Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

2015 m. spalio 22 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir mokesčio permokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

- Panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-06-23 pranešimą Nr. (20.14)-D2-2758;

- Įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2015-05-26 pateiktos Patikslintos deklaracijos duomenis ir tikslinimo priežastis, priimti sprendimą suvesti patikslintos deklaracijos duomenis į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę ir grąžinti gyventojų pajamų mokesčio permoką.

Paaiškina, kad pareiškėjas pagal 2006-12-22 pirkimo-pardavimo sutartį pardavė 2,6395 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir deklaruodamas pajamas už 2006 m. pateikė atsakovui laikinąją metinę pajamų mokesčio deklaraciją, kurios pagrindu 2007-04-19 į valstybės biudžetą sumokėjo 148 880 Lt priskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį. Nurodo, kad 2014-12-15 pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti patikslinti 2006 metų mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir grąžinti į valstybės biudžetą sumokėtą 148 880 Lt gyventojų pajamų mokestį, argumentuodamas tuo, jog nepagrįstai sumokėjo gyventojų pajamų mokestį, kadangi žemės sklypą buvo įgijęs nuosavybės teisės atkūrimo būdu ir iš parduoto turto gautos pajamos nebuvo ir negalėjo būti gyventojų pajamų mokesčio objektu. Nurodo, jog Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015-01-16 sprendimu Nr. (20.14)-D2-256 pareiškėjui į jo prašymo dalį dėl leidimo patiksinti Metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 metų mokestinį laikotarpį atsakė, kad pareiškėjas nebeturi teisės jos tikslinti, nes yra pasibaigęs Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas, o atsakydama į prašymo dalį dėl į valstybės biudžetą sumokėto gyventojų pajamų mokesčio grąžinimo atsakovas pareiškėjui atsakė, kad nėra pagrindo grąžinti gyventojų pajamų mokestį, kadangi tokio mokesčio permokos faktiškai nėra. Pažymi, kad pareiškėjui apskundus tokį atsakovo sprendimą, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015-04-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-859-342/2015 panaikino atsakovo 2015-01-16 sprendimą Nr. (20.14)-D2-256 ir įpareigojo pareiškėjo 2014-12-15 prašymą nagrinėti iš naujo.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija argumentuoja, jog vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo 2014-12-15 prašymą ir 2015-05-21 raštu Nr. (20.14)-D2-2223 pareiškėjui paaiškino, kad mokesčių deklaracija gali būti tikslinama paties mokesčių mokėtojo iniciatyva bei nurodė patikslintos mokesčio deklaracijos pateikimo mokesčio administratoriui tvarką. Teigia, kad V. N. 2015-05-26 mokesčių administratoriui pateikė patikslintą Laikinąją metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 metų mokestinį laikotarpį, kurioje deklaravo 150510 Lt grąžintiną gyventojų pajamų mokestį. Remiasi Mokesčių administravimo įstatymo 80 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas, o Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 5 dalis leidžia apskaičiuoti arba perskaičiuoti mokestį ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Atkreipia dėmesį, jog pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004-07-09 įsakymu Nr. VA-135 patvirtintų Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių 19 punktą, reglamentuojantį mokesčių administratoriaus veiksmus tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikia jau tikrinto laikotarpio deklaraciją, Mokesčių administratorius įpareigotas įvertinti deklaracijoje pateiktus duomenis, tikslinimo priežastį ir priimti sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo būtinumo, mokestinio tyrimo atlikimo arba dėl deklaracijos duomenų suvedimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę, o tais atvejais, kai pateiktos patikslintos deklaracijos duomenys nesuvedami į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę, mokesčių administratorius per 20 darbo dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos mokesčių mokėtojui privalo išsiųsti pranešimą, jame nurodydamas nesuvedimo priežastis ir jo apskundimo tvarką. Pabrėžia, jog įvertinus pareiškėjo 2015-05-26 pateiktoje patikslintoje Laikinojoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje pateiktus duomenis, atsakovas nustatė, kad visos su 2006 metais pareiškėjo parduotu žemės sklypu susijusios aplinkybės yra išnagrinėtos 2010-02-26 patikrinimo akte Nr. T48-2 ir patvirtintos atsakovo 2010-04-08 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. T13-5. Tvirtina, jog neatsirado papildomų aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad pareiškėjas 2006 metais parduotą žemės sklypą būtų įgijęs anksčiau negu prieš 3 metus, ar kad žemės sklypo pardavimo pajamos galėtų būti priskiriamos prie gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamųjų pajamų dėl kitų priežasčių, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė suvesti pareiškėjo pateiktos patikslintos deklaracijos duomenis į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę ir apie tai ginčijamu sprendimu informavo pareiškėją.

