Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolė 2015 m. sausio 29 d. patvarkymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyti patenkinti skundą Nr. S3e-4486 atsisakė patenkinti pareiškėjo V. V. skundą dėl antstolės procesinių veiksmų. Nurodė, kad antstolės padėjėjas nepažeidė teisės aktų nustatytų reikalavimų, skolininkas pats dėl savo aplaidumo ir nebendradarbiavimo tinkamai neįgyvendino savo procesinių teisių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Nutartis yra neteisėta, nes skundą dėl E. G. veiksmų išnagrinėjo teismas, kuriame šis asmuo dirba teisė­jo padėjėju, todėl darytina išvada, kad ji buvo priimta šališko teismo.

2. Teismas iš esmės išnagrinėjo skundą ne dėl 2014-05-09 patvarkymo Nr. S3d-22012 perkainoti areštuotą turtą ir 2014-05-09 turto arešto akto Nr. Bd-19659, o dėl kito 2015-05-09 patvarkymo, kuris tą pačią dieną buvo pateiktas turto arešto aktų registrui ir jame įregistruotas.

3. Buvo netinkamai įvykdyta LR CPK 594 str. 1 d. nustatyta antstolio procesinės veiklos kontrolė.

4. Antstolės padėjėjas areštuoto turto perkainavimą atliko slaptai nuo skolininko ir išieškotojo. Pakartotinai surašytame Turto arešto akte nurodytos areštuoto turto kainos visiškai neatitinka po pasaulinės krizės vis didėjančių rinkos kainų. Su areštuoto turto perkavimo kaina nesutinka ir išieškotojas.

5. Pirma buvo surašytas pakartotinis Turto arešto aktas ir tik po to Patvarkymas dėl areštuoto turto perkainavimo, nors turėjo būti padaryta atvirkščiai.

1. Nepagrįstas argumentai, kad skundžiamą nutartį surašė buvęs antstolės padėjėjas E. G., tam nepateiktą jokių įrodymų. Lietuvos Respublikos Civiliniame proceso kodekse nėra numatytas teisėjo padėjėjo nušalinimo institutas.

2. Teismas laikėsi CPK 265 straipsnio 2 d. reikalavimų, skundą išnagrinėjo ta apimtimi, kuria jis buvo pateiktas.

3. Antstolės padėjėjas pagrįstai perkainavo areštuotą turtą. Teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo skunde dėl antstolės veiksmų nurodyti motyvai prieštarauja faktinėms vykdomosios bylos aplinkybėms, o antstolės patvarkymo dėl areštuoto turto perkainavimo Nr. S3d-22012 ir 2014-05-09 patikslinto turto arešto akto Nr. Bd-19659 parengimo eiliškumas nesudaro teisinio pagrindo juos panaikinti, nes tai nėra objektyvus faktas ir pakankamas pagrindas juos laikyti niekiniais ir negaliojančiais.

4. Pareiškėjas primygtinai bando paneigti faktą, kad jam žinoma apie ekspertizės paskyrimą jo areštuoto turto vidutinei rinkos vertei nustatyti, tiek 2014-11-25 patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo turto vidutinei rinkos vertei nustatyti Nr. S3d-54291, tiek 2015-01-27 patvarkymas pratęsti skolininkui išlaidų už areštuoto turto ekspertizės atlikimą sumokėjimo terminą Nr. S3e-4436 jam buvo įteikti. Pareiškėjas, siekdamas vilkinti vykdymo procesą, demonstratyviai ignoruoja ir tą aplinkybę, kad antstolės patikslintame turto arešto akte Nr. Bd-19659 įkainota areštuoto turto vertė nebeaktuali, nes yra paskirta ekspertizė areštuoto turto vidutinei rinkos vertei nustatyti ir ekspertui nustačius turto vertę, sutinkamai su LR CPK 681 str. 4 d., areštuoto turto verte bus laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, patikrina ar nėra absoliučių skundžiamo teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį ir perduoti skundą nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.).

Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje A. S. v. B. B., bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje J. A. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-279/2003).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).

Byloje nustatyta, kad antstolė E. M. 2013 m. birželio 5 d. patvarkymu priėmė vykdyti ieškotojo A. B. pateiktą vykdomąjį dokumentą - Skuodo rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1-884/2013. Antstolė 2013 m. birželio 5 d. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S2Sc-1699, kuriuo ragino V. V. per dešimt dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 15948,22 Eur skolą, procesines palūkanas ir 248,22 Eur vykdymo išlaidų bei raštu išaiškino jo nevykdymo teisines pasekmes, raginimas apeliantui įteiktas asmeniškai. Antstolės E. M. padėjėjas E. G. 2014-05-09 Patvarkyme dėl areštuoto turto perkainavimo Nr. S3d-22012 nurodė, kad 2014-04-28 gautas išieškotojo prašymas peržiūrėti areštuoto turto vertes ir šiuo pagrindu patvarkė perkainuoti ir įvertini skolininko areštuotą turtą tokiu įkainiu, kuris nurodytas patikslintame turto arešto akte Nr. Bd-19659. 2014-05-09 Turto arešto aktu Nr. Bd-19659 įkainojo areštuotą turtą 13.134,27 Eur suma.

Nagrinėjamu atveju, apeliantas nurodo, kad apelianto skundą išnagrinėjo ir surašė buvęs antstolės padėjėjas E. G., kurio veiksmus apeliantas ir skundžia. Iš Mažeikių rajono apylinkės teismo pirmininkės V. E. 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. P-57 dėl E. G. priėmimo į pakaitinio teisėjo padėjėjo pareigas matyti, kad E. G. į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo-teisėjo padėjėjo pareigas priimtas nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. Pareiškėjas V. V. 2014-12-31 skundu dėl antstolės padėjėjo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0009/13/00288/1 skundė buvusio antstolės padėjėjo E. G. 2014-05-09 patvarkymą Nr. S3d-22012 dėl areštuoto turto perkainavimo ir 2014-05-09 turto arešto aktą Nr. Bd-19659.

Civilinio proceso kodekso 34 straipsnio penktojoje dalyje nustatyta, kad, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui. Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d.).

Kadangi pareiškėjas V. V. skundžia būtent buvusio antstolės padėjėjo E. G. veiksmus vykdymo procese, o E. G. skundo padavimo metu dirbo ir iki šiol dirba teisėjo padėjėju Mažeikių rajono apylinkės teisme ir nagrinėjamoje byloje yra dalyvaujantis asmuo, yra pagrindas CPK 34 straipsnio 3 ir 5 dalių pagrindu panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir perduoti bylą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei spręsti dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei spręsti dėl bylos perdavimo kitam apylinkės teismui.