- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-1255-538/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01675-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Bronius Valius, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- UAB „Venteris“
- Ieškovas
- P. Š., J. Š.
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2A-1255-538/2013
Teisėjas Vaclovas Jurjonas (Proceso Nr. 2-43-3-01675-2012-6)
NUTARTIS
2013 m. rugsėjo 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Venteris“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. Š. ir J. Š. ieškinį atsakovei UAB „Venteris“ dėl iškeldinimo iš sandėlio,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašė iškeldinti UAB ,,Venteris” su visa jos manta bei turtu iš pastato-sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovę perduoti jiems patalpų raktus, priteisti 143 Lt žyminio mokesčio, 158 Lt išlaidų už antstolio paslaugas, 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 68,55 kv.m. bendro ploto pastatas-sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės įgyta 2008-08-13 pirkimo-pardavimo sutartimi. 2008 m. rugpjūčio mėn. jie pareikalavo M. G. individualios įmonės ,,Venteris”, J. A. ir A. A. atlaisvinti sandėlio patalpas, kuriomis naudotis jiems buvo leidęs ankstesnis savininkas. Prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą sandėlis buvo apžiūrėtas, gavo raktus ir dokumentus. Reaguodami į žodinį reikalavimą išsikraustyti iš patalpų, M. G. individuali įmonė ,,Venteris”, J. A. ir A. A. Šilutės rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį dėl teisės į šį sandėlį įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, teisinės registracijos bei seniūno pažymos panaikinimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Tuo metu atsakovės atstovas pakeitė spynas, taip trukdydamas naudotis sandėliu. Šilutės rajono apylinkės teismas 2010-11-29 d. sprendimu ieškinį atmetė, 2011-09-23 po apeliacijos sprendimas įsiteisėjo. 2012 m. vasarą J. A. ir A. A. iš sandėlio patalpų išsikraustė ir atidavė patalpų raktus, o UAB „Venteris" ir toliau neteisėtai naudojasi turtu. Atsakovės atstovas ne kartą buvo įspėtas atlaisvinti patalpas, jis žadėjo išsikraustyti geruoju, tačiau šio pažado neįvykdė, vėliau pareiškė, kad neturi kur išsikraustyti. 2012-06-25 pasiųstas įspėjimas registruotu paštu dėl ginčo patalpų atlaisvinimo. Įteikti nepavyko. Dėl įspėjimo įteikimo buvo kreiptasi į antstolį Kęstutį Košį, kuris 2012-08-20 ir 2012-08-28 įteikė atsakovei įspėjimus dėl būtinumo atlaisvinti patalpas. Iki šiol atsakovė nereaguoja į įspėjimus, iš patalpų neišsikrausto, laiko jose savo turtą, todėl prašo iškeldinti. Nesutinka atidėti sprendimo vykdymą, nes tai yra tik vilkinimas. Sutinka, kad teismas įpareigotų ieškovus atsakovą iškraustyti ir jie tai padarytų per dieną.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-03-22 sprendimu ieškinį patenkino. Iškeldino UAB „Venteris“ iš sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su visu jai priklausančiu turtu. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos CK 4.98 str. numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atsakovė pažeidžia ieškovų nuosavybės teisę be jokio teisinio pagrindo naudodamasi sandėlio patalpomis. Ieškovai pagrįstai reiškia atsakovei reikalavimą išsikelti iš sandėlio, todėl ieškovų reikalavimas turi būti patenkintas. Netenkino atsakovės prašymo atidėti sprendimo vykdymą iki spalio mėnesio, kadangi ji nepateikė įrodymų, pagrindžiančių būtinumą tai daryti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-22 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad vadovaujantis CK 6.497 str. 3 d., turėjo būti tinkamas ir savalaikis įspėjimas palaisvinti patalpas bei įteiktas ne tik per įstatyme nustatytą terminą, tačiau ir per protingą terminą. Ieškovas P. Š. per anstolį K.Košį 2012-08-28 įteikė UAB “Venteris” direktoriui M. G. 2012-08-23 surašytą įspėjimą palaisvinti ginčo negyvenamąsias patalpas per 7 dienas, tačiau žvejybos veikla užsiimančios įmonės per tokį turmpą terminą nei faktiškai nei praktiškai ir realiai padaryti yra neįmanoma. CK 6.614 str. 1 d. nurodyta, kad juridinių ir fizinių asmenų nuomojamų komercinėmis sąlygomis gyvenamųjų patalpų neterminuota nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta nuomininką raštu įspėjus prieš šešis mėnesius, todėl atsakovė mano, kad ši teisės norma pagal analogiją turėtų būti taikoma ir šiuo atveju, kada siekiama iškeldinti ne tik iš gyvenamųjų patalpų, tačiau ir iš negyvenamųjų patalpų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinio skundo netenkinti bei Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-03-22 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė piktnaudžiauja procesu ir vengia išsikraustyti iš patalpų, siekdama neatlygintinai naudotis patalpomis, priklausančiomis ieškovams, nors apie būtinumą išsikraustyti atsakovė buvo informuota telefonu 2012 m. pabaigoje. Taip pat šuo atveju negali būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios gyvenamųjų patalpų nuomą, kadangi patalpos yra negyvenamos bei nėra sudaryta jokios nuomos sutarties.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad nuo 2008-08-13 ieškovams nuosavybės teise priklauso pastatas-sandėlis, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7), kuriuo šiuo metu naudojasi atsakovė. Tarp šalių dėl nuosavybės teisės buvo kilęs ginčas, kuris 2010-11-29 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu išspręstas ieškovų naudai. Sprendimas įsiteisėjo 2011-09-23 (b.l. 8-11, 12-14). P. Š. 2012-06-25, 2012-07-03, 2012-08-23 raštais paprašė atsakovės atlaisvinti sandėlį (b.l. 15-18, 20). Atsakovė iki šiol neišsikrausto iš sandėlio. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ir iškeldino atsakovę iš ieškovams priklausančio sandėlio. Atsakovė teigia, kad ieškovai, vadovaujantis CK 6.164 str. 1 d., turėjo ją perspėti apie išsikraustymą pries 6 mėnesius, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Apeliacinės instancijois teismas nesutinka su apeliantės argumentais.
Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartys yra daiktinių teisių (patalpų savininko nuosavybės teisių) apribojimas, kadangi nuomos sutartimi yra apribojamos savininko teisės naudotis turtu. Be to, nuomos sutartys reiškia ir kitų asmenų (nuomininko) teises į nekilnojamąjį turtą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą, šių teisių apribojimai, turto savininkų prievolės bei kitų asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą atsiranda jas įregistravus Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutarties neįregistravimas nereiškia šios sutarties negaliojimo, tačiau pagal CK 6.478 straipsnio 2 dalį tokia sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Pagal CK 6.494 straipsnio 1 dalį, kai išnuomoto daikto nuosavybės teisė iš nuomotojo pereina kitam asmeniui, registruotina nuomos sutartis lieka galioti naujajam savininkui, jeigu iš nuomos sutarties atsiradusios teisės įstatymų nustatyta tvarka buvo įregistruotos viešajame registre. Byloje nepateikta jokios minėtų negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, taip pat tokia sutartis nėra įregistruota ir Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke.
Kiti apeliantės argumentai – apie ieškovų protingą įspėjimo terminą ir kt. – yra juridiškai nereikšmingi, nes tik sutarties įregistravimas viešajame registre sukelia teisines pasekmes, numatytas CK 6.494 straipsnio 1 dalyje, kad nuomos sutartis liktų galioti naujajam turto savininkui, t. y. ieškovams.
Nagrinėjamoje byloje ieškovai, remdamasis CK 4.95-4.97 straipsniais pareiškė vindikacinį ieškinį dėl nekilnojamojo turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo. Tokį ieškinį ieškovai turi teisę pareikšti, nes juos su atsakove nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai, todėl tokiu atveju daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95-4.97 straipsniuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad vindikacinio ieškinio dalykas yra reikalavimas grąžinti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Tokio ieškinio pagrindą sudaro kelios grupės aplinkybų: aplinkybės, pagrindžiančios savininko turimą ginčijamo daikto valdymo ar nuosavybės teisę; daikto valdymo teisės praradimą ir praradimą patvirtinančios aplinkybės; aplinkybės, kuriomis daiktą pradėjo valdyti atsakovas; aplinkybės, kad atsakovas daiktą valdo neteisėtai. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad ieškovai yra patalpų (duomenys neskelbtini), savininkai, jie nėra sudarę su atsakove UAB “Venteris” patalpų nuomos sutarties ar kitu pagrindu suteikę teisę naudotis jiems priklausančiu turtu, todėl turi teisę reikalauti, kad atsakovė išsikeltų iš jiems nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų ir netrukdytų jomis naudotis (CK 4.97 straipsnis, CPK 178 str., 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.