Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Dalios Gumuliauskienės,

atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Sigitai Riepšaitei,

2015 m. balandžio 1 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V.N. patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nesutinka su atsakovės sprendimu dėl jo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Pabrėžia, jog iš atsakovės sprendimo turinio negalima suprasti, kokia įstatymų nustatyta tvarka jis gali efektyviai realizuoti savo teisę į galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, nes nenurodyta, kas ir kokia tvarka turi įpareigoti Klaipėdos apskrities valstybinę mokesčių inspekciją patikrinti 2006m. jo gyventojų pajamų mokesčio prievoles, įvertinant iš 2006-12-22 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio gautas pajamas ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 21 dalyje taikytiną lengvatą. Pabrėžia, jog iš sprendimo turinio neaišku, ar deklaracijos nebegalima tikslinti, nes yra suėję Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje numatytas 5 metų senaties terminas, ar dėl to, kad nėra gyventojų pajamų mokesčio permokos, o ji susidarytų tik tuo atveju, jei būtų pateikta Metinė pajamų mokesčių deklaracija už 2006 m. ir ji būtų priimta. Mano, jog atsakovė, gavusi jo prašymą, turėjo inicijuoti gyventojų pajamų mokesčių prievolių už 2006 m. patikrinimo procedūrą arba kreiptis centinė mokesčių administratorių, ei tai nėra teritorinio mokesčio administratoriaus kompetencija. Prašo panaikinus ginčijamą sprendimą, įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jo prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-01-16 sprendimo (rašto) Nr. (20.14)-D2-256 „Dėl V.N. prašymo tikslinti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir gyventojų pajamų mokesčio permokos grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

MAĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę patikslinti mokesčio deklaraciją, jei nėra pasibaigęs šio įstatymo 68 straipsnyje nustatytas mokesčio apskaičiavimo (perskaičiavimo) terminas. Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalį, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-135 patvirtintų Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 17 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas patikslintą deklaraciją gali pateikti MAĮ 68 straipsnio ir atitinkamo mokesčio deklaracijos pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių nustatyta tvarka. Mokesčių mokėtojo patikslinta deklaracija priimama šių Taisyklių nustatyta tvarka ir kartu su pirmine deklaracija saugoma mokesčių mokėtojo byloje. Kai mokesčių mokėtojas pateikia jau tikrinto ar tikrinamo laikotarpio pirminę ir/ar patikslintą deklaraciją, AVMI ar VMI prie FM padalinys deklaraciją pateikia AVMI patikrinimų skyriui, kuris per 10 darbo dienų turi įvertinti deklaracijoje pateiktus duomenis, tikslinimo priežastį ir priimti sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo atlikimo būtinumo ir/ar patikslintos deklaracijos duomenų suvedimo į VMI duomenų bazę. Jeigu dėl deklaracijos duomenų patikslinimo nepaaiškėjo naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokesčių mokėtojo patikrinimas, tai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945) 28 straipsnyje nustatytais terminais AVMI siunčia mokesčių mokėtojui paaiškinimą, dėl kokių priežasčių jo pateiktos deklaracijos duomenys negali būti įvesti į VMI duomenų bazę. Pirminė ir/ar patikslinta deklaracija su žyma „Tikrinto (ar tikrinamo) laikotarpio deklaracija“ saugoma mokesčių mokėtojo byloje. Jeigu pateiktos tikrinto ar tikrinamo laikotarpio patikslintos deklaracijos duomenys nekeičia pateiktoje pirminėje deklaracijoje apskaičiuotos mokestinės prievolės, tai tokia deklaracija turi būti priimama ir jos duomenys suvedami į VMI duomenų bazę.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-134/2010 pažymėjo, kad, sistemiškai vertinant šias nuostatas, matyti, jog įgaliotas subjektas, gavęs patikslintą deklaraciją, per 10 darbo dienų turi įvertinti pateiktus duomenis, tikslinimo priežastį ir priimti atitinkamą sprendimą: 1) jei patikslintos deklaracijos duomenys nekeičia pateiktoje pirminėje deklaracijoje apskaičiuotos mokestinės prievolės, deklaraciją priimti ir jos duomenis suvesti į VMI duomenų bazę; 2) jei patikslintos deklaracijos duomenys keičia pateiktoje pirminėje deklaracijoje apskaičiuotas mokestines prievoles: a) atlikti pakartotinį mokesčio mokėtojo patikrinimą, ar b) suvesti patikslintos deklaracijos duomenis į VMI duomenų bazę, ar c) nesuvesti patikslintos deklaracijos duomenis į VMI duomenų bazę ir išsiųsti mokesčių mokėtojui apie tai paaiškinimą. 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-751/2008 pažymėjo, kad atsakovas bet kuriuo atveju, pareiškėjui pateikus patikslintą PVM deklaraciją, turėjo vadovautis Taisyklių 12 punkto nuostatomis ir priimti atitinkamą sprendimą dėl mokesčių mokėtojo patikrinimo būtinybės buvimo ar nebuvimo ir/ar patikslintos PVM deklaracijos duomenų suvedimo į kompiuterinę VMI duomenų bazę. Tais atvejais, kai atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 12 punktu, nusprendžia, kad nėra pagrindo suvesti pateiktos patikslintos PVM deklaracijos duomenis į kompiuterinę VMI duomenų bazę, per Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnyje nustatytą terminą jis turi pareigą informuoti mokesčių mokėtoją, dėl kokių priežasčių jo pateiktos patikslintos deklaracijos duomenys negali būti įvesti į kompiuterinę VMI duomenų bazę. 2007 m. spalio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A10-841/2007 pažymėjo, kad, vadovaujantis aukščiau nurodytomis Taisyklių 12 punkto nuostatomis, tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas patikslina jau tikrinto ar tikrinamo laikotarpio mokesčio deklaraciją, mokesčių administratorius, įvertinęs šias deklaracijas, privalo patikslintos deklaracijos duomenis įvesti į VMI duomenų bazę su sąlyga, kad dėl deklaracijos duomenų patikslinimo paaiškėjo naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas patikrinimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teisminę praktiką, sprendžia, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas pateikia jau tikrinto ar tikrinamo laikotarpio patikslintą deklaraciją, atitinkamas centrinio mokesčių administratoriaus ar teritorinio mokesčio administratoriaus padalinys deklaraciją pateikia teritorinio mokesčių administratoriaus patikrinimų skyrius, kuris per 10 darbo dienų turi: 1) įvertinti deklaracijoje pateiktus duomenis, 2) įvertinti tikslinimo priežastį, 3) priimti sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo atlikimo būtinumo ir/ar patikslintos deklaracijos duomenų suvedimo į VMI duomenų bazę. Atlikus 1 ir 2 veiksmus, galimi sekantys sprendimai: 1) jeigu pateiktos patikslintos deklaracijos duomenys nekeičia pateiktoje pirminėje deklaracijoje apskaičiuotos mokestinės prievolės, tai tokia deklaracija turi būti priimta ir jos duomenys suvesti į VMI duomenų bazę, 2) jeigu dėl patikslintos deklaracijos, kurios duomenys keičia pateiktoje pirminėje deklaracijoje apskaičiuotą mokestinę prievolę, duomenų patikslinimo paaiškėja naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokesčių mokėtojo patikrinimas, teritorinio mokesčių administratoriaus patikrinimo skyrius priima sprendimą dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo atlikimo būtinumo ir patikslintos deklaracijos duomenų suvedimo į VMI duomenų bazę, 3) jeigu dėl patikslintos deklaracijos, kurios duomenys keičia pateiktoje pirminėje deklaracijoje apskaičiuotą mokestinę prievolę, duomenų patikslinimo nepaaiškėja naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis mokesčių mokėtojo patikrinimas, teritorinio mokesčių administratoriaus patikrinimo skyrius nepriima sprendimo dėl pakartotinio mokesčių mokėtojo patikrinimo atlikimo būtinumo, patikslintos deklaracijos duomenys nesuvedami į VMI duomenų bazę ir teritorinis mokesčių administratorius, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatyme nustatytais terminais, siunčia mokesčių mokėtojui paaiškinimą, dėl kokių priežasčių jo pateiktos deklaracijos duomenys negali būti įvesti į VMI duomenų bazę. Pažymėtina, kad ir tokiu atveju deklaracija su žyma „Tikrinto (ar tikrinamo) laikotarpio deklaracija“ saugoma mokesčių mokėtojo byloje.

