Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-14 · Civilinė byla Nr. e2S-321-577/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-12-20Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-01-03Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-14Vilniaus apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2019-11-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
e2S-321-577/2019
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00836-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Inpartas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Titmeta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-321-577/2019Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00836-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inpartas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Titmeta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „Inpartas“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu patenkintas ieškovės UAB „Titmeta“ ieškinys atsakovei UAB „Inpartas“ dėl 4 212 Eur skolos, 8 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Po teismo sprendimo priėmimo ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Inpartas“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o turto esant nepakankamai, pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose. Nurodė, kad laikinųjų apsuagos priemonių taikymą nulemia grėsmė, kad UAB „Inpartas“, veikdamas per R. Š. ir T. G., dėl šių asmenų galimų nesąžiningų veiksmų ir siekiant išvengti prievolės įvykdymo ieškovei, gali imtis veiksmų turimam turtui paslėpti ar realizuoti, piniginėms lėšoms paslėpti. Ši grėsmė reali atsižvelgiant į teismo byloje nustatytas aplinkybes ir R. Š. bei T. G. nesąžiningumą, kurie teismui pateikė melagingus duomenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, ieškovės UAB „Titmeta“ reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei UAB „Inpartas“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršijant 4 212 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims; nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštavo trūkstamai sumai pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atiskaityti su ieškove bei naudoti lėšas būtiniausioms operacijoms atlikti. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – tikėtinas ieškinio pareiškimo reikalvimų pagrindimas). Pažymėjo, kad tarp šalių kilęs ginčas yra turtinis, pareikštas reikalavimas siekia 4 212 Eur, ir nors reikalavimo sumos teismas nelaikė ypač didele juridiniam asmeniui, įvertinęs išnagrinėtos bylos duomenis ir aplinkybes, padarė išvadą, kad yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė jai priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmins, įkeisti, ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

3. Atsakovė UAB „Inpartas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad:

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Teismas sprendimu konstatavęs, jog ieškovo ieškinys galimai yra pagrįstas, dėl to pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos (ieškinio pagrįstumo) teismas iš esmės nutartyje nevertino. Tačiau atsakovas atkreipė dėmesį, jog jis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka bei pasinaudos jam suteikta teise į apeliaciją.

3.2. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, jog netaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovo naudai priimto sprendimo vykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas.

3.3. Ieškovas nepateikė jokių argumentų bei nenurodė įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo galimą siekį apsunkinti jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymą. Nesąžiningumas nėra preziumuojamas. Teigia, kad atsakovas yra sąžiningai ir pelningai veikiantis juridinis asmuo, ką patvirtina teikiamų finansinių ataskaitų dokumentai, todėl teismo sprendimo įvykdymui jokios grėsmės nėra. Atsakovo turimo ilgalaikio materialaus turto vertė dešimt kartų viršija reikalaujamą sumą. Šio turto perleidimas ar turtinių teisių į šį turtą suvaržymas iš esmės užimtų daug laiko, pastangų ir sąlygotų nepagrįstas išlaidas, kurios reikalaujamos sumos kontekste būtų didesnės nei reikalaujama suma, todėl tokių priemonių ėmimasis būtų iš esmės neracionalus. Automobilių lizingo sutartys ir mokėjimo grafikai, patvirtina, kad atsakovas turi ilgalaikių įsipareigojimų, kuriuos ketina įvykdyti, kas eliminuoja bet kokias prielaidas apie atsakovo nesąžiningumą. Atsakovas, ginčui esant teisme, neperleido jokio nekilnojamojo turto kitiems asmenims.

3.4. Teismas nukrypo nuo bylos šalių lygiateisiškumo ir proporcingumo principų, nepagrįstai suvaržė atsakovo teises.

3.5. Ginčo suma atsakovui, atsižvelgus į jo metines apyvartas ir pelno sumas, yra nereikšminga. Be to, neįtikėtina, jog atsakovas išparduodamas jam priklausantį turtą sąmoningai padidintų tikimybę bankrutuoti bei žlugti nuo 2009 m. plėtojamam ir vystomam verslui tik tam, kad išvengtų 4 212 Eur dydžio skolos sumokėjimo.

3.6. Teismas nutartyje antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos buvimą pagrindė tik vienu, formaliu sakiniu. Atsakovas negali tinkamai pasinaudoti teise į apeliaciją, kadangi negali nurodyti atsikirtimų, paneigiančių teismo išvadą dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos buvimo. Vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu teismo nutartis yra pripažintina negaliojančia.