Atsakovo atstovė Laimutė Mikužienė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog ginčas kilo dėl pajamų apmokestinimo. Nurodė, kad atsakovui nustačius, jog nėra priežasčių neapmokestinti pardavus sklypą pareiškėjo gautas pajamas, pateiktos patikslintos deklaracijos duomenys pagrįstai nebuvo suvesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-06-23 Pranešimo apie nesuvestą deklaraciją į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę Nr. (20.14)-D2-2758 teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, siekia įpareigoti atsakovą suvesti jo 2015-05-26 pateiktos Laikinosios metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2006 metus duomenis į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę ir susigrąžinti, jo teigimu, permokėtą gyventojų pajamų mokesčio sumą.

Byloje nustatyta, kad O. A. 2001-09-10 dovanojimo sutartimi perleido V. N. teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. T. iki nacionalizacijos valdytą 40,42 ha žemę (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininko 2006-11-22 sprendimu Nr. 1443 V. N. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 2,6395 ha žemės sklypą bei į 7,2884 ha žemės sklypą. 2016-12-22 pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas pardavė 2,6395 ha žemės sklypą už 1 000000 Lt. Gautas 1 000000 Lt pajamas pareiškėjas V. N. deklaravo, 2007-04-19 Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikdamas Metinę pajamų mokesčio deklaraciją, ir sumokėjo apskaičiuotą 15 procentų gyventojų pajamų mokestį – 148 880 Lt. Pareiškėjas 2014-12-15 prašymu kreipėsi į atsakovą dėl leidimo tikslinti Metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir gyventojų pajamų mokesčio permokos grąžinimo, nurodydamas, kad 148 880 Lt suma buvo sumokėta nepagrįstai, kadangi jam turėjo būti pritaikyta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 21 punkte įtvirtinta lengvata, pagal kurią pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, jeigu jis įsigytas anksčiau nei prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, neapmokestinamos. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškėjo prašymo netenkino, priimdama 2015-01-16 sprendimą Nr. (20.14)-D2-256. V. N. apskundus tokį atsakovo sprendimą, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015-04-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-859-342/2015 panaikino atsakovo 2015-01-16 sprendimą Nr. (20.14)-D2-256 ir įpareigojo pareiškėjo 2014-12-15 prašymą nagrinėti iš naujo. Vykdydama 2015-04-21 teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-859-342/2015 Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija išsiuntė pareiškėjui 2015-05-21 raštą Nr. (20.14)-D2-2223, kuriame paaiškino, jog mokesčių deklaracija gali būti tikslinama paties mokesčių mokėtojo iniciatyva ir nurodė patikslintos mokesčio deklaracijos pateikimo mokesčio administratoriui tvarką. V. N. 2015-05-26 mokesčių administratoriui pateikė patikslintą Laikinąją metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 metų mokestinį laikotarpį, kurioje, remdamasis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 21 punktu, deklaravo 150 510 Lt grąžintiną gyventojų pajamų mokestį. Ginčijamu 2015-06-23 sprendimu „Pranešimas apie nesuvestą deklaraciją į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę“ Nr. (20.14)-D2-2758 Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė suvesti pateiktos patikslintos deklaracijos duomenis į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę, kadangi pateikta patikslinta deklaracija keičia mokestinio patikrinimo metu nustatytas V. N. mokestines prievoles, o po atlikto mokestinio patikrinimo nepaaiškėjo papildomų aplinkybių, dėl kurių 2006 m. pareiškėjo parduoto žemės sklypo pardavimo pajamų apmokestinamas turėtų būti tikrinamas iš naujo.

Pagrindinės taisyklės, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus bei pagrindiniai apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas), kurio 80 straipsnis apibrėžia mokesčio deklaracijos tikslinimo tvarką. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 80 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Tokiu būdu Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas bendras 5 metų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas. Tačiau Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šio termino taikymo išimtis, pagal kurią šio įstatymo nustatyta tvarka mokesčių administratoriui atliekant pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą, šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, tačiau mokesčių administratorius tokio patikrinimo metu negali apskaičiuoti mokesčio už ilgesnį laikotarpį negu pirminio patikrinimo metu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo V. N. mokestinis patikrinimas už 2005, 2006, 2007, 2008 metų mokestinius laikotarpius buvo atliktas pagal atsakovo 2009-07-28 pavedimą tikrinti Nr. T12-5 ir mokestinio patikrinimo rezultatai įforminti 2010-02-26 patikrinimo aktu Nr. T48-2 (ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-1473-596/2015 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-3532-602/2015). Vertintina, kad mokesčių administratoriui gavus pareiškėjo patikslintą deklaraciją ir nusprendus pradėti pakartotinį V. N. patikrinimą už 2005, 2006, 2007, 2008 metus, pareiškėjo atžvilgiu nebūtų taikomas 5 metų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo tvirtinti, kad 2015-05-26 pateikdamas patikslintą Laikinąją metinę pajamų mokesčio deklaraciją pareiškėjas praleido Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004-07-09 viršininko įsakymu Nr. VA-135 (toliau ir Taisyklės), 19 punkte, kuriuo remiantis priimtas ginčijamas administracinis aktas, numatyta, kad mokesčių mokėtojui pateikus jau tikrinto laikotarpio patikslintą deklaraciją, kuri keičia mokesčių mokėtojo už mokestinį laikotarpį apskaičiuotas mokestines prievoles, apie jos pateikimą informuojamas apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ar Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos patikrinimų padalinys, kuris turi įvertinti deklaracijoje pateiktus duomenis, tikslinimo priežastį ir priimti sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo atlikimo būtinumo, mokestinio tyrimo atlikimo arba dėl deklaracijos duomenų suvedimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę. Vadinasi, Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, gavusi V. N. 2015-05-26 patikslintą Laikinąją metinę pajamų mokesčio deklaraciją turėjo teisę priimti vieną iš keturių sprendimų – 1) atlikti pakartotinį mokesčių mokėtojo patikrinimą (tokiu atveju netaikomas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas 5 metų senaties terminas); 2) atlikti mokestinį tyrimą; 3) suvesti pareiškėjo pateiktos patikslintos deklaracijos duomenis į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę; 4) atsisakyti suvesti pareiškėjo pateiktos patikslintos deklaracijos duomenis į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę ir per 20 darbo dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos išsiųsti pareiškėjui Pranešimą, nurodant nesuvedimo priežastis. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pasirinko pastarąjį variantą ir ginčijamu administraciniu aktu atsisakė suvesti pareiškėjo pateiktos patikslintos deklaracijos duomenis į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę.

Aukščiau nurodytos teisės normos ir faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nepažeidė sprendimo priėmimo procedūros ir ginčijamą administracinį aktą priėmė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ribose. Tačiau, siekiant įvertinti V. N. skundo reikalavimų pagrįstumą, būtina analizuoti ne tik skundžiamo 2015-06-23 sprendimo Nr. (20.14)-D2-2758 formos, bet ir jo turinio teisėtumą.

Ginčijamas administracinis aktas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjas, pateikdamas patikslintą pajamų deklaraciją, nenurodė jokių papildomų aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad jis 2006 metais parduotą žemės sklypą įsigijo anksčiau nei prieš 3 metus ar, kad šis sklypas būtų priskirtinas prie gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamųjų pajamų dėl kitų priežasčių. Atsakovas nei atsiliepime į skundą, nei jo atstovė teismo posėdžio metu nepripažino, jog pareiškėjui turėjo būti taikoma Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 21 punkte įtvirtinta lengvata. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 21 punktas (2006-04-25 straipsnio redakcija Nr. X-580, galiojusi pirminės V. N. pajamų deklaracijos už 2006 m. pateikimo metu) prie neapmokestinamųjų pajamų priskyrė ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamas, gautas pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, arba nekilnojamąjį daiktą, esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, jeigu jie įsigyti anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Esminis V. N. skundo argumentas yra tas, kad nekilnojamąjį turtą jis įgijo ne nuo Klaipėdos apskrities viršininko 2006-11-22 sprendimo Nr. 1443, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės, priėmimo, o nuo 2001-09-10 dovanojimo sutarties, kuria jam perleista teisė atkurti nuosavybės teises, todėl 2006-12-22, sudarant 2,6395 ha žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, pareiškėjas nekilnojamąjį turtą jau valdė ilgiau nei 3 metus ir neprivalėjo jį pardavus mokėti pajamų mokestį. Tokie pareiškėjo skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir prieštaraujančiais galiojančių teisės aktų nuostatoms.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 1.97 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Pagal Civilinio kodekso 1.98 straipsnio 1 dalį, daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius, kai tuo tarpu turtinės teisės, kaip civilinių teisių objektai, yra daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų, turtinės teisės gali būti perduodamos ir paveldimos (Civilinio kodekso 1.112 str.). Vertintina, kad teisės aktas aiškiai atskiria civilinių teisių objektus – daiktus (tame tarpe nekilnojamuosius) ir turtines teises. Gyventojų pajamų mokesčio 17 straipsnio 1 dalies 21 punkte taip pat nurodomas nekilnojamasis daiktas, o ne turtas plačiąja prasme.

