Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-12-01 · Civilinė byla Nr. e2-1176-330/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-01
Bylos Nr.
e2-1176-330/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01066-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Atsakovas
L. G.
Ieškovas
R. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1176-330/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01066-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1; 3.1.18.1.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 1 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo L. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės siekiant užtikrinti ieškovo R. G. ieškinį atsakovui L. G. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto nuosavybės dalių nustatymo ir kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. G. pareiškė ieškinį atsakovui L. G. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto nuosavybės lygių dalių nustatymo ir kompensacijos priteisimo, kuriuo prašo:

1.1. Pripažinti, kad ūkininko ūkio turtas, kurį sudaro: 1) 3,7855 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1,4868 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1,5600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo turtas), yra ieškovo R. G. ir atsakovo L. G. bendroji dalinė nuosavybė, nustatant kad R. G. ir atsakovo L. G. turto nuosavybės teisės dalys yra lygios;

1.2. Priteisti ieškovui R. G. iš atsakovo L. G. 59 732,26 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią 1/2 ginčo turto dalį;

1.3. Priteisti R. G. iš atsakovo L. G. 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre, draudžiantį atsakovui L. G. įkeisti, parduoti, dovanoti, išnuomoti, mainyti ir/ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į ginčo turtą.

Šalies argumentai

3. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas nurodė, kad po bylos iškėlimo teisme atsakovas L. G., nepaisydamas kilusio ginčo dėl nurodyto turto, internetiniame portale aruodas.lt 2022 m. rugsėjo mėnesį įkėlė skelbimą dėl ginčo turto pardavimo. Tokia aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad atsakovas siekia perleisti turtą tretiesiems asmenims ir tokiu būdu apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovo teigimu, laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelis būdas užtikrinti, kad ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Ieškinio reikalavimams užtikrinti teismas nurodė atlikti įrašą viešajame turto registre, draudžiantį atsakovui L. G. perleisti nuosavybės teises į: 1) 3,7855 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1,4868 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) 1,5600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant šį turtą perleisti ieškovui.

5. Teismas pažymėjo, kad nėra akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, todėl nusprendė, jog ieškinys tikėtinai pagrįstas.

6. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo – teismas pažymėjo, kad siekiant užtikrinti ginčo turto status quo (padėtis, kuri yra) iki bus išnagrinėtas ginčas bei esant įrodymams apie tai, jog atsakovas ketina ginčo turtą realizuoti, egzistuoja poreikis tenkinti ieškovo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskirajame skunde atsakovas L. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra būtinos ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Atsižvelgiant į ieškovo reikalavimų turinį, akivaizdu, kad tuo atveju, jei teismas ieškinį tenkintų, sprendimo pagrindu ieškovui iš atsakovo būtų priteista 59 732,26 Eur suma. Taigi galutinis rezultatas, kurio ieškovas iš esmės siekia ieškiniu, yra finansinis – piniginės kompensacijos iš atsakovo gavimas, todėl laikytina, kad teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl atsakovo nuosavybės teisės į turtą perleidimo tretiesiems asmenims draudimo – nėra tiesiogiai susijusi su ieškovo piniginiu reikalavimu.

8.2. Net jei ir būtų konstatuota, kad ieškovo prašymu teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė pagal pobūdį yra tinkama užtikrinti ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, nėra pagrindo manyti, jog atsakovas, internete patalpindamas skelbimą dėl turto pardavimo, elgėsi nesąžiningai ir turėjo tikslą išvengti potencialių prievolių ieškovui vykdymo.

8.3. Šiuo metu skelbimai dėl ginčo turto pardavimo yra iš interneto pašalinti, todėl nebeegzistuoja jokia grėsmė, kad turtas bylos nagrinėjimo metu gali būti perleistas tretiesiems asmenims.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas L. G. prašo atsakovo skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju atitinka proporcingumo principą ir nevaržo atsakovo teisių daugiau nei to reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Be to, laikinosios apsaugos priemonės ginčo nagrinėjimo metu ne tik nepagrįstai nepažeidžia atsakovo interesų, bet užtikrina teisinės padėties stabilumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, siekiant užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl turto nuosavybės teisės perleidimo draudimo, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas analizuoja vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti atskirajame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas nenustatyta.

