Kauno apylinkės teismo nuosprendis

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimu) ir BK 270 straipsnio 3 dalyje (aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimas, padaręs nedidelę žalą ar sukėlęs nesunkius padarinius), padarymu,

A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 3 kartus: 1) 2004-10-20 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. - 70 parų areštu, pritaikius BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metamas 6 mėn. 2005 03 29 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi, pasiųstas atlikti 70 parų arešto bausmės; 2) 2005-08-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 302 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 mėn., bausmę atliekant PN, paleistas atlikęs bausmę; 3) 2009-02-04 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu 8 mėn., 2009-07-22 lygtinai paleistas iš l/a vietos, 2009-10-05 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimu), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. ir A. Ž., per laikotarpį nuo 2011 m. vasario 2 d. 14.00 val. iki 2011 m. vasario 3 d. 07.50 val., veikdami kaip bendrininkų grupė, iš VĮ Kėdainių girininkijos 285 kvartalo 9 sklypo, esančio Kėdainių rajone, Pelėdnagių sen., Aukupėnų k., Berankiškių miško ribose, V. P. išpjovus 8,30 m³ medienos, slapta pagrobė 6,77 m³ VĮ Kėdainių miškų urėdijai priklausančios 6,32 m³ uosio ir 0,45 m³ drebulės medienos už 1413,49 litus.

Be to, V. P., per laikotarpį nuo 2011 m. vasario 2 d. 14.00 val. iki 2011 m. vasario 3 d. 07.50 val., iš VĮ Kėdainių girininkijos 285 kvartalo 9 sklypo, esančio Kėdainių rajone, Pelėdnagių sen., Aukupėnų k., Berankiškių miško ribose, II brandumo grupės medyne tyčia neteisėtai išpjovęs VĮ Kėdainių miškų urėdijai priklausančių 8,30 m³ uosio ir drebulės medžių, pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo II skyriaus „Miško naudojimas“ 9 straipsnio „Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigos“ 6 punktą, kuriame nurodyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, dėl ko padarė nedidelę 245,41 litų žalą aplinkai, apskaičiuojamą pagal 2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos turtinės žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ 2 str. 2.1 punktu, 1.4 ir 1.4.2 punktais.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio ieškovo VĮ Kėdainių miškų urėdija atstovas parodė, kad kelių apžiūrų metu buvo nustatyta, kad savavališkai buvo iškirsta viso 13,16 m³ medienos. Iš to kiekio pavogta 9,20 m³ medienos, tai yra 5,98 m³ uosio, 2,77 m³ uosio malkinės medienos, 4,45 m³ drebulės malkinės medienos. Žala aplinkai 389,11 Lt, žala miško valdytojui 883,40 Lt. Pavogtos medienos 9,20 m³ bendra rinkos vertė 2029,22 Lt. Bendra ieškinio suma 3031,73 Lt. Pirminės apžiūros metu buvo nustatyta, kad nupjauta 7,85 m³ 15 vnt. uosių ir 0,45 m³ 1 drebulė, tai yra viso 16 medžių. Pavasarį iš po sniego išlindo dar nupjautų medžių kelmų. Pirminės apžiūros metu vasario 3 dieną pavogtos medienos (16 medžių) kaina būtų 1413,49 Lt. Balandžio mėnesį pasirodžiusių nupjautų medžių kaina 615,73 Lt. Pirminės apžiūros metu dėl užfiksuotų nupjautų 16 medžių žala aplinkai - 245,41 Lt, valdytojui už nukirtimą 623,60 Lt, medienos rinkos vertė 1413,49 Lt, ieškinio vertė 2282,50 Lt už 16 medžių. Tačiau reiškia galutinį civilinį ieškinį 3301,73 Lt sumai, nes įsitikinęs, kad kaltinamieji nupjovė visus medžius ir pagrobė didesnį medienos kiekį.

