Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2314-336/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-08-11Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-11
Bylos Nr.
1-2314-336/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29578-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audra Kriščiūnienė
Kaltinamasis
E. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2314-336/2020 (S)Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29578-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 11 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:

prokurorui Sigitui Kanaporiui,kaltinamojo gynėjui advokatui R. G.,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,E. B., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017 m. rugpjūčio 22 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 40 parų areštu, atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams, turto konfiskavimas;

2) 2017 m. rugsėjo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 38 parų areštu, uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams; turto konfiskavimas. 2018 m. sausio 4 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 9 dalimis, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. baudžiamuoju įsakymu, galutinė bausmė – 60 parų areštas;

3) 2018 m. kovo 2 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį – galutinė bausmė: 8 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; būti namuose kasdien nuo 23 valandos iki 6 valandos, jeigu išvykimas nesusijęs su darbu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

4) 2018 m. rugsėjo 5 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, (toliau BK, str.) - vadovaujantis BK 63 str. 1,3 d., BK 64¹ str. , BK 64 str. 1,3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, skiriant baudžiamojo poveikio priemones, laisvės atėmimo bausmę atlikęs 2019 m. balandžio 12 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis E. B., 2020-07-25, apie 17.11 val., (duomenys neskelbtini) prie pastato Nr. 1, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kuriais draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo S80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARCK-0014, patikros sertifikato numeris Nr. 1178481, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilės) tai yra 2,26 ‰ (promilės) neblaivumas

Kaltinamasis E. B. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. liepos 25 d. jo namuose, su broliu R. K. lauko virtuvėje vartojo alkoholį. Pritrūko alkoholio, todėl ėjo pasiimti pinigų, kurie buvo palikti automobilyje. Nesuprato kodėl sėdo į automobilį ir važiavo iki parduotuvės, kuri randasi labai arti, tik 3 min. kelio. Nurodė, kad jis nepamena net kaip išvažiavo automobiliu į kelią, po to tik pamena, kad važiuojant prasilenkė su policijos automobiliu, kuris apsisuko ir įjungęs švyturėlius jį pasivijusį stabdė. Policijos pareigūnai tikrino alkotesteriu jo girtumą, žino, kad buvo nustatytas 2,26 prom. neblaivumas. Nurodė, kad jis vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, nėra įgijęs. Žinojo kokios yra teisinės pasekmės kai vairuoji automobilį išgėręs, dėl savo veiksmų gailisi. Nurodė, kad pareigūnai greičiausiai jį stabdė, nes labai lėtai važiavo. Nurodė, kad automobilį „Volvo S80“ pirko dieną iki įvykio iš brolio pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Savo veiksmus vertina labai blogai. Nurodė, kad gyvena su sugyventine A. U. penkti metai, turi dukrą (duomenys neskelbtini). Dukrą išlaikyti padeda. Nurodė, kad savo jokio turto neturi, dirba atsitiktinius darbus, būna, kad uždirba nuo 150 iki 200 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. M., parodė (b. l. 47-52), kad jis

2020-07-25, dirbo iš anksto pagal nustatytą grafiką nuo 15.00- 3.00 val., kartu su Kauno a. VPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriaus tyrėja D. M.. Apie 17.11 val., patruliuojant (duomenys neskelbtini), pastebėjo kelyje įtartinai manevruojantį automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, automobilio kairės pusės durelės buvo apgadintos. Stabdant automobilį įjungė šviesos ir garso signalus, automobilis sustojo, ties (duomenys neskelbtini). Priėjo prie automobilio, automobilyje sėdėjo vienas vyras, kuris sėdėjo vairuotojo vietoje. Kaip vėliau nustatė, kad tai E. B., (duomenys neskelbtini), nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai. Pasiūlė pasitikrinti blaivumą, asmuo sutiko, nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 10-20 min., nurodė, kad automobiliu norėjo pavažiuoti iki parduotuvės ir nusipirkti cigarečių. Kolegė atliko tikrinimą alkotesteriu, pirmu tikrinimu, 17.13 val., nustatė 2,26 prom. neblaivumą. Atlikus antrą tikrinimą,17.36 val., nustatė 2,41 prom. neblaivumą.

