Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, nukentėjusiajam Č. K., jo atstovui advokato padejėjui Kęstučiui Pužaičiui, kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Vladislovui Mikšai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, spec. vidurinio išsilavinimo, bedarbis- registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 135str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

A. M. 2012-01-09 apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), ant pagrindinio kelio, ties ūkininko R. M. sandėliu, tarpusavio konflikto metu su Č. K., tyčia pastarajam spyrė į įvairias kūno vietas ne mažiau kaip 6 kartus, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas krūtinėje, juosmens srityje, pilvo srityje, dešinėje šlaunyje, kapšelio sumušimą su kraujosruva kapšelyje, su dešiniosios sėklidės plyšimu bei jos pašalinimu, t.y. sunkiai sutrikdė Č. K. sveikatą.

Tuo A. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 135 str. 1 d.

Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2012-01-09 apie 09.30val. savo automobiliu „VW Passat“ važiuojant namo, jau netoli namų, ant pagrindinio kelio, kur vienoje kelio pusėje buvo medžiai, o kitoje laukai, užgeso jo automobilis. Kadangi namai buvo netoliese, todėl automobilį nusprendė parsistumti. Pamačiusi jo žmona J. M., kad jis stumiasi automobilį, atėjo prie jo ir paklausė kas nutiko. Tada jis nustojo stumti automobilį, atsidarė automobilio variklio dangtį, žmona Janina stovėjo šalia. Tuo metu jie pamatė keliu, nuo Babtų gyvenvietės link Antagynės kaimo, ateinantį Č. K., kuris priėjo prie jų ir pasisveikino. Tada J. M. paklausė, gal pastarasis atiduos šiemet 20 litų skolą, nes jau keli metai buvo skolingas 20 litų. Tada Č. K. supyko ir visokiais necenzūriniais žodžiais pradėjo koneveikti J. M., ją puolė ir ranka du kartus sudavė jai į veidą. Siekdamas apginti žmoną, jis dviem rankom atsirėmė Č. K. į krūtinę ir jį stipriai pastūmė. Po pastūmimo Č. K. nukrito ir nusirideno į pakelės griovį. Atsikėlęs iš griovio Č. K., vartodamas necenzūrinius žodžius, puolė jį. Tačiau jis nelaukė kol Č. K. jam suduos ir vėl jį stūmė, dėl ko pastarasis antrą kartą nuvirto į pakelės griovį. Po to Č. K. atsistojo ir keikdamasis bei grasindamas, kad nedovanos, nuėjo link namų. Tada jis parvedė į namus žmoną, nes jai buvo negera, o automobilį paliko kelkraštyje. Č. K. jokių smūgių nei rankomis, nei kojomis nesudavė. J. M. taip pat jokių smūgių Č. K. nesudavė, ji tik stovėjo šalia ir garsiai rėkė. Iš kur pas Č. K. atsirado sužalojimai, paaiškinti negali. Neatmestina tikimybė, kad jis susižalojo krisdamas ir atsitrenkdamas į pakelės griovyje buvusių krūmų kelmus. Be to Č. K. tą dieną buvo neblaivus, todėl galėjo kur nors būti sužalotas iki šio įvykio.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, jo kaltė pilnai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis Č. K. parodė, kad 2012-01-09 ryte buvo išvykęs į Kauno miestą. Apie 10.00 – 10.30 val. iš miesto autobusu grįžo iki Babtų miestelio ir pėsčiomis ėjo link namų, esančių (duomenys neskelbtini). Priėjus (duomenys neskelbtini), maždaug ties ūkininko M. sandėliu, ant pagrindinio kelio pamatė stovinį raudonos spalvos automobilį VW Passat, kuris priklausė kaimynams M.. Prie automobilio buvo A. M., kuris vienas stūmėsi automobilį link savo namų. Tuo pat metu pamatė iš savo namų išėjusią J. M., kuri ėjo link automobilio. Pamatęs žmoną, A. M. nustojo stumti automobilį ir laukė kol ji prieis. Jam susigretinus su šalia automobilio stovėjusiais M., A. M. jo paklausė, kada žada atiduoti 20 litų skolą. Jis atsakė, kad kai turės, tai ir atiduos. Tada netikėtai prie jo iš priekio prisiartinęs A. M., koja spyrė į tarpukojį. Nuo didelio skausmo pilvo apačioje, jis parkrito ant kelių, nuvirto į kelkraštį. A. M. jį toliau spardė į įvairias kūno vietas, juosmenį, pilvą, nugarą. Kiek pamena, spyrė ne mažiau kaip 10 kartų. Tuo metu, kai buvo spardomas A. M., pamatė, kad J. M., pribėgusi prie jo, pagriebė kelio pakraštyje gulėjusią medžio šaką ir trenkė jam vieną sykį į veidą. Nuo smūgio prakirto lūpą, sumušė nosį, pradėjo bėgti kraujas. Šaka buvo apie 1 metro ilgio, rankos storio. Mušimo metu girdėjo, kaip A. M. pasakė, kad yra ir rimtesnių berniukų, kurie susidoros su juo. Muštynių metu jis prarado sąmonę, o kai atsipeikėjo, nei M. nei automobilio jau nebuvo. Tada jis nuėjo namo, o vėliau pas kaimynę I. S., kuri pamačiusi kokios jis būklės iškvietė greitąją, kuri jį pristatė į Kauno klinikas. Po apžiūros paskyrus vaistų, jis buvo išleistas į namus. Maždaug po dviejų savaičių, jis vėl išsikvietė greitąją, nes negalėjo pakęsti skausmų pilvo apačioje po patirto sumušimo, kur po pakartotinės apžiūros jam nedelsiant buvo atlikta operacija. Įvykio metu jis buvo blaivus. Dėl šio įvykio jam yra padaryta turtinė žala. Turtinę žalą patvirtinančių dokumentų neturi, nes nepagalvojo, kad gali reikėti, todėl čekių neišsaugojo. Taip pat dėl šio įvykio jam padaryta 80 000 litų neturinė žala. Kadangi dėl šio įvykio patyrė dideles kančias, turėjo važinėti pas gydytojus, gulėjo ligoninėje, buvo padaryta operacija, kurios metu buvo pašalinta dešinės pusės sėklidė, dėl ko šiuo metu jaučiasi blogai. Negali gyventi visaverčio gyvenimo, šis padarytas sužalojimas yra neatstatomas ir padarytas visam gyvenimui. Todėl prašo šiai sumai pripažinti jį civiliniu ieškovu ir ją priteisti iš kaltinamojo.

