- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- e2-1621-585/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00908-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Serviso kontraktų centras“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Serviso kontraktų centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Serviso kontraktų centras“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo u-uždarosios akcinės bendrovės „Mediashop“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mediashop“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas K. S..
Šalies argumentai
2. Pareiškėja UAB „Serviso kontraktų centras“ pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti jos 7 754,06 Eur kreditorinį reikalavimą atsakovės BUAB „Mediashop“ bankroto byloje. Nurodė, kad 2016 m. sausio 2 d. sudarė su atsakove praplėsto garantinio aptarnavimo sutarčių platinimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo nuolat už atlyginimą pareiškėjos vardu interesais sudaryti pratęsto garantinio aptarnavimo sutartis. Atsakovė už parduotas sutartis pareiškėjai liko skolinga 7 754,06 Eur.
3. Pareiškėja taip pat nurodė, kad praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pateikti dėl svarbių priežasčių – pasikeitus pareiškėjos akcininkui bei vadovui ir atlikus pareiškėjos auditą, paaiškėjo, kad atsakovė yra skolinga pareiškėjai. Be to, pareiškėjos veikla ir atliekamas auditas buvo apsunkintas dėl šalyje paskelbto karantino.
4. Nemokumo administratorius prašė pareiškėjos praleisto termino atnaujinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Tuo atveju, jei teismas pripažintų, prašyme nurodytas priežastis svarbiomis ir atnaujintų terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, administratorius prašė pareikšto 7754,06 Eur kreditorinio reikalavimo UAB „Mediashop“ bankroto byloje netvirtinti kaip nepagrįsto ir neįrodyto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Serviso kontraktų centras“ prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
6. Teismas nustatė, kad prašymas kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pareikštas beveik po vienerių metų nuo įstatyme nustatyto termino, per kurį pareiškėja turėjo teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki UAB „Mediashop“ bankroto bylos iškėlimo.
7. Teismas pareiškėjos termino praleidimo priežasties – akcininkų ir vadovybės kaitos – nelaikė svarbia, sprendžiant termino kreditorinio reikalavimui pareikšti atnaujinimo klausimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjai kaip pelno siekiančiai įmonei, taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl pareiškėja turi kontroliuoti, kad skolininkas už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes atsiskaitytų nustatytu terminu, o neatsiskaitymo atveju imtųsi priemonių skolai atgauti arba prisiimtų riziką dėl skolos. Akivaizdu, jog šiuo atveju pareiškėja savo skolininke nesidomėjo.
8. Teismas sprendė, kad pareiškėjos pasyvaus ir nerūpestingo elgesio laiku pareikšti kreditorinį reikalavimą taip pat nepateisina Lietuvos Respublikoje nuo 2020 m. kovo 15 d. iki 2020 m. birželio 17 d. paskelbtas karantinas dėl COVID-19 viruso pandemijos. Teismas pažymėjo, kad tuo metu, kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti jau buvo ženkliai praleistas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskirajame skunde pareiškėja UAB „Serviso kontraktų centras“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti ir patvirtinti pareiškėjos 7 754,06 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Mediashop“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Naujoji pareiškėjos akcininkė UAB „Avitelos prekyba“, 2019 m. rugpjūčio 6 d. įsigijusi pareiškėjos akcijas, atliko detalų šios bendrovės veiklos patikrinimą, išanalizavo jos dokumentus ir informaciją, atliko detalią įmonės inventorizaciją ir nustatė faktinę skolininkų informaciją bei galimo turto iššvaistymo apimtis. Pareiškėjos auditas buvo užbaigtas tik 2020 m. viduryje ir tik jam pasibaigus, tapo žinoma tiksli atsakovės skolos suma bei pagrindas.
9.2. Lietuvoje paskelbto karantino laikotarpiu ir iki dabar galioja rekomendacijos įmonės dėl veiklos vykdymo, darbo organizavimo. Pareiškėja laikosi visų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijų dėl COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacijos, todėl pareiškėjos darbas, atliekamas auditas, o kartu ir pareiškėjos reikalavimo pateikimas buvo apsunkintas.
9.3. COVID-19 pandemijos paskelbtas karantinas ir jo metu taikomi ribojimai ūkinei komerciniai veiklai bei darbo organizavimui gali būti laikomi force majeure (nenugalima jėga) sąlygas atitinkančia situacija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnio prasme.
9.4. Termino atnaujinimas nepadarys jokios žalos atsakovės bankroto bylos eigai ar šios bylos trukmei, kadangi reiškiamas reikalavimas yra ypač mažo dydžio, be to, byloje vis dar sprendžiami klausimai ir dėl kitų atsakovės kreditorių kreditorinių reikalavimų tvirtinimo.
9.5. Pareiškėja pateikė į bylą ataskaitas ir skolų suvestinę, kurios patvirtina, kad atsakovė yra skolinga pareiškėjai 7 754,06 Eur pagal 2016 m. sausio 2 d. pareiškėjos ir atsakovės sudarytą sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo nuolat už atlyginimą pareiškėjos vardu ir jos sąskaita bei dėl jo interesų sutartyje numatytomis sąlygomis sudaryti pratęsto garantinio aptarnavimo sutartis.