Toliau buvo atlikti kiti procesiniai veiksmai grįžus į Kėdainių r. PK.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. K., parodė (b. l. 53-58), kad

2020 metų kovo mėnesį, tiksliai dienos neatsimena pirko automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliu naudojosi jis, tačiau vėliau jis pradėjo gesti, todėl 2020 metų liepos mėnesio pradžioje, tiksliai dienos neatsimena, minėtą automobilį atvarė pas savo netikrą brolį E. B. paremontuoti. E. B. gyvena (duomenys neskelbtini). Automobilį jo paprašė paremontuoti, kadangi jį ketino parduoti. 2020-07-24 dieną jis atvyko pas E. B. į svečius ir jie kartu tą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek tiksliai išgėrė neatsimena, bet nemažai. Išgertuvių metu jie su E. B. išsikalbėjo apie automobilius ir jam pasakė, kad pardavinės automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis paklausė kainos, už kokią kainą jis jam t. y. E. B. parduotų automobilį, jis pasakė kainą už 200 eurų. Tuo metu jam E. B. atnešė ir padavė 200 eurų ir pasakė, kad jis perka automobilį, jis sutiko ir jie abu kartu surašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Nuo to momento automobilis priklausė jam. Jis nežinojo, kad E. B. neturi teisės vairuoti transporto priemonės. E. B. minėjo, kad automobilį perka ardymui ir parduos detalėmis. Apie tai, kad jis pardavė automobilį nežinojo nei draugė, nei E. B. sugyventinė. 2020-07-25 dieną, po pietų apie 14.00 valandą ar kiek vėliau jis su E. jo namuose, vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, išgėrė apie vieną litrą. Baigus gerti jis nuėjo miegoti nes jautėsi apsvaigęs. Ką po to veikė E. nežino nes miegojo. Kiek vėliau vakare jam prabudus E. sugyventinė pasakė, kad E. B. buvo sulaikytas policijos pareigūnų vairuojant automobilį „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus ir automobilis buvo išvežtas. Kur E. važiavo su minėtu automobiliu jis nežino, nes tuo metu miegojo ir nieko nematė. Jei būtų matęs, kad jis ruošiasi važiuoti su automobiliu jam būtų neleidęs, kadangi buvo neblaivus. Nurodė, kad jo automobilio kaltinamasis nepavogė ir jo savavališkai nepasiėmė, kadangi tuo metu automobilis priklausė jam. Dėl automobilio jokių pretenzijų neturi, kadangi jis jam nepriklauso, automobilio raktus turėjo E. Automobilis buvo techniškai tvarkingas, tačiau nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad tyrėja D. M. pranešė, kad 2020-07-25, apie 17.11 val., patruliuojant kartu su Kauno a. VPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu V. M., (duomenys neskelbtini), pastebėjo kelyje įtartinai manevruojantį automobilį „Volvo S80“, (duomenys neskelbtini), stabdant automobilį įjungus šviesos ir garso signalus automobilis sustojo, ties (duomenys neskelbtini). Automobilyje, vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis, kaip vėliau nustatyta, kad tai E. B., (duomenys neskelbtini), nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai, buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Atlikus patikrinimą alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0014, patikros Nr. 1178481, pirmu tikrinimu, 17.13 val., nustatytas 2,26 prom. neblaivumas. Atlikus antrą tikrinimą, 17.36 val., nustatytas 2,41 prom. neblaivumas. Nustatyta, kad E. B. niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Taip pat automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. E. B. sulaikytas vadovaujantis LR BPK 140 str. ir išvežtas į Kauno a. VPK areštinę. Automobilis išvežtas saugojimui į aikštelę, (duomenys neskelbtini) (b.l.12-14);

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2020 m. liepos 25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) parduotuvės aikštelėje rastas automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis apgadintas, fiksuotas kairės pusės galinių durelių įlenkimas (b. l. 15-25);

Iš Kauno a. VPK Kėdainių r. PK Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARCK-0014, patikros sertifikato numeris Nr. 1178481, buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas: 2020-07-25, 17.13 val. 2,26 promilių neblaivumas, 2020-07-25, 17.36 val. 2,41 promilės neblaivumas (b. l. 30-31, 32).

Iš byloje esančio 2020-07-25 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad E. B. buvo nustatyti neblaivumo požymiai, bei alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARCK-0014, patikros sertifikato numeris Nr. 1178481, buvo nustatytas 2020-07-25, 17.13 val. 2,26 promilių neblaivumas, 2020-07-25, 17.36 val. 2,41 promilės neblaivumas (b. l.34);

Iš byloje esančio registracijos liudijimo Nr. I 507515 nuorašo matyti, kad automobilio „Volvo S80“, (duomenys neskelbtini), savininkas V. U. (b.l.33);

2020-07-25 sprendimu E. B. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 35); transporto priemonės aprašu, apžiūrėtas automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuota jo techninė būklė –apgadintas (b. l. 36-37), 2020-07-25 transporto priemonės priėmimo-pridavimo aktu automobilis perduotas saugojimui (duomenys neskelbtini) (b. l. 38).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Volvo S80“, (duomenys neskelbtini), naujas savininkas nuo 2020-03-12 yra R. K. (b. l. 39).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų apie vidutinę transporto priemonės kainą matyti, kad panašaus automobilio vidutinė rinkos vertė Lietuvoje be PVM 1198 Eur , su PVM 1450 (b. l. 40).