Nagrinėjamu atveju atsakovė 2015 01 16 priėmė sprendimą (raštą) Nr. (20.14)-D2-256, kuriame paaiškino į pareiškėjo 2014 12 15 prašymą, kad neleidžiama tikslinti 2006 metų gyventojų pajamų mokesčių deklaracijos, nes praleistas terminas, be to, vyksta ginčas teisme dėl mokestinio patikrinimo akto teisėtumo, o nepatikslinus deklaracijos nėra pagrindo spręsti prašymo dėl permokos grąžinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu tokie atsakovės paaiškinimai akivaizdžiai prieštarauja Taisyklių 12 punkto nuostatoms. Atsakovė neturėjo teisės priimti 2015 01 16 sprendimą dėl pareiškėjo prašymo, nes pastarasis nebuvo pateikęs patikslintos deklaracijos. Atsakovė, neturėdama patikslintos deklaracijos, skundžiamu sprendimu (raštu) iš esmės išnagrinėjo nepateiktos deklaracijos pagrįstumą ir jos atžvilgiu priėmė neteisėtą sprendimą. MAĮ bei Taisyklėse nėra numatyta atsakovei teisė, nesant patikslintos deklaracijos jos atžvilgiu priimti sprendimą, neatitinkantį minėtų teisės aktų bei Viešojo administravimo įstatymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, mokesčių mokėtojui tik pateikus jau tikrinto ar tikrinamo laikotarpio patikslintą deklaraciją, atsiranda pagrindas, vadovaujantis Taisyklių 12 punkto nuostatomis, spręsti klausimą, ar šios deklaracijos duomenys gali (negali) būti suvesti į VMI duomenų bazę, tačiau tai nesudaro pagrindo nesuvesti deklaracijos duomenų į VMI duomenų bazę vien dėl to, kad patikslinta deklaracija pateikta už tikrintą laikotarpį. Priešingu atveju, būtų paneigta pati Taisyklių 12 punkto nuostatų esmė ir būtinumas, nes nereiktų spręsti klausimo dėl deklaracijos duomenų įrašymo į VMI duomenų bazę iš esmės ir taikyti procedūrų, numatytų šiame punkte. Ginčo sprendime (rašte) nėra motyvuotai nurodyta ir bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų, kad mokesčių administratorius iš esmės vertino pareiškėjo deklaracijos tikslinimo priežastis ir aiškinosi, ar dėl deklaracijos duomenų patikslinimo paaiškėjo (nepaaiškėjo) naujų aplinkybių, dėl kurių turi būti atliktas pakartotinis patikrinimas. Sprendime padaryta išvada nėra niekaip motyvuota ir argumentuota, todėl negali būti patikrinta ir įvertinta.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo prašymas išnagrinėtas vykstant ginčui dėl patikrinimo akto ir jo pagrindu priimto sprendimo panaikinimo teisme, todėl laikytina, jog to laikotarpio mokestinis patikrinimas dar nėra pasibaigęs, todėl prašymas leisti tikslinti deklaraciją negalėjo būti nagrinėjamas kaip pateikta patikslinta deklaracija, o turėjo būti pareikalauta pareiškėjo pašalinti trūkumus, kaip tai numatyta Taisyklių13 punkte, jei mokesčių administratorius negali ištaisyti deklaracijos trūkumų, mokesčių mokėtojui siunčiamas Pranešimas apie Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikto dokumento trūkumus (forma FR1025, patvirtinta įsakymu, kuriuo tvirtinamos Taisyklės), o 15 punkte nurodyta, kad trūkumus, turinčius (turėsiančius) įtakos mokesčių mokėtojo mokestinei prievolei, šalina tik mokesčių mokėtojas. Pareiškėjui pateikus patikslintą deklaraciją, jos priėmimas turėjo būti išspręstas vadovaujantis Taisyklių 12 punkto reikalavimais. Šis punktas nustato tvarką, kada pateiktų už jau tikrinto ar tikrinamo laikotarpio patikslintų deklaracijų duomenys gali ar negali būti suvesti į VMI duomenų bazę. Tai, kad dėl atlikto patikrinimo, surašyto patikrinimo akto ir jį patvirtinusio sprendimo yra kilęs mokestinis ginčas, kuris dar nėra pasibaigęs, byla nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme (adm.b. Nr. 1-4734-596/2015), nesudaro pagrindo nesivadovauti Taisyklių 12 punkte išdėstytomis nuostatomis.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Taisyklių 12 punkto dalyje, kurioje dėstoma apie apskrities VMI siunčiamą paaiškinimą mokesčių mokėtojui, daroma nuoroda į Viešojo administravimo įstatymą, tai suponuoja išvadą, kad toks sprendimas (raštas) turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus. Viešojo administravimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. birželio 24 d.) 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – administracinis aktas ar nustatyta tvarka priimtas kitas nustatytos formos dokumentas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia. Šio įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai: 1) individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; 2) individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; 3) individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Pažymėtina, kad ginčo atsakovo sprendimas (raštas), adresuotas pareiškėjui, neatitinka aukščiau paminėtų įstatymo reikalavimų, nes jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir tinkamai motyvuotas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 yra pažymėjęs, kad: „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“ <...> , „išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šia įstatymo nuostata nėra daroma išimtis bei nesuteikiama teisė mokesčių administratoriui, kaip viešojo administravimo subjektui, nepaisyti kitų jo veiklą reguliuojančių įstatymų, šiuo atveju – Viešojo administravimo įstatymo. Iš tiesų aptariama Mokesčių administravimo įstatymo nuostata negali būti aiškinama kaip paneigianti mokesčių administratoriaus pareigą pagrįsti jo mokesčių mokėtojo atžvilgiu priimamus sprendimus. Pastarųjų sprendimų priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai turi būti žinomi ne tik mokesčių administratoriui, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu šis sprendimas priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas“ <...> „mokesčių administratoriaus veikla privalo griežtai atitikti įstatymų reikalavimus, būti pagrįsta teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, tiesiogiai susieta su įstatymų pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimu“.