Liudytojas V. M. – Kėdainių miškų urėdijos girininko pavaduotojas, paaiškino, kad aplinkybėse nurodytu laiku mediena buvo pavogta iš Berankiškio miško. Pirminiais duomenimis buvo nustatyta, kad dingo iki 10 m³ medienos. Įvykio vietą apžiūrinėjo vasario 3 dieną, kuomet girininkas E. pranešė apie vagystę. Įvykio vietoje rado arklinio vežimo žymes. Matėsi, kad medienos buvo sukrauta ir prie kelio. Pradžioje rado nupjautus tik 16 kelmų – uosių ir vienos drebulės, matėsi ir pėdos. Važiavo į kaimą ieškoti įtariamųjų. Užsuko pas P., nes jis verčiasi prekyba malkomis. Pas jį prie pjūklo rado uosių malkų krūvytę, viršūnės buvo žalios. Po dviejų mėnesių apžiūrėję įvykio vietą rado dar apie 10 nupjautų medžių kelmų. Mano, kad visi medžiai buvo nupjauti vienu laiku, vasario mėnesį. Visų kelmų pradžioje nerado, nes buvo apsnigti. Įsitikinęs, kad tie pradžioje rasti nupjauti 16 medžių buvo vieno pjovimo. O vėliau rasti irgi panašaus pjovimo. Tai matosi pagal pjūvį, nes žiemos metu mediena užsikoncentruoja, pokyčiai nevyksta. Kelmai nupjauti vienodo aukščio. Pagal skersmenį medžiai buvo nuo 16 iki 40 cm. Tie 16 kelmų sudarytų apie 10 kubinių metrų. Miške buvo likę neišvežtos apie 1,5 m³ medienos.

Patikslintame civiliniame ieškinyje (I tomas, b.l.30) nurodyta, kad 2011-02-03 nustatyta, kad VĮ Kėdainių miškų urėdijos Kėdainių girininkijos miško kvartale Nr. 285, skl. 9 (Berankiškių miškas, Aukupėnų kaimas, Pelėdnagių seniūnija, Kėdainių r.) savavališkai išpjauta 7,85 m³ 15 uosių ir 0,45 m³ 1 drebulė, iš viso 8,30 m³. Iš to kiekio pavogta 6,77 m³, pavogtos medienos rinkos vertė 1413,49 Lt.

Iš pavogtos medienos apskaičiavimo žiniaraščio (I tomas, b.l.46) matyti, kad 2011-02-03 pavogtos 6,77 m³ medienos kaina 1413,49 Lt.

Iš žalos aplinkai skaičiavimo žinialapio (I tomas, b.l.32) matyti, kad dėl 8,3 m³ medienos iškirtimo žala aplinkai 245,41 Lt.

Iš savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenų (I tomas, b.l.36-37), medžių matavimo lapų (b.l.38-41), biržes taksavimo lapų (I tomas, b.l.42-45), matyti kokio storio ir kokia mediena buvo iškirsta ir pagrobta.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačių kaltinamųjų V. P. ir A. Ž. prisipažinimais, civilio ieškovo atstovo S. R., liudytojų P. E., V. M., J. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo ir apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, žinialapiais (I tomas, b.l.32-33), neteisėta veika urėdijos miškams (miško valdytojui) padarytos žalos apskaičiavimo žinialapiais (I tomas, b.l.34-35), savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenimis (I tomas, b.l.36-37), medžių matavimo lapais (b.l.38-41), biržes taksavimo lapais (I tomas, b.l.42-45), savavališkais kritimais iškirstos ir pavogtos medienos vertės apskaičiavimo žiniaraščiu (I tomas, b.l.46), kitais aukščiau paminėtais ištirtais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad V. P. ir A. Ž., per laikotarpį nuo 2011 m. vasario 2 d. 14.00 val. iki 2011 m. vasario 3 d. 07.50 val., veikdami kaip bendrininkų grupė, iš VĮ Kėdainių girininkijos 285 kvartalo 9 sklypo, esančio Kėdainių rajone, Pelėdnagių sen., Aukupėnų k., Berankiškių miško ribose, V. P. išpjovus 8,30 m³ medienos (15 uosių ir 1 drebulę), slapta pagrobė 6,77 m³ VĮ Kėdainių miškų urėdijai priklausančios uosio ir drebulės medienos, kurių bendra vertė 1413,49 Lt. Be to, V. P., per laikotarpį nuo 2011 m. vasario 2 d. 14.00 val. iki 2011 m. vasario 3 d. 07.50 val., iš VĮ Kėdainių girininkijos 285 kvartalo 9 sklypo, esančio Kėdainių rajone, Pelėdnagių sen., Aukupėnų k., Berankiškių miško ribose, II brandumo grupės medyne tyčia neteisėtai išpjovęs VĮ Kėdainių miškų urėdijai priklausančių 8,30 m³ uosio ir drebulės medžių, pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo II skyriaus „Miško naudojimas“ 9 straipsnio „Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų pareigos“ 6 punktą, kuriame nurodyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, dėl ko padarė nedidelę 245,41 litų žalą aplinkai, apskaičiuojamą pagal 2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos turtinės žalos aplinkai atlyginimo tvarkos bei fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ar interesams atlyginimo dydžių patvirtinimo“ 2 str. 2.1 punktu, 1.4 ir 1.4.2 punktais.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Pagal konstrukciją vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtumo momentas sietinas su turtinės žalos padarymu. Realiai turtinė žala atsiranda ne nuo turto paėmimo, bet nuo jo pasisavinimo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo nuožiūrą, t.y. kada kaltininkas paima turtą iš jo saugojimo ar laikymo vietos ir atgabena į tokią vietą, kur yra jam palankios aplinkybės tą turtą paimti, parduoti, apkeisti, atiduoti kitiems asmenims arba kitaip juo disponuoti savo nuožiūra, arba pačiam jį sunaudoti, ar pan. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Jei asmuo, svetimame miške neteisėtai iškirtęs medžius, kurių vertė rinkos kainomis viršija 1 MGL dydį, juos pasisavina, tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos – vagystės požymius ir kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-83/2009, 2K-254/2010). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 270 straipsnio 3 dalį taikoma tais atvejais, kai aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimas padarė nedidelės žalos gyvūnijai, augmenijai ar atsirado kitų nesunkių padarinių aplinkai.

