Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas byloje atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai jam įteikti asmeniškai, atsakovas jokių prašymų, pareiškimų byloje nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta 2018 m. sausio 16 d. Kaišiadorių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 11. Tai patvirtina byloje pateiktas santuokos liudijimas. Pažymėtina, kad santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo būtų didesnė negu kito sutuoktinio nepaneigia teismo išvados dėl būtent abiejų sutuoktinių kaltės egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu jos atstovė paaiškino, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės – dėl skirtingų požiūrių į šeimą, charakterių nesuderinamumo, bendrų interesų nebuvimo, t.y. dėl aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, kad sutuoktiniams pritrūko lojalumo vienas kito atžvilgiu, dėl ko jų bendras gyvenimas nutrūko (CK 3.27 str.).

Atsakovas atsiliepimo nepateikė, prieštaravimų nereiškė. Byloje neesant jokių duomenų, jog santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, spręstina, jog nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai kalti dėl šeimos iširimo, nes nedėjo pastangų siekti šeimos darnos, paremtos abipusiu sutarimu ir pagarba. Todėl pripažintina, kad jie abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje.

Todėl pripažinus, kad abu sutuoktiniai pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje, jų santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašė palikti ikisantuokinę pavadę „K“. Atsakovas nepateikė atsiliepimo, neišreiškė savo nuomonės dėl pavardžių po santuokos nutraukimo palikimo. Todėl, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos iki santuokos jų turėtos pavardės, atitinkamai „K“ ir „K“.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė neprašė sau išlaikymo, o atsakovui nepateikus atsiliepimo, išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (Civilinio kodekso 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.

Pagal byloje pateiktus duomenis, nei ieškovė, nei atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nutraukiant santuoką, dalintino turto nėra.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo.

Ieškovės teigimu, gyvenant santuokoje su atsakovu, bendrų prievolių jie neįgijo. Asmeninių kreditorių ieškovė taip pat neturi. Todėl nutraukiant santuoką, kreditoriniai įsipareigojimai nedalintini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75,00 Eur žyminis mokestis ir 400,00 Eur už teisinę pagalbą. Ieškinį tenkinus pilnai nurodytos išlaidos ieškovės naudai priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės I. K. (iki santuokos sudarymo K), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, ir atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainių raj., santuoką, sudarytą 2018 m. sausio 16 d. Kaišiadorių rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 11, pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. K. palikti iki santuokos sudarymo turėtą pavardę – „K“, atsakovui T. K. palikti prigimtinę pavardę – „K“.

Išlaikymo iš šalių viena kitai nepriteisti.

Priteisti iš T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 475,00 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.