Atsiliepimas
10. Atsakovės UAB „Mediashop“ nemokumo administratorius prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pasyvų pareiškėjos elgesį byloje esančių įrodymų kontekste, padarė pagrįstą išvadą, kad toks elgesys nei pagrindžia, nei pateisina termino praleidimo priežasčių.
10.2. Administratoriui patikrinus pareiškėjos pateiktus dokumentus, buvo nustatyta, kad pareiškėjos pateiktos ataskaitos yra netikslios, neatitinka įmonės apskaitos duomenų, nepasirašytos ir nepatvirtintos UAB „Mediashop“ atstovo parašais ir antspaudais.
10.3. Administratorius neteikė į bylą pirminių dokumentų dėl didelio jų kiekio ir apimties.
10.4. Pirminius apskaitos dokumentus, kuriais administratorius grindė savo prieštaravimą dėl pareiškėjos kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, parengė atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė, todėl administratorius neturi pagrindo abejoti jų teisingumu ir tikslumu.
10.5. Priešingai, nei teigia pareiškėja, patvirtinus jos kreditorinį reikalavimą, kitų kreditorių interesai nukentės, nes padidės bendra visų kreditorinių reikalavimų suma ir sumažės kiekvieno kreditoriaus reikalavimo patenkinimo galimybė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo
12. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šioms nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis).
13. Nagrinėjamu atveju BUAB „Mediashop“ bankroto procesas pradėtas galiojant ĮBĮ, nors skundžiama teismo nutartis priimta galiojant JANĮ, tačiau kreditorių reikalavimų dydžio ir eilės tenkinimo tvarka patenka į JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, taikymo išimtį, todėl šiuo atveju taikytos ĮBĮ nuostatos, kurios taikomos ir apeliaciniam procesui.
Dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo
14. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktą teismas, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Be kita ko, teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis).
15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinis pagrindas priimti kreditorių pareiškimus dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, pripažinimo yra tada, kai pripažįstama, jog jie paduoti dėl svarbių priežasčių, praleidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, ir teismas nepriėmęs nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-326-2007).
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartimi UAB „Mediashop“ iškelta bankroto byla. Šia nutartimi kreditoriams buvo nustatytas 45 dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, pareikšti reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 2 d., todėl terminas finansiniams reikalavimams pareikšti BUAB „Mediashop“ bankroto byloje suėjo 2019 m. rugsėjo 16 d. (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas, CPK 73 straipsnio 3 dalis). Apeliantė 2020 m. liepos 27 d., t. y. praėjus daugiau nei dešimt mėnesių nuo šio termino pabaigos, pateikė teismui prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo kartu su prašymu atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo apeliantei atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, atmetė apeliantės prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.
17. Nagrinėjamu atveju apeliantė neneigia aplinkybės, kad ji buvo informuota apie atsakovės bankroto procesą, tačiau nurodė, kad pasikeitus apeliantės akcininkei ir vadovui, buvo atliktas auditas ir nustatyta faktinė skolininkų informacija. Pasak apeliantės, pareiškėjos auditas buvo užbaigtas tik 2020 m. viduryje ir tik jam pasibaigus, tapo žinoma tiksli atsakovės skolos suma bei pagrindas.
18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantės akcininkė pasikeitė 2019 m. lapkričio 18 d., apeliantės vadovas pasikeitė 2020 m. balandžio 21 d. Taigi, apeliantės vadovas po akcininko pasikeitimo dar penkis mėnesius liko nepasikeitęs, tačiau per šį laikotarpį kreditorinis reikalavimas nebuvo pareikštas. Net ir pasikeitus apeliantės vadovui, apeliantė dar tris mėnesius delsė ir nesikreipė į teismą su prašymu dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Nors apeliantė nurodė, kad buvo atliekamas įmonės auditas, kuris dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino ir įmonėms taikomų apribojimų užtruko iki 2020 m. vidurio, tačiau į bylą nėra pateikti jokie šiuos apeliantės teiginius patvirtinantys įrodymai (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų apeliantės teiginius, kad tik pasibaigus įmonės auditui, naujajai įmonės akcininkei ir vadovui tapo žinoma apie atsakovės skolą ir kad skolos faktą atskleidė tik atliktas auditas.
19. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė yra juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, todėl ji turi kontroliuoti, kad skolininkė už suteiktas paslaugas ir parduotas prekes atsiskaitytų nustatytu terminu, o neatsiskaitymo atveju imtųsi priemonių skolai atgauti. Šiuo atveju apeliantė pakankamai ilgą laiką buvo pasyvi, todėl turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
20. Apeliantės argumentas, kad jos kreditorinio reikalavimo patvirtinimas neužvilkins bankroto bylos eigos, pats savaime, nenustačius jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Priešingas aiškinimas iš esmės paneigtų ĮBĮ 10 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį kreditorių reikalavimai turi būti pareiškiami iki teismo nustatyto termino pabaigos, o vėliau (iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos) gali būti priimami ir tvirtinami tik tuo atveju, jei teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis.
21. Konstatavus, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino apeliantei termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti, netenka teisinės reikšmės apeliantės reiškiamo finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, todėl teismas apeliantės argumentų dėl kreditorinio reikalavimo pagrįstumo nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
22. Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.