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamieji, V. P. kaltinimo aplinkybėse nurodytu laiku išpjovus 16 medžių, tai yra viso 8,30 m³, iš to išpjauto kiekio, kaip nurodyta civilinio ieškovo patikslintame civiliniame ieškinyje, kaip matyti iš 2011-02-03 įvykio vietos apžiūros protokolo, kaip nurodė ir liudytojas V. M., pagrobė tik 6,77 m³, tai yra 6,32 m³ uosio ir 0,45 m³ drebulės medienos, todėl šioje dalyje patikslintas prokuroro kaltinimas teismo tikslintinas nurodant, kad kaltinamieji, nors V. P. buvo išpjauta 8,30 m³, pagrobė viso 6,77 m³ 1413,49 Lt bendros vertės medienos. Kadangi pačių kaltinamųjų parodymais, jų visišku savo kaltės pripažinimu, liudytojų parodymais, civilinio ieškovo atstovo parodymais, paminėtais rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamieji, iš anksto susitarę išpjauti svetimus medžius ir pasisavinti medieną savo susitarimą realizavo, tai yra kaltinamasis A. P. savo benzininiu pjūklu nupjovė patikslintame kaltinime nurodytą kiekį medžių ir abu su kaltinamuoju A. Ž. 6,77 m³ medienos pasisavino, darytina išvada, kad kaltinamieji pagrobė svetimą turtą, kurio įvertinimo neginčijo, tai yra turtą, kurio vertė didesnė nei 3 MGL. Kaltinamųjų veiksmai, jų dinamika iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu ir po to, atskleidžia jų padarytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius. Tokiu būdu, teismui nekyla abejonių, kad V. P. ir A. Ž. aiškiai suvokė, jog neteisėtai, neturėdami leidimo grobia svetimą nuosavybę, numatė nusikalstamos veikos padarinius, kad savininkui bus padaryta žala ir to norėjo, tai yra nusikaltimą kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia. Nusikaltimą kaltinamieji pabaigė, nes pagrobtuoju turtu turėjo galimybę naudotis pagal savo valią, ką įrodo ir pagrobto turto sunaudojimo savo reikmėms faktas, kurį kaltinamieji pripažino. Kadangi byloje dėl nusikalstamos veikos objekto specifikos nėra pakankami duomenų, pagal kuriuos būtų galima tiksliai nustatyti vagystės padarymo laiką, medienos nupjovimo laiką, nupjovimo būdo tapatumą, apskaičiuoti pagrobtos medienos kiekį, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai, kas ir buvo padaryta tiek prokurorui patikslinus kaltinimą, tiek kaltinimą tikslinant ir teismui, ir dėl ko šioje byloje teismas remiantis tik duomenimis, nustatytais apžiūrint įvykio vietą 2011-02-03. Įrodymų, kad kaltinamieji pagrobė didesnį kiekį medienos, kas buvo nustatyta tą pačią įvykio vietą apžiūrint po vieno (2011-03-02) ir dviejų (2011-04-05) mėnesių – nėra, o prielaidomis teismo nuosprendis grindžiamas negali būti. Taip pat byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog A. P., praeityje jau 3 kartus būdamas teistas už medienos vagystes, vėl, turėdamas tyčią pavogti, savavališkai nupjovė statų, jau pusamžį mišką, pagrinde pakankamai vertingus uosių medžius, pjovė neplyniniais kirtimais, todėl padarė ne tik materialinę žalą, bet tyčia pažeidė aplinkos apsaugos taisykles ir savo tokiais veiksmais padarė didesnę nei 1 MGL žalą gamtai, su kuo pats kaltinamasis sutiko ir pažadėjo žalą atlyginti. Nusikaltimas baigtas, nes atsirado straipsnio dispozicijoje nurodytos pasekmės. Žala paskaičiuota remiantis LR vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtinta fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarka.

Kadangi be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje ištirtų įrodymų visuma, teismas daro kategorišką išvadą, kad V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimą) ir BK 270 straipsnio 3 dalyje (aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimą, padariusį nedidelę žalą ar sukėlusį nesunkius padarinius), o A. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltais pagal pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis savo noru iš dalies atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 str. 2 d.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad svetimo turto pagrobimą abu kaltinamieji padarė veikdami bendrininkų grupėje.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – V. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, tai yra vieną nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, A. Ž. padarė vieną nesunkų nusikaltimą; abiejų kaltinamųjų nusikalstamos veikos tyčinės, baigtos; atsižvelgiama į padarytos veikos motyvus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų; į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes; į kaltininkų asmenybes: 1) V. P. – teistas 3 kartus, paskutinį kartą 2005-05-06, teistumas išnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, augina mažametį vaiką, darbingas; 2) A. Ž. – teistas 3 kartus, turi neišnykusį teistumą, administracine nuobauda baustas 1 kartą, charakterizuojamas kaip lengvai pasiduodantis neigiamai įtaikai, darbingas. Teismas daro išvadą, kad:

1) V. P. skirtinos sankcijose numatytos laisvės atėmimo ir arešto bausmės (BK 49, 50 str.); sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika nėra priskirta sunkių nusikalstamų veikų kategorijai, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 61 str.), vadovaujantis teisingumo principu, kaltinamajam skiriant bausmių dydžius mažesnius nei sankcijose numatytų galimų skirti bausmių vidurkiai; bausmes, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, remiantis bausmių keitimo taisyklėmis (BK 65 str.), subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą, į tai, kad kaltinamojo teistumas išnykęs, apylinkės policijos pareigūnas nurodė, kad šiuo metu jokių nusiskundimų dėl kaltinamojo elgesio negaunama, į kaltinamojo priesaiką, kad jis daugiau nebenusikals, teismas mano, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas V. P. gali būti atidėtas, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 75 str. 2 d.).

2) A. Ž. skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė (BK 49 str.); sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika nėra priskirta sunkių nusikalstamų veikų kategorijai, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 61 str.), vadovaujantis teisingumo principu, kaltinamajam skiriant bausmės dydį mažesnį nei galimos skirti arešto bausmės vidurkis, bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus.

Kardomoji priemonė. Kaltinamiesiems paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I tomas, b.l.107,156), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys. Byloje civilinis ieškovas VĮ Kėdainių miškų urėdija, atstovaujama atstovo S. R., pareiškė (b.l.30-31) viso 3301,73 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Teisiamojo posėdžio metu tokio dydžio civilinį ieškinį VĮ Kėdainių miškų urėdijos atstovas prašė tenkinti nepriklausomai nei nuo vieno iš kaltinamojo V. P. atlygintos žalos, nei nuo prokuroro patikslinto kaltinimo, nes pareiškė, kad yra įsitikinęs, jog kaltinamieji kaltinime nurodytoje vietoje iškirto 13,16 m³ medienos, iš kurios pagrobė 9,20 m³, todėl dėl išpjauto ir pagrobto tokio medienos kiekio turtinė žala 2029,22 Lt, žala aplinkai 389,11 Lt, o žala miško valdytojui - 883,40 Lt. Abu kaltinamieji sutiko atlyginti patikslintame kaltinime nurodytą 1413,49 Lt turtinę žalą. V. P. sutiko atlyginti 245,41 Lt dydžio žalą aplinkai ir 623,60 Lt dydžio žalą miško valdytojui. V. P. 2011-09-19 VĮ Kėdainių miškų urėdijai atlygino 1000 Lt žalos (II tomas, b.l.30).

