Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą antstoliui Kęstučiui Košiui, suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau tekste – ir VMI), dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš pateikto prašymo nustatyta, kad pareiškėjas skundžia antstolio 2017-12-28 patikslintą patvarkymą Nr. S17-30307 vykdomosiose bylose Nr. 0118/09/01003/2 ir 0118/08-07919/2, kuriuo antstolis pradėjo išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas skunde nurodo, kad išieškojimas iš fizinių asmenų negali būti nukreipiamas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), kas sudaro 400 €. Pareiškėjo nuomone, antstolis priimdamas patvarkymą dėl skolos išieškojimo, pažeidė Lietuvos Respublikos teisės aktus bei teismų praktiką, todėl pareiškėjas prašo panaikinti jo sąskaitos areštą. Nurodė, kad lėšos, esančios jo asmeninėje sąskaitoje yra jam gyvybiškai svarbios, šias lėšas jis gauna iš savo artimųjų. Taip pat prašo grąžinti jam jau išieškotas iš jo sąskaitos lėšas.

Antstolis K. Košys 2018-01-15 Patvarkymu Nr. S18-957 atsisakė tenkinti pareiškėjo R. Š. skundą ir jį kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0118/09/01003/2 ir 0118/08-07919/2 perdavė nagrinėti teismui. Patvarkyme yra nurodoma antstolis savo 2017-12-28 patikslintame patvarkyme Nr. S17-30307 nurodė, kad iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį būtų išskaičiuojama 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios vieną MMA, ir 40 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Šis patvarkymas suponuoja tai, jog iš skolininko nėra išskaitoma 100 procentu jo gaunamų pajamų, likusia dalimi jis gali naudotis savo reikmėms - prašomoms prekėms įsigyti ir pan.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos. Vykdomosiose bylose nėra nustatyta, o skunde nėra nurodyta, kad įkalinimo įstaigoje esantis skolininkas per įkalinimo įstaigos sąskaitą gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, ar kurioms privaloma taikyti išskaitų dydžių ribojimus, todėl antstolis neprivalo riboti Pareiškėjo lėšų išskaitų dydžių pagal CPK 736 straipsnį.

Taip pat išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklaus pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą asmenų pervedamos lėšos priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 str., reglamentuojančio išskaitymo dydį, nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Skundžiamas patvarkymas, kuriame nurodyta, jog išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei trečiųjų asmenų gaunamų lėšų būti atliekamos vadovaujantis CPK 733-743 straipsniais, bei kuriame nurodyta, jog: „Išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vieno minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) dydį. Šis išskaitymo apribojimas - draudimas nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA - apima tiek grynus pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas", yra teisėtas ir pagrįstas, o jam panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Antstolis taip pat nurodė, kad kitas išieškotas lėšas, kurios viršijo 1 MMA pagal pareiškėjo prašymą jis 2017-12-28 patvarkymu Nr. S17-30306 pareiškėjui grąžino.

Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos savo atsiliepime nurodė, kad nesutinka su skundu ir prašo Pareiškėjo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad antstolis Kęstutis Košys vykdo išieškojimą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 634 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad antstolis privalo savo iniciatyva visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. VMI prie FM nuomone, antstolio Kęstučio Košio veiksmai atlikti vykdymo proceso metu yra teisėti, todėl nėra pagrindo tenkinti Pareiškėjo skundo.

Teismas konstatuoja

Skundas atmestinas.

Antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos CPK V dalies XXXI skyriuje nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 510 str.). Bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (Lietuvos Respublikos CPK 513 str. 1 d.).

Iš pateikto skundo ir vykdomųjų bylų Nr. 0118/09/01003/2 ir 0118/08-07919/2 medžiagų nustatyta, kad vykdomosios bylos:

1. Vykdomosios bylos numeris: Nr. 0118/09/01003/2, vykdoma pagal Tauragės r. policijos komisariato nutarimą Nr. F226607 dėl 156,39 € ( 540 Lt ) išieškojimo.

2. Vykdomoji byla numeris: 0118/08-07919/2, buvo vykdoma pagal Tauragės r. policijos komisariato nutarimą Nr. F225718 dėl 150,60 € skolos išieškojimo, tačiau 2017-12-07 patvarkymu Nr. S-17-118-19702 išieškojimas buvo nutrauktas pasibaigus išieškojimo senaties terminui.

Pats skolininkas skunde neginčija vykdomųjų raštų pagrįstumo ar išieškomų skolų dydžių. Skolininko skundo esmė yra ta, kad jo nuomone antstolis neteisėtai areštavo skolininko lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir prašo šį areštą nuimti panaikinant savo patvarkymą dalyje, kur antstolis išieško skolą iš jo sąskaitų iki 1 MMA, nes jo nuomone, toks išieškojimas prieštarauja galiojantiems teisės aktams ir formuojamai teismų praktikai.

Nustatyta, kad antstolis 2017-12-28 priėmė patikslintą patvarkymą Nr. S17-30307 dėl skolos išieškojimo iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (Vykdomoji byla Nr. 0118/09/01003/2; 106 l). Teismas su antstolio motyvais sutinka, kad antstolis teisėtai priėmė minėtą patvarkymą, nepažeisdamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytų taisyklių.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynuosius pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Tretieji asmenys turi galimybę pervesti pinigines lėšas į suimtųjų ir nuteistųjų asmenines sąskaitas, atlikdami pavedimus į bausmės vykdymo institucijos depozitinę sąskaitą.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 str. 1 d. nustatytą apribojimą. Kolegija taip pat išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 str., reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 str. nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).

Kadangi nagrinėjamu atveju ginčijamame antstolio patvarkyme šis apribojimas yra nurodytas, teismas neturi pagrindo pripažinti tokio patvarkymo neteisėtu.

Pažymėtina, kad antstolis kitas išieškotas lėšas, kurios viršijo 1 MMA ir kurios buvo išieškomos pagal patvarkymą, priimtą iki 2017-12-19 pagal pareiškėjo prašymą jis 2017-12-28 patvarkymu Nr. S17-30306 pareiškėjui grąžino, t.y. pareiškėjo prašymo dalis buvo patenkinta, todėl teismas plačiau dėl lėšų grąžinimo šiuo atveju nepasisako.

Kadangi teismo vertinimu antstolis savo patvarkyme aiškiai nurodė išieškojimo iš skolininko sąskaitoje esančių lėšų pagrįstumą ir šio išieškojimo tvarką, teismui nėra pateikta duomenų, kad antstolis išieškodama skolas, nukrypo nuo reglamentuotos tvarkos, o skolininko argumentai yra iš esmės deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti, todėl skolininko skundo nėra pagrindo tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513 str., teismas

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.