Liudytoja J. M. parodė, kad 2012-01-09 apie 08 val. jos vyras A. M. išvažiavo iš namų. Kadangi ji jo nesulaukė sugrįžtančio, todėl apie 09.30-10.00 val. pažiūrėjo pro virtuvės langą ir pamatė, kad A. M. stumiasi automobilį. Tada ji nuėjo link vyro ir paklausė, kas nutiko. A. M. atidarė variklio dangtį ir žiūrėjo, kas nutiko automobiliui. Tuo metu prie jų priėjo Č. K., kuris atėjo nuo Babtų gyvenvietės. Jie pasisveikino. Tada ji Č. K. paklausė „gal jau šiais metais grąžins mums 20 litų skolą“, kuriuos jis buvo pasiskolinęs prieš kokius 2-3 metus. Kada ji tai pasakė, pastarasis supyko ir pradėjo ją vadinti visokiais necenzūriniais žodžiais, puolė link jos bei su ranka sudavė vieną kartą į kairį smilkinį ir vieną kartą į dešinę smakro pusę. Ji išsigando ir pradėjo šaukti „Arūnai, gelbėk, mane užmuš“. Tada A. M. priėjo prie Č. K., griebė jį už rankos ir stūmė, dėl ko pastarasis kūlversčiais nuriedėjo į griovį. Ji tuo metu atsistojo prie automobilio ir atsirėmusi į dureles stovėjo, nes jai buvo bloga, buvo išsigandusi. Tada Č. K. išlipo griovio ir keikdamasis ėjo link A. M., kuris jį vėl nustūmė į pakelės griovį. Po to Č. K. vėl atsistojo iš griovio ir grasindamas, kad su jais susidoros, per pievą nuėjo link savo namų. Kadangi jai buvo negera, todėl A. M. palikęs automobilį ją parvedė į namus, davė vaistų. Ji Č. K. jokių smūgių nesudavė, o A. M. tik du kartus Č. K. pastūmė į pakelės griovį. Tą dieną Č. K. buvo išgėręs, todėl galėjo būti sužalotas kitoje vietoje. A. M. jo nesumušė, nei kojomis nei rankomis smūgių Č. K. nesudavė. Dabartiniu metu teisme privataus kaltinimo tvarka yra nagrinėjama byla pagal jos skundą.

