Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-20 · Civilinė byla Nr. 2S-560-567/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-20
Bylos Nr.
2S-560-567/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Atsakovas
R. S.
Ieškovas
S. S.
Trečiasis asmuo
S. V.
Kategorijos
  • 110.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija:110.6. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-772-430/2013 (buvęs Nr. 2-17665-430/2012) pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui R. S. dėl kilnojamojo daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, trečiasis asmuo S. V..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovas S. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas išreikalauti iš atsakovo automobilį Mercedes Benz E-270 CDI, 2004 metų gamybos, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį perduoti teisėtam jo savininkui - ieškovui. Nurodė, kad S. S. nuosavybės teise priklauso automobilis Mercedes Benz E-270 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas buvo ieškovo draugas ir verslo partneris. Vizito Baltarusijos Respublikoje metu R. S., pasinaudojęs ieškovo žmonos patiklumu, paėmė minėtą automobilį. Tai, kad automobilis yra pas atsakovą, patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Tai, kad automobilis Mercedes Benz E-270 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo asmeninė nuosavybė, patvirtina registracijos dokumentai. Automobilio valdymo teisę ieškovas prarado be savo valios. Atsakovas automobilio valdymo teisę kildina iš tariamos ieškovo skolos atsakovui, tačiau dėl neteisėto pinigų reikalavimų ieškovas kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kadangi ieškovas nėra skolingas atsakovui. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė areštuoti automobilį Mercedes Benz E270 CDI, 2004 m. gamybos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo saugotoju paskiriant ieškovą (LR CPK 144 str. - 145 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-23 nutartimi nutarė ieškovo S. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti; areštuoti Mercedes Benz E270 CDI, 2004 m. gamybos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, jo saugotoju paskiriant ieškovą.

Atsiliepimas

Atsakovas R. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovui 20000 Lt baudą, iki 50 proc. šios baudos skiriant atsakovo naudai. Nurodė, kad 2007-07-17 ieškovas S. S. Baltarusijos Respublikos pilietei O. S. išdavė įgaliojimą Nr. 67-01/154752 valdyti jam priklausantį automobilį Mercedes Benz E-270 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nesibaigus įgaliojime nurodytam terminui, ieškovo žmona išdavė įgaliojimą Nr. 65/01/574744. Minėtame įgaliojime buvo patvirtinta perįgaliojimo tvarka, registro Nr. 2-2431. Vadovaudamasis minėtu įgaliojimu, O. F. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu R. S.. Pirkimo-pardavimo sutarties 2.2. p. nurodyta, kad už automobilį apmokėta vienu mokėjimu iki jo perdavimo. Apmokėjimo faktą patvirtina ir automobilio perdavimas atsakovui (LR CK 2.137 str. 1 d., 2.133 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas R. S. pateikė prašymą dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, prašydamas taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 30540 Lt sumai; ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nurodė, jog ieškovas, puikiai žinodamas tikrąją padėtį, pateikė nesąžiningą ieškinį ir tikėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būdu siekia išgabenti ginčo automobilį į Rusiją bei jį ten realizuoti. Atsakovas paaiškino, kad ieškovas nuo 2007-03-19 yra skolingas atsakovui 25000 eurų sumą, paėmęs automobilį, ieškovas jį parduotų Rusijoje, kur jis ir gyvena, atsakovui būtų padaryta žala, kurios išieškojimas būtų komplikuotas. Atsakovas yra teisėtas automobilio savininkas nuo 2010-02-10, remiantis ginčo automobilio 2010-02-10 pirkimo-pardavimo sutartimi. Kadangi iki šiol nesutvarkyti automobilio teisinės registracijos dokumentai, automobilis kol kas registruotas ieškovo vardu, ieškovui nebūtų kliūčių šį automobilį parduoti dar kartą. Tokiais veiksmais atsakovui būtų padaryta žala (LR CPK 146 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Ieškovas S. S. pateikė atsiliepimą į prašymą dėl nuostolių užtikrinimo, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas prašyme neįrodinėja realių nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas pažymėjo, jog ieškinio pateikimo dienai jis yra teisėtas automobilio savininkas (LR CPK 146 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-11-30 nutartimi nutarė atsakovo R. S. prašymą dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti. Teismas nurodė, kad, taikant nuostolių užtikrinimo institutą, turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t.y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, todėl teismas, spręsdamas dėl nuostolių užtikrinimo, turi motyvuoti, kodėl prognozuojamas tam tikras preliminarių nuostolių dydis ir kaip jis apskaičiuojamas, t.y. reikia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius, ribojant šią veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-136/2005). Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą abiejų sąlygų (atsakovo nuostoliai ir tikimybė, kad netaikius nuostolių užtikrinimo jų realus išieškojimas gali būti apsunkintas) visuma yra būtina. Būtinybę taikyti nuostolių užtikrinimą turi pagrįsti asmuo, teikiantis tokį prašymą leistinais įrodymais, t.y. kad nuostoliai dideli, asmuo yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-402/2008; Vilniaus apygardos teismo 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-88-516/2010). Byloje nėra duomenų, leidžiančių teismui daryti išvadas apie atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo tikimybę. Atsakovas savo prašymą dėl nuostolių užtikrinimo grindžia tuo, kad ieškovas nuo 2007-03-19 yra skolingas atsakovui 25000 eurų sumą, paėmęs automobilį, ieškovas jį parduotų Rusijoje, kur jis ir gyvena, atsakovui būtų padaryta žala, kurios išieškojimas būtų komplikuotas. Teismas pažymėjo, jog tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, šiuo atveju atsakovas nepateikė įrodymų dėl galimai realių nuostolių atsiradimo, kurie turi būti realūs, o ne hipotetiniai. Teismas konstatavo, jog vien tas faktas, kad ieškovas gyvena Rusijoje, nesudaro pagrindo daryti prielaidą, kad, paėmęs ginčo automobilį, ieškovas jį parduotų Rusijoje, dėl ko atsakovas patirtų nuostolius. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas yra finansiškai nepajėgus padengti galimų atsakovo nuostolių, neturi turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan. Ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymo būtinų pagrindų. Atsakovas, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui daryti išvadą dėl atsakovo prašyme nurodytų nuostolių atsiradimo galimybės, nes iš atsakovo pateiktų įrodymų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados dėl jo nurodytų nuostolių realumo, dydžio ir jų priežastinio ryšio su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (CPK 146 str., 185 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas R. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-30 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, t.y. per tris dienas taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą 30540 Lt sumai, o ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad ieškovas, prašydamas išreikalauti ginčo automobilį iš atsakovo valdymo, pateikė automobilio įvertinimą bei nurodė, kad, nesant galimybės grąžinti automobilį, iš atsakovo priteistina 30540 Lt suma. Automobilio praradimo atveju atsakovui būtų padaryta 30540 Lt žala. Minėta suma fiziniam asmeniui yra didelė. Atsakovas pateikė tinkamai patvirtintus įgaliojimus bei ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, kurie patvirtina, kad atsakovas yra teisėtas valdytojas. Ieškovo paskyrimas ginčo automobilio saugotoju, reiškia, kad pastarasis turi niekaip neapribotą teisę naudotis ginčo automobiliu. Ieškovui išvežus automobilį į Rusiją, ieškinio atmetimo atveju atsakovas neturės galimybių jį surasti ir susigrąžinti ar išieškoti žalą. Ieškovas neturi Lietuvoje jokio nekilnojamojo turto (LR CPK 334 str., 335 str.).