Atsakovė netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, nepasiūliusi pateikti patikslintą deklaraciją, išsprendė jos pagrįstumo klausimą ir pasisakė dėl permokos negrąžinimo. MAĮ 87 straipsnio 13 punkte numatytas permokos grąžinimas, jei atitinkamame mokesčio įstatyme nenustatyta kitaip, mokesčio permoka gali būti grąžinta (įskaityta), jeigu ji susidarė ne anksčiau kaip per einamuosius ir prieš juos einančius penkerius kalendorinius metus, – skaičiuojama atgal nuo įskaitymo dienos, kai įskaitymas atliekamas mokesčių administratoriaus iniciatyva be atskiro mokesčių mokėtojo prašymo, o kai yra mokesčių mokėtojo prašymas, – skaičiuojama atgal nuo šio prašymo pateikimo dienos. Jei iki prašymo pateikimo mokesčių mokėtojas atlieka veiksmą, liudijantį tai, kad jis žino apie mokesčio permokos buvimą ir siekia ją susigrąžinti (įskaityti), minėtas terminas skaičiuojamas nuo to veiksmo atlikimo dienos. Šiuo atveju mokesčių mokėtojas prie prašymo grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką privalo pateikti mokesčių administratoriui minėto veiksmo atlikimą pagrindžiančius įrodymus. Į paminėtą terminą neįskaičiuojami kalendoriniai metai, kuriais dėl grąžintinų (įskaitytinų) sumų vyko mokestiniai arba teisminiai ginčai arba buvo taikoma abipusio susitarimo procedūra, numatyta Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse arba Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, kad pagal 2009 07 28 pavedimą tikrinti Nr. T12-5 atliktas patikrinimas ir priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Dėl šio sprendimo tebevyksta ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Atsakovė nepasisakė dėl neįskaičiavimo į MAĮ 68 straipsnyje numatytą terminą laikotarpio, kai vyksta mokestiniai ar teisminiai ginčai. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal MAĮ 145 straipsnio 1 dalį mokestiniams ginčams nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Permokos grąžinimas yra mokestinis ginčas, todėl atsakovei priėmus sprendimą, atitinkantį įstatymo reikalavimus, pareiškėjas turėtų teisę jį skųsti ikiteismine tvarka.

Teisėjų kolegija, apibendrinusi išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad atsakovė netinkamai, neišsamiai ir nevisapusiškai išsprendė pareiškėjo pateiktą prašymą, nepasiūlė pareiškėjui pateikti patikslintą deklaraciją, surašė jos atžvilgiu netinkamai motyvus (nurodyta motyvacija atmestina kaip nepagrįsta) ir priėmė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų neatitinkantį sprendimą (raštą) ir dėl to netinkamai informavo pareiškėją.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatomis, teismas nagrinėdamas bylą nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Įvertinus Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos 2015 01 16 sprendimą (raštą) Nr. (20.14)-D2-256 pagrįstumo ir teisėtumo aspektu, pripažintina, jog jis neatitinka esminio Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinto administracinio aktui keliamo reikalavimo – jo pagrindimo objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl pareiškėjo V.N. skundas tenkintinas ir ginčijamas administracinis aktas naikintinas kaip nepagrįstas, įpareigojant atsakovę prašymą išnagrinėti iš naujo, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu bei Taisyklėmis, pasiūlius pareiškėjui pašalinti trūkumus ir pateikti patikslintą deklaraciją, kurią išnagrinėjus būtų priimtas įstatymų reikalavimus atitinkantis sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo V.N. skundą tenkinti.

Panaikinti atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 01 16 sprendimą (raštą) Nr. (20.14)-D2-256 “Dėl V.N. prašymo tikslinti metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir gyventojų pajamų mokesčio permokos grąžinimo” ir įpareigoti pareiškėjo V.N. 2014 12 15 prašymą išnagrinėti iš naujo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.