ji taip pasielgė, paskirta bauda sumokėjo. Jos atsakomybė sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. K. dirba, anksčiau nebausta administracine tvarka. Teismas taip pat vertina paties administracinio nusižengimo pavojingumo laipsnį. Šioje byloje nustatyta, kad automobilis „Opel“ buvo pastatytas ant šaligatvio, transporto priemonė užėmė nedidelę šaligatvio dalį. Tai mažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą.

Įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad J. K. paskirta 50 Eur bauda prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, yra per griežta, todėl ji mažinama iki 40 Eur. Atitinkamai keičiamas skundžiamas nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto Nikolajaus Masterovo 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR N-20141-2020 (ROIK: (duomenys neskelbtini)):

J. K. paskirtą 50 Eur baudą už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą sumažinti iki 40 Eur (keturiasdešimt eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius