- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-16
- Bylos Nr.
- 2A-2513-823/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14635-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Ieškovas
- AAS „Gjensidige Baltic“
- Atsakovas
- UADB „Industrijos garantas“
- Trečiasis asmuo
- A. P.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Onos Gasiulytės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui UADB „Industrijos garantas“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo A. P. (A. P.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UADB „Industrijos garantas“ ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ naudai išmokėtą draudimo išmoką – 35 720 Lt, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir teisės aktuose numatytas metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2009 m. spalio 13 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu A. P., vairuodamas automobilį NISSAN, v./n. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į automobilį FIAT LINEA, v./n. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Kaltu dėl šio eismo įvykio sukėlimo buvo pripažintas A. P.. Eismo įvykio metu FIAT LINEA, v./n. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonių savanoriškuoju draudimu GF Forsakringsaktiebolag. 2011 m. balandžio 11 d. GF Forsakringsaktiebolag buvo išregistruota iš Švedijos juridinių asmenų registro, jos teises ir pareigas perėmė AAS „Gjensidige Baltic“. Draudimo bendrovė dėl šio įvykio išmokėjo 35 720 Lt draudimo išmoką. Eismo įvykio metu trečiojo asmens A. P. automobilio NISSAN, v./n (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu UADB „Industrijos garantas“. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgijo reikalavimo teisę į draudiką, apdraudusį transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu atsakingą už žalos padarymą asmenį A. P. - UADB „Industrijos garantas“. Ieškovas kreipėsi su pretenzija į atsakovą, tačiau atsakovas atsisakė išmokėti ieškovui nurodytas sumas.
Atsakovas UADB „Industrijos garantas“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas subrogacijos teisę atsakingam už žalą asmeniui turi įgyvendinti pagal tas taisykles, kuriomis būtų įgyvendinęs nukentėjęs asmuo, jeigu jis nebūtų sugadintos transporto priemonės apdraudęs kelių transporto priemonių draudimu ieškovo bendrovėje. Šiam reikalavimui taikytinas 1 metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovas yra praleidęs, ir atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ 22,95 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas atsakovui pareikštas kaip eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui. Šio reikalavimo pagrindas yra draudimo sutartis ir joje nustatytas įsipareigojimas atlyginti žalą, kurią sukėlė apdraustos transporto priemonės valdytojas, vadinasi draudiko atsakomybė yra sutartinė. Draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, taip pat pagal pačią draudimo sutartį. Ieškovas, pripažinęs eismo įvykį draudiminiu, 2009 m. lapkričio 20 d. išmokėjo 35 720 Lt draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui ir nuo tos datos turėjo teisę reikšti ieškinio reikalavimą. Subrogacijos atveju naujas kreditorius įstoja į pradinio kreditoriaus vietą, perimdamas jo jau egzistuojančios prievolės teises, tokiu atveju nesikeičia nei taikytinų terminų skaičiavimo tvarka, nei taikytina teisė. Ieškovas į teismą kreipėsi 2012 m. spalio 15 d. t.y. praėjus beveik trejiems metams, todėl yra praleidęs 1 metų ieškinio senaties terminą.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau –TPVCAPDĮ) 16 straipsnio 4 dalį, numatytos pretenzijos pateikimo terminą ir draudiko subrogacijos būdu įgytos teisės įgyvendinimo reglamentavimą. TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje numatyto termino pretenzijai pareikšti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusiojo asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalą iš šią padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieš nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles.
2) Pirmosios instancijos teismo išdėstyta pozicija, kad ieškovui, t.y. draudikui, subrogacijos būdų perėmusiam nukentėjusiojo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko, yra taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas, remiantis naujausiai suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra visiškai nepagrįsta. Teismas, atmesdamas ieškinį, neteisėtai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos.
3) Ieškovo reikalavimo teisė kyla iš deliktinių santykių. Ieškovas turi reikalavimo teisę į 2009 m. spalio 13 d. eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės draudiką t.y. atsakovą. 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui atlyginti žalą, padarytą eismo įvykiu, pasibaigė 2012 m. spalio 13 d., o ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi dar 2012 metų spalio 12 d., t.y. nepraleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto sutrumpinto 3 metų ieškinio senaties termino, taikomo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovas UADB „Industrijos garantas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1) Apelianto reikalavimas atsakovui UADB „Industrijos garantas“ pareikštas kaip eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, todėl tokio reikalavimo pagrindas yra draudimo sutartis ir joje nustatytas įsipareigojimas atlyginti žalą, kurią sukėlė apdraustos transporto priemonės valdytojas. Kadangi apelianto reikalavimas atsakovui UADB „Industrijos garantas“ kildinamas iš sutarties, o ne iš bendrųjų žalos atlyginimo pagrindų, turi būti taikomas 1 metų ieškinio senaties terminas nuo reikalavimo teisės atsiradimo momento. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kaip ir TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje numatytą terminą pretenzijai pareikšti, apeliantas praleido.
3) Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui patirtą žalą, t. y. išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o jeigu šis apsidraudęs civilinę atsakomybę – iš jo draudiko. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. O kai nukentėjusiajam žalą atlyginęs draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp šalių susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Konstatavus, kad tarp ginčo šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai, pripažinta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju taikytinas 1 metų ieškinio senaties terminas. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą arba jį, kaip nagrinėjamu atveju, patenkinus iš dalies, pretenziją pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo teisė į žalos atlyginimą yra pažeista. Nuo šio momento prasideda CK 1.125 straipnsio 7 dalyje nustatyto 1 metu ieškinio senaties termino eiga. Apeliantui pareiškus ieškinį po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas, o atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, teismui buvo pagrindas ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
Byloje kilęs ginčas dėl taikytino ieškinio senaties termino ir jo eigos pradžios tuo atveju, kai draudimo bendrovė, nukentėjusiajam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką, reiškia reikalavimą žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudikui.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu klausimu aiškiai pasisakyta naujausioje kasacinio teismo praktikoje, nurodant, kad tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės draudiką, tarp jo ir draudiko susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui patirtą žalą, t. y. išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis), o jeigu šis apsidraudęs civilinę atsakomybę – iš jo draudiko (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalis). CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos, o kai nukentėjusiajam žalą atlyginęs draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp šalių susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012; 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013).
CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiesm reikalavimams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad draudžiamojo įvykio atsitikimas savaime nereiškia žalą padariusio asmens draudiko pareigos atlyginti padarytą žalą. Reikalavimo teisės į žalos atlyginimą įgyvendinimo procedūrą reglamentuoja teisės aktai, kurių nukentėjęs asmuo turi laikytis, siekdamas, kad jo reikalavimas būtų patenkintas. Teisė į draudimo išmokos sumokėjimą įgyvendinama per TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytus terminus pateikiant pretenziją draudikui, kurios tikslas – pareikalauti, kad draudikas įvykdytų jam iš draudimo sutarties kylančią prievolę. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikštą reikalavimą arba jį, kaip nagrinėjamu atveju, patenkinus iš dalies, pretenziją pareiškusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo teisė į žalos atlyginimą yra pažeista. Nuo šio momento prasideda CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino eiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013, 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas į atsakovą su pretenzija kreipėsi 2011 m. birželio 16 d. (b.l. 57). Atsakovas 2011 m. birželio 23 d. raštu, kuris ieškovo gautas 2011 m. birželio 27 d., nurodė, kad pateiktos pretenzijos netenkins. Būtent nuo šios dienos turi būti pradedamas skaičiuoti vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris baigėsi 2012 m. birželio 28 d. Į teismą ieškovas kreipėsi 2012 m. spalio 15 d. (b.l. 1), t. y. praleidęs ieškinio senaties terminą. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, o ieškovas neprašė šio termino atnaujinti. Jis gynėsi tik tuo, kad nagrinėjamu atveju taikytinas ne vienerių, o trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Ieškovui, kaip profesionaliam ūkio subjektui – draudikui, pareiškus ieškinį po to, kai pasibaigė įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas, o atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią nagrinėjamoje byloje, ją susiedamas su draudimo išmokos išmokėjimo diena, pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs ieškinio senaties terminą, yra teisinga, o iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti naikinamas formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis).
Kolegija nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su TPVCAPDĮ 16 straipsnio 4 dalyje nustatytų pretenzinių terminų praleidimo įtaka ieškovo reikalavimo teisei, kadangi ieškovo ieškinys nagrinėjamoje byloje atmestas ne dėl nurodytų pretenzinių terminų, o dėl ieškinio senaties termino praleidimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.