- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- 1A-584-579/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29578-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- E. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo E. B. sulaikymo dienos. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. liepos 25 d., 17.13 val., iki 2020 m. liepos 27 d., 13 val.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, E. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, E. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jam faktiškai priklausančios transporto priemonės „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. B. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. liepos 25 d., apie 17.11 val., (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kuriais draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato numeris Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilių), tai yra 2,26 ‰ (promilių) neblaivumas.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendį pakeisti ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės.
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad neprieštarauja dėl baudžiamojo poveikio priemonių jam taikymo, tačiau nesutinka su parinkta bausmės rūšimi – realiu laisvės atėmimu. Nuteistasis pažymi, kad pilnai pripažino savo kaltę ir labai gailisi neteisėtai pasielgęs. Jis sau pažadėjo, jog daugiau niekada nesės prie automobilio vairo būdamas neblaivus. Skundo autoriaus vertinimu, pataisos įstaigos žmonių nepataiso, o tik dar labiau juos sugadina. Tuo tarpu Probacijos tarnyba realiai prižiūri nusikaltusį asmenį, kontroliuoja jį bei drausmina, tokiu būdu įgyvendinamas teisingumo principas.
2.2. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad jis yra vienintelis dirbantis asmuo šeimoje, žmona šiuo metu nedirba, nes augina vienerių metukų dukrelę. Todėl jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, labai pablogėtų šeimos finansinė situacija. Be to, realus kalinimas gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, kurie jam labai svarbūs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantas prašo paskirti jam laisvės apribojimo bausmę arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis E. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo E. B. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą švelninti skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę arba taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.
6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, padarytai nusikalstamai veikai (-oms) adekvačias ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmė gali pasiekti jai keliamus tikslus tik tuomet, kai ji bus tinkamai individualizuota, tai yra paskirta atsižvelgiant į kaltininko asmenybės bruožus ir resocializacijos poreikius.
7. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas E. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią (kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančią (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu) aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Apylinkės teismas pagrįstai BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Dar labiau mažinti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės nėra pagrindo.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo E. B. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
10. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Taip pat ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šis teistumas E. B. nėra pirmasis, anksčiau Lietuvos Respublikoje jis teistas keturis kartus, taip pat yra teistas ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 117-133). Atkreiptinas dėmesys, jog apelianto daromi nusikaltimai iš esmės yra analogiški, t. y. sistemingai vairuojamos transporto priemonės būnant neblaiviam. E. B. ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos įvairios bausmės – laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas, tačiau jokio ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesiui jos neturėjo, nes, vos atlikęs paskirtą bausmę, E. B. vėl nusikalsdavo. Paskutinį kartą jam buvo skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko 2019 m. balandžio 12 d., o praėjus kiek daugiau nei metams – 2020 m. liepos 25 d., turint neišnykusį teistumą, buvo padarytas nusikaltimas, už kurį jam paskirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, jog E. B. buvo nustatytas 2,26 promilių neblaivumas, kas ženkliai viršija baudžiamosios atsakomybės taikymui nustatytą 1,51 promilių ribą. Tai, kad nuteistasis, vos atlikęs terminuotą laisvės atėmimo bausmę, pradėjo daryti priešingas teisei veikas, patvirtina ir Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys (1 t., b. l. 160-163), kurie liudija, kad E. B. 2020 m. sausio 13 d. nutarimu yra nubaustas už tai, kad 2019 m. gruodžio 15 d. gėrė alkoholinius gėrimus kartu su nepilnamečiu asmeniu.
12. Aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistasis turi priklausomybę alkoholiui ir šios problemos efektyviai nesprendžia. Be to, apelianto artimieji ne tik, kad nepadeda jam spręsti turimos problemos, tačiau dar ir prisideda ją gilindami, t. y. kartu vartodami alkoholį. E. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio dieną alkoholį vartojo savo namuose kartu su į svečius atvykusiu broliu R. K. bei šio asmens drauge. Pritrūkus svaigiųjų gėrimų, apeliantas nusprendė nuvažiuoti iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ir nupirkti šių gėrimų, tačiau pusiaukelėje buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Atkreiptinas dėmesys, kad E. B. ne tik vairavo neblaivus, tačiau ir neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Šios aplinkybės neabejotinai buvo žinomos ir nuteistojo artimiesiems, tačiau jie E. B. nesulaikė nuo nusikalstamos veikos įvykdymo, kas patvirtina, jog artimieji jam teigiamos įtakos neturi ir neskatina rinktis įstatymų imperatyvų nepažeidžiantį gyvenimo būdą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad apeliantas 2018 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu yra teistas dėl fizinio skausmo sukėlimo savo motinai A. K. bei grasinimo ją nužudyti. Šios nusikalstamos veikos taip pat buvo padarytos E. B. esant apsvaigusiam nuo alkoholio, t. y. pavartojus svaigiųjų gėrimų, nuteistojo elgesys tampa neadekvatus ir neprognozuojamas.
13. Bylos duomenimis nusikaltimo padarymo metu nuteistasis nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 168, 169), pagal gyvenamąją vietą Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse registruotas nebuvo (1 t., b. l. 167). Teisiamojo posėdžio, vykusio 2020 m. liepos 30 d., metu E. B. žadėjo vykti užsikoduoti nuo alkoholio vartojimo, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (2 t., b. l. 13-14) nuteistojo gynėjas teigė, kad pastarasis jau gydosi nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau nei kada pradėtas šis gydymas, nei kur jis vyksta, jokių duomenų nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dėl turimos priklausomybės susirūpino gerokai per vėlai ir galimai tik siekdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad kvalifikuota pagalba dėl nesaikingo alkoholio vartojimo E. B. gali būti suteikta ir pataisos įstaigoje. Akivaizdu, jog nuteistajam reikalingas atitinkamas režimas bei struktūrizuota aplinka, nes švelnios poveikio priemonės jo turimų įpročių nekeičia. Taigi, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas atsisakytina. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nuteistasis kartu su sugyventine augina mažametę dukrą, prie kurios išlaikymo privalo prisidėti. Šiuo aspektu, pažymėtina, jog pataisos namuose yra galimybė įsidarbinti ir tokiu būdu prisidėti prie šeimos materialinės gerovės.
14. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos E. B. turimo polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. (12.33) PT-4646, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam E. B. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas D. J., pateikęs advokato orderį Nr. (duomenys neskelbtini), teikia antrinę teisinę pagalbą E. B. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 36 Eur (2 t., b. l. 8).
16. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantui buvo išaiškinta 2020 m. spalio 5 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (2 t., b. l. 6). Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį. Šiuo atveju E. B. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo materialinė padėtis yra bloga, priešingai, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu jis aiškino, kad dirba pavienius darbus ir gauna neoficialias pajamas. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš E. B. turi būti išieškotos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš E. B. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 36 Eur (trisdešimt šešis eurus), kurias sudaro advokato užmokestis.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.