Liudytoja I. S. parodė, kad 2012 metais, tikslesnės datos nepamena, pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), apie 11.30 val. atėjo kaimynas Č. K., kuris jos paprašė iškviesti greitąją medicininę pagalbą. Č. K. veidas buvo kruvinas, tačiau jis daugiau skundėsi ne dėl kruvino veido, o dėl to, kad jam labai skaudėjo tarpkojį. Kai ji pažiūrėjo, tai net per kelnes matėsi, kad jo tarpkojis yra labai ištinęs, ir toliau, tiesiog akyse, tino. Kai ji Č. K. paklausė kas nutiko, tai pastarasis pasakė, kad jį sumušė Mockai dėl 20 Lt skolos. Tada Č. K. daugiau nieko neklausinėjo, kadangi išgirdusi M. pavardę, ji nenorėjo gilintis į jokias įvykio detales, nes M. yra labai negeri žmonės ir ji tiesiog nenorėjo daugiau nieko žinoti. Tada ji paskambino policijai ir greitajai medicininei pagalbai. Policijos pareigūnai atvyko pirmi, apklausė Č. K. ir išvažiavo. Matė, kad Mockai policijos pareigūnų neįsileido į savo kiemą. Medikai atvyko šiek tiek vėliau. Č. K. jau buvo spėjęs pareiti į namus, nes nuo jos namų gyvena kokių 150 metrų atstumu. Kokius sužalojimus konstatavo atvykusi greitoji pagalba ji nežino, nes šalia nebuvo.

Liudytojai Ž. A. ir D. B. parodė, kad jie dirba Kauno rajono policijos komisariato pareigūnais. Minėtą dieną jie buvo išvykę į įvykio vietą ir apklausė nukentėjusįjį Č. K., kuris paaiškino, kad konflikto metu jį sumušė kaimynai M. Č. K. skundėsi pilvo skausmais, minėjo, jog jam įspyrė į tarpkojį. Po to jie vyko aiškintis konflikto aplinkybių pas M., tačiau į kiemą jų niekas neįsileido. Vėliau dalyvaujant Č. K. surašė apžiūros protokolą, o po to dalyvaujant A. M. surašė įvykio vietos apžiūros protokolą.

Teismo posėdžio metu apklausta ekspertė Z. M. parodė, kad ji tvirtina savo duotą specialisto išvadą, jog tokio pobūdžio sužalojimai, kokie padaryti nukentėjusiajam, galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis, kojomis ar kitais daiktais. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui.

Iš apžiūros protokolo (T-1, b.l. 10-13) ir įvykio vietos apžiūros protokolo (T-2, b.l. 22-27) matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini)., kelyje (duomenys neskelbtini).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G417/12 (02) matyti, kad Č. K. konstatuota veido sumušimas, poodinės kraujosruvos krūtinėje, juosmens srityje, pilvo srityje, dešinėje šlaunyje, kapšelio sumušimas su kraujosruva kapšelyje, su dešiniosios sėklidės plyšimu bei jos pašalinimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, paveikus nurodytas sritis, to pasekoje galėjo atsirasti 6 ar daugiau trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, ir nurodytomis aplinkybėmis t.y. 2012-01-09. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumštimi, spardant kojomis, ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešiniosios sėklidės pašalinimo Č. K. neteko 40% bendro pastovaus darbingumo (T-1, b. l. 81-82 ).

Iš specialisto išvados Nr. G 539/12(02) matyti, kad J. M. objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota (T- 2, b.l. 29).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 135 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Šiame straipsnyje įtvirtinti nusikalstamos veikos požymiai apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę tyčią.

Kaip matyti iš kaltinamojo A. M. paaiškinimo, jis pripažįsta, kad nukentėjusįjį Č. K. du kartus rankomis pastūmė į krūtinę dėl ko pastarasis buvo nuvirtęs į pakelės griovį, tačiau tai vertina kaip būtinąją gintį, nes nukentėjusysis buvo agresyvus puolė jo žmoną J. M. bei jį patį. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 28 str. 2 d., būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Viena iš būtinųjų ginties teisėtumo sąlygų yra pavojingas kėsinimasis, kuris savo ruožtu turi būti realus ir akivaizdus, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo kalbėti ir apie būtinąją gintį. Iš specialisto išvados matyti, kad nei pačiam kaltinamajam, nei jo sutuoktinei J. M. sužalojimų žymių nekonstatuota, o vertinant susidariusią konfliktinę situaciją tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo, konstatuotina, kad nesant pakankamo pagrindo manyti, jog prasidėjo arba tiesiogiai gresia pavojingas, akivaizdus ir realus kėsinimasis, žalos padarymas kitam asmeniui nėra nei būtinoji gintis, nei jos ribų peržengimas. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad konfliktas kilo dėl 20 Lt skolos, kuriuos Č. K. buvo pasiskolinęs iš M. Ginčas vyko lauko kelyje, jame dalyvavo nukentėjusysis bei kaltinamasis ir jo sutuoktinė J. M.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad Č. K. kaltinamojo ar jo sutuoktinės atžvilgiu būtų naudojęs fizinį smurtą, todėl teismas sprendžia, kad tai nebuvo pavojingas kėsinimasis į kaltinamojo ar J. M. sveikatą. Nukentėjusysis nurodė, kad pasakė kaltinamajam, jog 20 Lt skolą gražins, kai turės pinigų. Šis pasakymas, nors ir neigiamas kaltinamojo atžvilgiu, buvo pasakytas tarp kaimynų, todėl nelaikytina, kad toks nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis ir turėjo lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Iš ekspertės Z. M. parodymų matyti, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis, to pasekoje, galėjo atsirasti 6 ar daugiau trauminiai poveikiai. Sužalojimai nebūdingi griuvimui, jie galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumštimi, spardant kojomis, ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu, todėl teismas daro išvadą, kad tokie veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi. Kaltinamasis A. M. spardydamas nukentėjusįjį pakankamai ilgą laiką, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusiojo sveikatai, jų siekė, tačiau darydamas nusikalstamą veiką buvo abejingas, savo sąmonėje padarinių nedetalizavo, jam buvo priimtini, bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t.y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius. Tai, kad A. M. buvo abejingas sukeltiems padariniams, patvirtina ir jo elgesys po nusikaltimo padarymo – jis nesuteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbos, vengė bendrauti su atvykusiais policijos pareigūnais. A. M. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 135 str. 1 d.