Atsiliepimas

Ieškovas S. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas netenkinti atsakovo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-30 nutarties. Nurodė, kad atsakovo hipotetiniai svarstymai negali būti pagrindu tenkinti atsakovo prašymą dėl nuostolių užtikrinimo. Atsakovas atskirajame skunde nurodo tas pačias aplinkybes, kaip ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Ieškovas teigia, jog atsakovas siekia ne savo interesų apsaugos, o bet kokiu būdu apsunkinti ieškovo galimybę apginti savo pažeistas teises. Dėl dalies atsakovo veiksmų bei pateiktų į bylą dokumentų yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-930-12 (LR CPK 178 str., 179 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. LR CPK 146 str. 1 d. nurodyta, jog šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų asmens nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Teisingumas įpareigoja teismą siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Siekiant šios pusiausvyros, šalims turi būti sudarytos vienodos procesinės galimybės rungtis. Rungimosi esmė – kiekviena proceso šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė galioja ne tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ir sprendžiant atskirus procesinius klausimus byloje, taigi, ir klausimus dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Tai reiškia, kad proceso šalis, kuri dėl jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, reikalaudama, kad kita proceso šalis užtikrintų šių nuostolių atlyginimą, turi įrodyti tokių nuostolių atsiradimo galimybę ir preliminarų dydį (CPK 147 str. 1 d.). Teismas pažymi, jog, taikant nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimo institutą, iš esmės vadovaujamasi tais pačiais principais, kuriais vadovaujamasi, taikant laikinąsias apsaugos priemones.

Nagrinėjamu atveju apeliantas, prašydamas taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 30540 Lt sumai, o ieškovui nesumokėjus nuostolių atlyginimui skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teigia, jog ieškovui išvežus automobilį į Rusiją, ieškinio atmetimo atveju atsakovas neturės galimybių jį surasti, susigrąžinti ar išieškoti žalą. Teismas pažymi, jog atskirajame skunde išdėstyti argumentai, jog ieškovas gali išsivežti automobilį į Rusiją, ketinant jį ten realizuoti, neteko prasmės, kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs atsakovo R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, 2013-01-02 nutartimi nutarė atsakovo R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti; pakeisti 2012-10-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje areštuoto automobilio Mercedes Benz E270 CDI, 2004 m. gamybos, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo, jo saugotoju paskiriant atsakovo R. S. pasirinktą antstolį. Minėta nutartis yra įsiteisėjusi.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtinybę taikyti nuostolių užtikrinimą turi pagrįsti asmuo, teikiantis tokį prašymą leistinais įrodymais, t.y. kad nuostoliai dideli, asmuo yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir panašiai. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, leidžiančių teismui daryti išvadas apie atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo tikimybę.

Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, t .y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju atsakovas teismui nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie sudarytų teisinį pagrindą užtikrinti nuostolių dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimą šioje byloje.

Teismas konstatuoja, jog gali būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-30 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 144 str. –148 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė