Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1S-166-518/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-17
Bylos Nr.: 1S-166-518/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-65-1-369-2000
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Regina Pocienė, Algimantas Valantinas, Linas Žukauskas
Nuteistasis: R. B.

Kategorijos

1.1.6.5Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 39-1 str.)
1.1.7.2.6Laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 51 str.)
2.5.17Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 362-1 str.)
2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)

Skundas Nr. 1S-166-518/2019(S)

Teisminio proceso Nr. 1-65-1-369-2000Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.5; 1.1.7.2.6; 2.5.17; 2.5.19

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Pocienės, Algimanto Valantino ir Lino Žukausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. B. prašymas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 227¹ straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 7, 12, 13 punktus, 104 straipsnį, 273 straipsnio 3 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme su viso turto konfiskavimu.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu Kauno apygardos 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalis, kuria R. B. nuteistas pagal 1961 m. BK 273 straipsnio 3 dalį (dėl G. G. turto prievartavimo) ir pagal BK 16 straipsnio 2 dalį, 131 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo neteisėtai atimti laisvę R. B.) panaikinta, R. B. dėl šių kaltinimų išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys dėl nusikalstamo susivienijimo kūrimo ir dalyvavimo jo veikloje, dėl tyčinio R. K. nužudymo bei jo turto pagrobimo, dėl tyčinio V. Č. nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis, dėl civilinių ieškinių klausimo išsprendimo pakeistos: iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinta kaltinimo dalis dėl V. G., S. N., R. B. dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje tyčia nužudant A. V., prievartaujant G. G. turtą ir pasikėsinant neteisėtai atimti laisvę R. B., nustačius, kad šis nuteistasis nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo iki 2000 m. balandžio 9 d.; dėl veikos, susijusios su R. K. turto pagrobimu, pašalintas kvalifikuojantis požymis – pakartotinumas. Šiuo nuosprendžiu nuteistajam R. B. paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, konfiskuojant visą jam priklausantį turtą.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžių dalis, kurioje R. B. nuteistas pagal 1961 m. BK 206 straipsnį ir ši bylos dalis nutraukta. Nuteistojo R. B. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos: iš 1961 m. BK 227¹ straipsnio 2 dalies į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalį, iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 131 straipsnio 2 dalies į 2000 m. 146 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 12 ir 13 punktų į 2000 m. BK 129 straipsnio 1 dalį, iš 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 7 ir 12 punktų į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus ir nuteistajam paskirta subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

4. Nuteistasis R. B. Kauno apygardos teismui 2019 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsniu, BK 39¹ straipsniu, sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį.

Žemesnės instancijos teismas

5. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. B. prašymą sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Teismas konstatavo, kad nėra objektyviųjų pagrindų nuteistajam taikyti BK 39¹ straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam aktyviai padėjus atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6. Nuteistasis R. B. skunde prašo palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant jam Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant terminuotą laisvės atėmimą 20 metų. Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis yra neobjektyvi, formali ir šališka.

7. Nuteistasis mano, kad BK 39¹ straipsnio nuostatos, kurios įsigaliojo jau po Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžio priėmimo – 2003 m. gegužės 1 d., švelnina jo teisinę padėtį ir turėtų būti taikomos atgal. Nuteistasis pažymi, kad jis aktyviai padėjo prokurorams išaiškinti nusikaltimus, padarytus nusikalstamo susivienijimo narių, ginkluotų šaunamaisiais ginklais. Be to, nuteistojo vertinimu, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažįstama tai, kad jis bendradarbiavo su policijos pareigūnais ir padėjo išaiškinti nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, padarytas nusikalstamas veikas.

8. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad jis buvo pareiškęs nušalinimą prašymą dėl bausmės sušvelninimo nagrinėjusios teisėjų kolegijos nariams Jurgiui Kiškiui ir Valdui Vitunskui, kurie buvo ir teisėjų kolegijos, priėmusios nepagrįstą Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendį, nariai. Nuteistasis pareiškime nurodė objektyvius duomenis dėl padarytų proceso teisės pažeidimų nagrinėjant baudžiamąją bylą ir priimant minėtą nuosprendį, tačiau 2019 m. gegužės 6 d. nutartimis pareiškimas dėl nušalinimo buvo atmestas. Nuteistojo nuomone, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į nešališką teismą.

9. 2019 m. liepos 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauti nuteistojo R. B. paaiškinimai, kuriuose jis pateikė analogiškus prašymus bei argumentus, kaip ir skunde dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties. Be to, nuteistasis detaliau nurodė, kaip pasireiškė jo bendradarbiavimas su prokurorais, padedant atskleisti nusikalstamo susivienijimo padarytus nusikaltimus. Nuteistasis taip pat išdėstė, kokie, jo manymu, proceso teisės pažeidimai buvo padaryti nagrinėjant baudžiamąją bylą ir priimant Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendį.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.

11. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo buvo prašoma sušvelninti nuteistajam iki gyvos galvos R. B. Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį, atsižvelgiant į BK 39¹ straipsnio nuostatas, kadangi jis aktyviai padėjo prokurorams išaiškinti nusikaltimus, padarytus nusikalstamo susivienijimo narių, ginkluotų šaunamaisiais ginklais.

12.1. 2003 m. balandžio 10 d. įstatymu Nr. IX-1495, Žin., 2003, Nr. 38-1733, įsigaliojusiu 2003 m. gegužės 1 d., t. y. jau po Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžio priėmimo, BK buvo papildytas 39¹ straipsniu, numatančiu galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės tuo atveju, kai jis aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. BK 39¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. BK 39¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma asmeniui, kuris dalyvavo tyčia nužudant arba kuris tokiais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės jau buvo atleistas, taip pat organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui.

12.2. Nagrinėjamu atveju R. B., be kitų nusikaltimų, buvo nuteistas ir už tai, kad su kitais asmenimis sukūrė nusikalstamą susivienijimą. Taip pat jis buvo nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 11 punktus dėl dalyvavimo tyčia nužudant. Taigi, apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju nėra formalių Baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu R. B. būtų galima taikyti BK 39¹ straipsnio nuostatas. Be to, BK 39¹ straipsnio aplinkybių egzistavimas nesudaro pagrindo pakeisti asmeniui paskirtą bausmės rūšį švelnesne, kadangi, pritaikius BK 36–40 straipsnių nuostatas, galimas tik asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės.

13. Nuteistasis skunde nurodo, jog jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažįstama tai, kad jis bendradarbiavo su policijos pareigūnais ir padėjo išaiškinti nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais, padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad tokį prašymą nuteistasis buvo pateikęs ir apeliaciniame skunde dėl Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžio. Lietuvos apeliacinis teismas 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendyje konstatavo, kad R. B. ne aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimus, o priešingai, klaidino teismą ir mėgino išvengti savo paties atsakomybės. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo nustatyti R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (t. 19, b. l. 293). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartyje konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išnagrinėti visų nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai dėl per griežtų bausmių paskyrimo ir jie motyvuotai atmesti. Kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atmesdamas šiuos apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė (t. 20, b. l. 291). Taigi, nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės buvo tinkamai įvertintos bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo skunde nurodomais argumentais švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

14. Nuteistasis skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad jis buvo pareiškęs nušalinimą prašymą dėl bausmės sušvelninimo nagrinėjusios teisėjų kolegijos nariams Jurgiui Kiškiui ir Valdui Vitunskui, kurie buvo ir teisėjų kolegijos, priėmusios nepagrįstą Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendį, nariai, tačiau 2019 m. gegužės 6 d. nutartimis pareiškimas dėl nušalinimo buvo atmestas. Nuteistojo nuomone, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė į nešališką teismą. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti.

14.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Šio principo esmė yra ta, kad bylą nagrinėjantis teismas negali rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. BPK 58 straipsnyje nurodyti nušalinimo pagrindai, kuriems esant teisėjas negali dalyvauti baudžiamajame procese. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo R. B. pareikšto nušalinimo motyvai neatitiko baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų reikalavimų nušalinimo pagrindams. Nuteistojo nurodyti nušalinimo motyvai yra formalūs ir subjektyvūs, grįsti individualiais samprotavimais bei prielaidomis, kurių nepatvirtina objektyvūs duomenys.

14.2. Kaip minėta, nuteistųjų prašymus BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka sprendžia teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Šiuo atveju baudžiamąją bylą, kurioje R. B. buvo pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, išnagrinėjo ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmė Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Antano Vilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko. Atsižvelgiant į tai, kad Vytautas Antanas Vilutis nebėra Kauno apygardos teismo teisėjas, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi buvo pakeista teisėjų kolegijos sudėtis nuteistojo prašymui dėl bausmės sušvelninimo spręsti, vietoje teisėjo Vytauto Aantano Vilučio kolegijos pirmininku ir pranešėju paskiriant teisėją Algirdą Remeiką. Tai, kad teisėjai Jurgis Kiškis bei Valdas Vitunskas buvo ir teisėjų kolegijos, kuri nagrinėjo baudžiamąją bylą ir priėmė Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendį, nariai, savaime neduoda pagrindo abejoti teisėjų nešališkumu. Nors R. B. pareiškime dėl nušalinimo nurodė, jo manymu, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, padarytus nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau Kauno apygardos teismo 2002 m. gegužės 30 d. nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas buvo patikrintas instancine tvarka. Duomenų dėl galimo baudžiamąją bylą pirmąja instancija nagrinėjusių teisėjų Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko šališkumo priimant procesinį sprendimą nenustatyta. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos tokiu būdu pažeistos nebuvo.

15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Regina PocienėAlgimantas ValantinasLinas Žukauskas