Pagal teismų praktiką, išvada apie būtinosios ginties ribų peržengimą gali būti daroma tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo A. M. kaltė įrodyta, t.y. įrodyta, jog kaltinamasis sunkiai sužalojo žmogų, t.y. jis 2012-01-09 apie 11val, (duomenys neskelbtini) pagrindinio kelio, ties ūkininko R. M. sandėliu, tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau šešis kartus, spyrė į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam Č. K., taip padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamasis neprisipažino spardęs Č. K. ir paaiškino, kad jį tik du kartus pastūmė, dėl ko pastarasis buvo nuvirtęs į pakelės griovį, tačiau šiuos jo parodymus paneigia byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Liudytoja I. S. nurodė kaltinamąjį, kaip tą asmenį, kuris mušė nukentėjusįjį. Šiuos jos parodymus patvirtina nukentėjusiojo Č. K. parodymai, kurie kategoriškai patvirtina, kad jis buvo sumuštas ant (duomenys neskelbtini) vieškelio. Jį mušė būtent kaltinamasis A. M.. Konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo atliekamų veiksmų neteisėtumą, suvokė nusikalstamas pasekmes ir jų siekė. Sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G417/12 (02). Taigi kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso135 str. 1 d. (sunkus sveikatos sutrikdymas).

Teismas netiki kaltinamojo A. M. ir liudytojos J. M. parodymais, kad Č. K. galėjo susižaloti griūdamas į pakelės griovį arba jį neblaivų galėjo sužaloti kiti asmenys ir juos atmeta, kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (T-1, b.l. 86-87) 1215,75 Lt sumai už nukentėjusiojo Č. K. gydymą įrodytas pateiktais dokumentais (T-1, b.l. 16-22), pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo A. M..

Nukentėjusysis Č. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 80000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (T-2, b.l. 32-36). Sutinkamai su civilinio ieškinio nagrinėjimo reikalavimais baudžiamojoje byloje, įrodymus dėl ieškinio pagrįstumo ir dydžio pateikia civilinis ieškovas (BPK 113 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis Č. K. patyrė skausmą, nepatogumus, negalėjo dirbti, yra praradęs 40 procentų bendro pastovaus darbingumo. Teismas tai pat pripažįsta, kad dėl dešinės pusės sėklidės pašalinimo Č. K. patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus bei didelius nepatogumus dėl prarasto visaverčio gyvenimo. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose (LAT 2K-54/2012, 2K-227-2011). Atsižvelgiant į visa tai, kas paminėta, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis Č. K. nustatytinas 40000 Lt, priteisiant šią sumą iš A. M. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų. Skiriant bausmę A. M. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį, padarytus nukentėjusiajam sužalojimus ir jų pasekmes), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, į kaltinamojo asmenybę (nusikalto pirmą kartą, bedarbis, 3 kartus gydytas psichiatrijos ligoninėje), į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei šios bausmės vidurkis (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 61 str. 2 d.). Aplinkybių, leidžiančių pagrįstai ir motyvuotai skirti švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę, nenustatyta (BK 62 str. 1, 2 d.). Skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant ją atlikti pataisos namuose.

Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Proceso Kodekso 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,

nusprendžia:

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 135 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio jo nukreipimo bausmę atlikti dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimą.

Priteisti iš A. M. 40000,00 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo Č. K. naudai.

Priteisti iš A. M. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 1215,75 Lt (vieną tūkstantį du šimtus penkiolika litų 75 ct) gydymo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.