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. B. pateikė transporto priemonės „Volvo S80“, (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį (b. l. 43-45); iš 2020-07-24 transporto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad minėtą automobilį R. K. pardavė E. B. (b. l. 46);

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, t. y. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek ir kitų eismo dalyvių sveikatai, jų turto saugumui ir aplinkai.

Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nekilo, todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas kaltinamąjį pripažinti kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad buvo naudojamas neblaivumui patikrinti alkotesteris 7510, ARCK-0014, patikros sertifikatas Nr. 1178481, gi kaltinamajam inkriminuota, kad jo numeris yra 1178482, t. y. padaryta klaida Teismas tikslina minėtą aplinkybę, nes patikslinus minėtą aplinkybę, faktinės bylos aplinkybės nesikeičia, įstatymas nepažeidžiamas, kaltinamojo teisės nesuvaržomos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto būdamas recidyvistas.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, sukeltas pasekmes, taip pat į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), sunkių pasekmių nebuvo sukelta, tačiau nusikaltimas padarytas šiurkščiai pažeidžiant KET. Kaltinamasis teistas (b. l. 117-133), tame tarpe 3 kartus už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (b. l 134-138, 139-142,143-144, 153-159), bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 160-163), nedirba (b. l. 169), (duomenys neskelbtini).

Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Teismas atsižvelgia į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teisiamas 5 kartą, išvadų iš teistumo nedaro, nesistengia keisti nusikalstamą gyvenimo būdą, stoti į dorą ir sąžiningą kelią, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė. Teismas mano, jog kaltinamajam už padarytą nesunkų nusikaltimą yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį. Atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis turi mažametę dukrą (duomenys neskelbtini), ją padeda išlaikyti, dirba atsitiktinius darbus, nurodė, kad ruošiasi užsikoduoti nuo alkoholio vartojimo, pažada teismui daugiau nenusikalsti.

Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 75 str. nuostatas nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Atsižvelgus į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas kėlė aplinkiniams padidintą pavojų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, jam uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, nes pagal teismų praktiką BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė byla Nr. 2K-599/2012). Nors kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (kasacinė byla Nr. 2K-7-49-788/2016). Poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo. BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe ir turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo jam faktiškai priklausantį automobilį, kurį įgijo 2020-07-24 pirkimo pardavimo sutartimi (b. l. 46). Teismas sprendžia, kad kaltinamojo vairuota transporto priemonė, automobilis „Volvo S80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nusikaltimo padarymo priemonė, jis atitinka konfiskuotino turto požymius, todėl yra sąlygos taikyti BK 67 str. 1 d. 1, 3 d. 72 str. ir konfiskuoti automobilį „Volvo S80“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 38).

Kaltinamasis nuo 2020 m. liepos 25 d. 17.13 val. iki 2020 m. liepos 27 d. 13.00 val. buvo laikinai sulaikytas, šis laikas įskaitytinas į bausmę (BK 65, 66 str.)

Dėl kardomosios priemonės. Kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo jį vykdyti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Transporto priemonės registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas ir nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas konfiskavimą vykdysiančiai valstybės institucijai.

Kaltinamąjį gynė adv. R. G. (teikė antrinę teisinę pagalbą b. l. 181), pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų - 80 Eur (b. l. 182). Atsižvelgiant į tai, kad gynėjas byloje kaltinamajam paskirtas prokuroro nutarimu (b. l. 179) vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 9 p. , atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui. Atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią turtinę padėtį, jis oficialiai nedirba (b.l.169), kaltinamasis parodė, kad retkarčiais dirba atsitiktinius pavienius darbus, savo turto neturi, registruotas Užimtumo tarnyboje, esant paminėtoms aplinkybėms, iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį – laisvės atėmimu 6 (šešis) mėnesius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą – 4 (keturis) mėnesius.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. B. sulaikymo dienos. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., 65 str. į paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2020-07-25 17.13 val. iki 2020-07-27, 13.00 val.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, E. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones penkiems (5) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę - E. B. faktiškai priklausančios transporto priemonės „Volvo S80“, (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: transporto priemonės registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini) konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti konfiskavimą vykdysiančiai valstybės institucijai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Audra Kriščiūnienė