Civilis ieškovas savo ieškinį grindžia žalos aplinkai apskaičiavimo žinialapiais (I tomas, b.l.32-33), neteisėta veika urėdijos miškams (miško valdytojui) padarytos žalos apskaičiavimo žinialapiais (I tomas, b.l.34-35), savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenimis (I tomas, b.l.36-37), medžių matavimo lapais (b.l.38-41), biržes taksavimo lapais (I tomas, b.l.42-45), savavališkai kritimais iškirstos ir pavogtos medienos vertės apskaičiavimo žiniaraščiu (I tomas, b.l.46).

Civilinio ieškovo skaičiavimai aiškūs ir pagrįsti byloje minimomis teisės normomis, tačiau sprendžiant priteistinos turtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į įrodymais nustatytą kaltinamųjų kaltės turinio apimtį. Įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamieji pagrobė mažesnį kiekį medienos, nei nurodyta ir prašoma priteisti civiliniame ieškinyje. Įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamieji kaltinime nurodytu laiku bendrais veiksmais pagrobė tik 6,77 m³ VĮ Kėdainių miškų urėdijai priklausančios 6,32 m³ uosio ir 0,45 m³ drebulės medienos, kurios bendra rinkos vertė 1413,49 Lt. Taip pat įrodymų visuma nustatyta, jog V. P., neturėdamas leidimo, kaltinime nurodytu laiku tyčia nupjovė VĮ Kėdainių miškų urėdijai priklausančius 8,30 m³ uosio ir drebulės medžius, padarydamas 245,41 Lt dydžio žalą aplinkai ir 623,60 Lt dydžio žalą miško valdytojui. Esant tokiai situacijai laikytina, kad pagrįsta tik 2282,50 Lt dydžio VĮ Kėdainių miškų urėdijos civilinio ieškinio dalis, kuri susideda iš 1413,49 Lt turtinės žalos dėl medienos vagystės, 245,41 Lt žalos aplinkai ir 623,60 Lt žalos miško valdytojui, todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškinys dalyje dėl V. P. padarytos žalos aplinkai (245,41 Lt) ir miško valdytojui (623,60 Lt), viso 869,01 Lt, įskaičius iš V. P. VĮ Kėdainių miškų urėdijai sumokėtos 1000 Lt sumos, laikytinas atlygintu, todėl atmestinas. 1413,49 Lt ieškinys dėl turtinės žalos dėl pagrobtos medienos, taip pat įskaičius V. P. sumokėtą 130,99 Lt sumą (1000-869,01), mažintinas - iš medieną grobusių abiejų kaltinamųjų V. P. ir A. Ž. solidariai priteisiant 1282,50 Lt VĮ Kėdainių miškų urėdijos naudai.

Likusioje dalyje 1019,23 Lt VĮ Kėdainių miškų urėdijos civilinis ieškinys atmestinas, kadangi nebuvo įrodyta, jog šioje dalyje civilinio ieškovo ieškinyje nurodyti praradimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamųjų kaltais veiksmais.

Daiktinis įrodymas. V. P. benzininis pjūklas (duomenys neskelbtini) saugomas Kėdainių raj. PK (I tomas, b.l.85, 2011-03-07 kvitas Nr. 011369), kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis ir priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas (BK 72 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimas) ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 270 straipsnio 3 dalyje (aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisyklių pažeidimas, padaręs nedidelę žalą ar sukėlęs nesunkius padarinius), ir nuteisti:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme,pagal BK 270 straipsnio 3 dalį – 20 (dvidešimties) parų areštu;

remiantis BK 65 str. 1 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskiras bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1,2,7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikui, įpareigojant V. P. per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti civiliniam ieškovui VĮ Kėdainių urėdijai nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 (septynioms) paroms.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimas), ir nuteisti - 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir nuteistąjį sulaikius panaikinti.

Priteisti iš V. P. ir A. Ž. solidariai 1282,50 Lt (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt du litus 50 ct) VĮ Kėdainių miškų urėdijos naudai.

Daiktinį įrodymą – kaltinamojo V. P. benzininį pjūklą (duomenys neskelbtini) saugomą Kėdainių raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.