Teismų praktikoje akcentuojama, jog asmuo, pretenduojantis atkurti nuosavybės teises į konkretų turtą, buvo pripažįstamas specialios turtinės – daiktinės teisės turėtoju ir šią teisę galėjo perleisti visais įstatymuose numatytais turtinių teisių perleidimo būdais notariškai patvirtinta sutartimi asmenims, numatytiems specialiose teisės normose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-06-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-531-492/2015). Tokią galimybę iki 2001-12-31 numatė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau ir Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad perleidžiant tokią turtinę teisę asmuo turėjo garantuoti jos įgijėjui savo, kaip pretendento atkurti nuosavybės teises, statusą, o ne užtikrinti galimybę, jog nuosavybės teisės bus atkurtos tam tikru konkrečiu būdu – natūra. Būtent remiantis Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi V. N. 2001-09-10 dovanojimo sutartimi buvo perleista turtinė teisė atkurti nuosavybės teises, tačiau tuo metu pareiškėjas dar nežinojo ir negalėjo žinoti, kada ir kuriuo iš nuosavybės teisių atkūrimo būdų ši teisė bus realizuota.

Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis nuosavybės teisę apibrėžia kaip teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nagrinėjamu atveju 2001-09-10 dovanojimo sutarties pagrindu įgijęs turtinę teisę į žemę pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas, pareiškėjas V. N. neįgijo galimybės valdyti, naudoti ir disponuoti pačiu nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, todėl pareiškėjo argumentai, jog nekilnojamąjį daiktą jis įgijo 2001-09-10 laikytini nepagrįstais. Laikotarpiu nuo 2001-09-10 iki 2006-11-21 pareiškėjas turėjo turtinę teisę, bet ne nekilnojamąjį daiktą. Teisę disponuoti 2,6395 ha žemės sklypu (inter alia jį parduoti) V. N. įgijo tik Klaipėdos apskrities viršininkui priėmus 2006-11-22 sprendimą Nr. 1443, kuriuo pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į konkretų nekilnojamąjį daiktą, ir 2006-12-22, t.y. praėjus tik vienam mėnesiui, pareiškėjas nekilnojamojo turto disponavimo teise pasinaudojo – pardavė minėtą turtą už 1 000000 Lt. Nurodytos teisinės ir faktinės aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjo gautos 1 000000 Lt pajamos nepateko į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 21 punkte apibrėžtas neapmokestinamąsias pajamas, kadangi nekilnojamasis turtas (ne turtinė teisė) buvo parduotas nepraėjus trejiems metams nuo jo įsigijimo.

Aplinkybė, kad turtas buvo įgytas specialaus įstatymo pagrindu – atkūrus nuosavybės teises, teisėjų kolegijos vertinimu, esminės reikšmės neturi, kadangi Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl tokiu būdu įgyto ir vėliau parduoto turto apmokestinimo.

Remiantis tuo, kad išdėstyta, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2015-06-23 Pranešimu apie nesuvestą deklaraciją į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę Nr. (20.14)-D2-2758 pagrįstai ir teisėtai atsisakė suvesti V. N. 2015-05-26 pateiktos patikslintos Laikinosios metinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2006 metų mokestinį laikotarpį duomenis į Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazę, kadangi patikslintoje deklaracijoje pareiškėjas nepagrįstai vadovavosi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 21 punktu ir deklaravo 150 510 Lt grąžintiną gyventojų pajamų mokestį.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą bei nenustačius jokių ginčijamo administracinio akto panaikinimo ir išvestinių skundo reikalavimų tenkinimo pagrindų, pareiškėjo V. N. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.