Dėl teikiamo naujo įrodymo

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustačius bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015 ir joje nurodytą praktiką).

13. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomą, pirmosios instancijos teisme nevertintą, įrodymą – duomenis apie turto pardavimo skelbimų patalpinimą internetiniame tinklalapyje.

14. Teismas, vertinantis prašymo priimti naujai teikiamus įrodymus pagrįstumą, turi laikytis įrodymų sąsajumo taisyklės, kuri reiškia, kad prieš priimant į bylą teikiamus įrodymus turi būti nustatyta, ar informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, gali patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Apelianto pateikti nauji duomenys neturi įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamą teisinį klausimą, kadangi šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį iš esmės sąlygojo ne galbūt nesąžiningi atsakovo veiksmai, siekiant perleisti ginčo turtą ir taip apsunkinti ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, o byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų pobūdis ir dalykas, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas bus vertinamas būtent tokiu aspektu. Remiantis šia aplinkybe, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti atsakovo pateiktus duomenis, kaip naują įrodymą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimo

15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodyta praktika).

16. Kadangi galiojantys teisės aktai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, vadovaujantis rungimosi principu ir bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą tenka ginčo šaliai, kuri pareiškia teisme atitinkamą reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai).

17. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja. Dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos neapeliuojama. Nutarties teisėtumą ir pagrįstumą instancinės kontrolės tvarka vertinantis teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, todėl plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisakoma.

18. Atskirajame skunde keliamas klausimas dėl teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ryšio su byloje pareikštais reikalavimais. Atsakovas teigia, kad teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre dėl draudimo perleisti ginčo turtą, naikintina, kaip nesusijusi su ieškinyje pareikštais reikalavimais.

19. Kaip buvo nurodyta pirmiau, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, būsimo teismo sprendimo galimą turinį reikia vertinti pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, todėl nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus materialiuosius reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

20. Byloje pareikštu ieškiniu siekiama patvirtinimo, kad ginčo turtas yra ieškovo ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė, kurioje jų dalys yra lygios, ir prašoma priteisti ieškovui 59 732,26 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią 1/2 turto nuosavybės dalį.

21. Pagal byloje suformuluotą ieškinio dalyką (pasirinktą teisės gynimo būdą) spręstina, kad pagrindinis ieškovo reikalavimas yra susijęs su nuosavybės teisės į ginčo turtą pripažinimu. Tik pripažinus ieškovą bendraturčiu, jis įgyja galimybę įgyvendinti savo, kaip dalies nuosavybės į turtą turėtojo, teisę į atidalijimą iš bendro turto, prašant priteisti kompensaciją pinigais. Išdėstytos aplinkybės, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, patvirtina, kad ieškinio reikalavimais siekiamas teisinis rezultatas yra tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisių į ginčo turtą pripažinimu ir bendraturčio teisių įgyvendinimu.

22. Teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis ginčo nagrinėjimo laikotarpiu siekiama išlaikyti esamą ginčo turto teisinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020 23 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Neatmestina aplinkybė, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju išieškojimas (priteisus ieškovui piniginę kompensaciją) gali būti nukreiptas į ginčo turtą, kurio disponavimo teise iki bylos išsprendimo nevaržomai galėtų naudotis atsakovas, jei nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tokia situacija sukuria prielaidas teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo grėsmės atsiradimui.

23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiant disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; kt.), užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

24. Išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl draudimo disponuoti ginčo turtu – yra pritaikyta teisėtai, atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, nevaržo atsakovo galimybių naudotis nekilnojamuoju turtu ir jį valdyti, todėl apskųsta nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Pečiulis