Atsiliepimas

4. Ieškovė UAB „Titmeta“ atsiliepime prašo atsakovės UAB „Inpartas“ atskirąjį skundą atmesti bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

4.1. Pritaikytų apribojimų eiliškumas (nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, turtinės teisės, o jų nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos) atitinka Lietuvos teismų praktiką, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo.

4.2. Nėra žinoma, kas sudaro atsakovo nurodytą ilgalaikį įmonės turtą, atsakovas tokių duomenų nepateikė. Atsakovo įmonė neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, dvi transporto priemonės išperkamos lizingo būdu, todėl ieškovo manymu, atsakovas nepagrindė, jog būtų pajėgus įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą, o kartu ir neeliminavo grėsmės tokio sprendimo neįvykdymui.

Šalies argumentai

4.3. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, kad teismas nevertino ieškovo ieškinio pagrįstumo prima facie. Pabrėžė, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė jau priėmęs sprendimą byloje. Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktų faktų visumą, šalių procesinį elgesį, liudytojo ir atsakovo direktorės tarpusavio ryšį, pagrįstai patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame ir buvo nurodyti esminiai motyvai.

Atsiliepimas

4.4. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas prašyme nepateikė jokių argumentų bei nenukreipė į jokius byloje surinktus ir esančius įrodymus, kurie patvirtintų atsakovo galimą siekį apsunkinti jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

5. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: UAB „Inpartas“ balansų, Pelno (nuotolių) ataskaitų už 2017-2018 metus, lizingo sutarčių kopijas, išrašą iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės.

6. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi šiuo atveju teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo nepranešęs atsakovei, naujais įrodymais atsakovė grindžia atskirojo skundo argumentus; dokumentai ieškovei išsiųsti kartu su atskiruoju skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus įrodymus ir juos vertina (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl atskirojo skundo esmės

7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

9. Pažymėtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Nagrinėjamu atveju, kuomet priimtas ieškovui palankus pirmosios instancijos teismo sprendimas, nepaisant to, kad jis nėra įsiteisėjęs ir kad atsakovė dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas. Akivaizdu, kad šiuo atveju neegzistuoja pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų - tikėtino ieškinio pagrįstumo – nebuvimo.

10. Apeliantės teigimu, nėra antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, t.y. įrodymų, jog netaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovės naudai priimto sprendimo vykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas (įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo galimą siekį apsunkinti jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymą, nesąžiningumą). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais apeliantės argumentais. Vien aplinkybė, kad ieškinys pirmosios instancijos teisme patenkintas, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11. Visų pirma, pažymėtina, kad pateikdama ieškinį ieškovė laikinųjų apsaugos priiemonių taikyti neprašė. Apeliantė pateikė duomenis, jog įmonė pagal balansą už 2017 metus turėjo 16 366,06 Eur ilgalaikio materialaus turto, kuris 2018 metais išaugo iki 41 622,24 Eur; viso turto vertė (įskaitant trumpalaikį) 2018 m. lapkričio 30 d. duomenimis - 85 414,11 Eur; pagal pateiktus duomenis tiek 2017, tiek 2018 metais įmonė veikė pelningai. Įmonės pardavimo pajamos 2018 metais siekė 205 590,78 Eur. Viešais duomenimis nustatyta, kad įmonėje dirba 4 asmenys. Aplinkybių, dėl kurių siekdama išvengti 4 212 Eur dydžio skolos mokėjimo pelningai veikianti įmonė atsisakytų veiklos, nenurodė ir ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismas reikalavimo sumos atsakovei nelaikė didele. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų apie nagrinėjamas bylas, kuriose atsakovei būtų pareikšti kitų kreditorių reikalavimai. Sutiktina, kad skundžiamoje nutartyje nėra pakankamai atskleista, kokie išnagrinėtos civilinės bylos duomenys ir aplinkybės lėmė teismo išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo vykdymui, t. y. kad atsakovė jai priklausantį turtą gali paslėpti, perleisti ar kitaip apsunkinti.

12. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus, tokio išimtinio ir itin atsakovo (-ų) interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (-ų) nesąžiningą elgesį, apie jo (-ų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.e2-773-464/2018, 2019 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019 ir kt.).

13. Taigi, tokie veiksmai (nesąžiningas elgesys), reikšmingi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, sietini būtent su siekiu išvengti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymu, tokios galimyės praradimu (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma).

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė nenurodė konkrečių atsakovės veiksmų, kuriuos galima vertinti, kaip siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo, darytina išvada, kad atsakovės atskirasis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, pirmosios intsancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės UAB „Titmeta“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei UAB „Inpartas“.

Šios nutarties kopiją pateikti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėja Jadvyga Mardosevič