Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgio Kiškio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 227¹ straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 7, 12, 13 punktus, 104 straipsnį, 273 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu.

Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu Kauno apygardos 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalis, kuria R. B. nuteistas pagal 1961 m. BK 273 straipsnio 3 dalį (dėl G. G. turto prievartavimo) ir pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo neteisėtai atimti laisvę R. B.) panaikinta, R. B. dėl šių kaltinimų išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys dėl nusikalstamo susivienijimo kūrimo ir dalyvavimo jo veikloje, dėl tyčinio R. K. nužudymo bei jo turto pagrobimo, dėl tyčinio V. Č. nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis, dėl civilinių ieškinių klausimo išsprendimo pakeistos: iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinta kaltinimo dalis dėl V. G., S. N., R. B. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje tyčia nužudant A. V., prievartaujant G. G. turtą ir pasikėsinant neteisėtai atimti laisvę R. B., nustačius, kad šis nuteistasis nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo iki 2000 m. balandžio 9 d.; dėl veikos, susijusios su R. K. turto pagrobimu, pašalintas kvalifikuojantis požymis – pakartotinumas. Šiuo nuosprendžiu nuteistajam R. B. paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, konfiskuojant visą jam priklausantį turtą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžių dalis, kurioje R. B. nuteistas pagal 1961 m. BK 206 straipsnį ir ši bylos dalis nutraukta. Nuteistojo R. B. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos: iš 1961 m. BK 227¹ straipsnio 2 dalies į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalies į 2000 m. 146 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 12 ir 13 punktų į 2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 7 ir 12 punktų į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus ir nuteistajam paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Nuteistasis R. B. Kauno apygardos teismui 2019 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsniu, BK 39¹ straipsniu, sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį.

Analizuodamas byloje surinktus įrodymus, ginčydamas jų tyrimą ir vertinimą teisme, nuteistasis teigia, jog laisvės atėmimu iki gyvos galvos jis buvo nuteistas nepagrįstai. Prašyme nurodoma, kad prokurorai, palaikydami kaltinimą baudžiamojoje byloje, niekada nesiekė pritaikyti R. B. griežčiausią BK įtvirtintą laisvės atėmimo bausmę, nes jis nuosekliai talkino teisėsaugos pareigūnams, padėjo atskleisti ne vieną itin žiaurų organizuotų grupių ar nusikalstamo susivienijimo narių įvykdytą nusikaltimą, o taip pat padėjo atskleisti net ir nusikaltimus, apie kurių įvykdymą informacijos neturėjo patys teisėsaugos pareigūnai. BK 39¹ straipsnis įsigaliojo tik 2003 m. balandžio 10 d., o R. B. teismo nuosprendis priimtas 2002 m. gegužės 30 d., todėl tikėtina, kad būtent dėl šios priežasties tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą nebuvo juridinio pagrindo R. B. paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę ar atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pažymima, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė ir neįvertino R. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – aktyvaus padėjimo išaiškinant nusikaltimus, padarytus nusikalstamo susivienijimo narių, ir skyrė nuteistajam per griežtą bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje taip pat nepasisakyta dėl BK 39¹ straipsnio taikymo.

Kauno apygardos teisme gauti nuteistojo papildomi paaiškinimai dėl prašymo, kuriame jis iš esmės nurodo analogiškas aplinkybes, susijusias su jo nuteisimu bei dalyvavimu padedant teisėsaugos institucijoms atskleisti nusikalstamas veikas.

Nuteistojo prašymas atmetamas.

Nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojo BK 39¹ straipsnis, numatantis galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės tuo atveju, kai jis aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (2003 m. balandžio 10 d. įstatymas Nr. IX-1495, Žin., 2003, Nr. 38-1733). Kadangi Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžio priėmimo ir jo įsiteisėjimo (2002 m. gruodžio 20 d.) metu šis baudžiamasis įstatymas dar nebuvo priimtas, todėl nuteistasis, vadovaudamasis BPK 362¹ straipsnio nuostatomis, prašo taikyti šį jo teisinę padėtį lengvinantį įstatymą ir pakeisti jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmės rūšį.

Sprendžiant šį nuteistojo prašymą, analizuojant BPK 362¹ straipsnio taikymo nagrinėjamoje byloje, klausimą, visų pirma pažymėtina, kad BK 39¹ straipsnis galiojo baudžiamąją bylą Nr. 1-29/2002 nagrinėjant kasacinės instancijos teisme. Nors, kaip teisingai pažymima nuteistojo skunde, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003 m. birželio 3 d. nutartyje neaptarė BK 39¹ straipsnio taikymo galimybės nagrinėjamoje byloje, tačiau neabejotina, jog kasacinės instancijos teismas, pastebėjęs galimybę švelninti nusikalstamas veikas padariusio asmens teisinę padėtį, tokio įstatymo nuostatas taiko savo nuožiūra, net ir jų nenurodžius kasaciniuose skunduose. Be to, pakartotinai klausimas dėl BK 39¹ straipsnio nuostatų taikymo buvo įvertintas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi nagrinėjant nuteistojo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties, pažymint, kad nuteistojo baudžiamosios atsakomybės klausimai buvo išspręsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi. Šiame kontekste atmetami nuteistojo prašymo argumentai dėl nepagrįsto, baudžiamojo proceso nuostatas pažeidžiančio jo nuteisimo. Nagrinėjant nuteistojo prašymą dėl bausmės rūšies pakeitimo, baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas neturi pagrindo iš naujo analizuoti jau įsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, juolab, kad jie buvo įvertinti ir aukštesnės instancijos teismų baigiamaisiais procesiniais sprendimais.

Priešingai nei teigiama prašyme, BK 39¹ straipsnio, kaip ir kitų baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytų aplinkybių egzistavimas nesudaro pagrindo pakeisti asmeniui paskirtą bausmės rūšį švelnesne, kadangi, pritaikius BK 36–40 straipsnių nuostatas, esant tam įstatyme numatytiems pagrindams, galimas tik visiškas ir besąlyginis asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 39¹ straipsnyje numatyta, kad asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.

Taigi pagal formuojamą teismų praktiką, šiame straipsnyje numatyta atleidimo nuo baudžia­mosios atsakomybės rūšis gali būti taikoma tik esant visoms šioms sąlygoms: 1) asmuo įtariamas dėl jo dalyvavimo organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba jo priklausymo nusikalstamam susivienijimui ir pagal baudžiamojo pro­ceso normas laikomas įtariamuoju arba kaltinamuoju; 2) yra baudžia­mojo proceso tvarka gautas tokio asmens prisipažinimas, kad jis da­lyvavo organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamą veiką ar priklausė nusikalstamam susivienijimui; 3) toks asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.

Be to, BK 39¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma asmeniui, kuris dalyvavo tyčia nužudant arba kuris tokiais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, įsiteisėjusių teismų baigiamųjų procesinių sprendimų, R. B. buvo nuteistas, be kita ko, dėl to, kad jis su kitais asmenimis sukūrė nusikalstamą susivienijimą. Be to, jis nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, taip pat 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus dėl dalyvavimo tyčia nužudant. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nuteistasis savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad jis jokio nusikalstamo susivienijimo nesukūrė, nusikalstamoje veikloje nedalyvavo ir jokių nusikaltimų nepadarė. Teismų priimtus įsiteisėjusius procesinius sprendimus nuteistasis kvestionuoja ir prašyme paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį. Atsižvelgiant į šias aptartas aplinkybes, nėra objektyviųjų pagrindų nuteistajam taikyti BK 39¹ straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam aktyviai padėjus atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Dėl šios priežasties nuteistojo prašymas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ ir 364 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. B. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.