- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-28
- Bylos Nr.
- I-1472-821/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04369-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau - ir Lukiškių TI-K), priteisti 10 00 EUR neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (I t., b. l. 1) nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2016-04-01 buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis. Kamerose buvo šalta, drėgna, vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei nustato teisės aktuose. Kamerų plotas yra apie 7 kv. m., dalį ploto užima baldai, sanitarinis magas, todėl negalėjo laisvai judėti, buvo privestas nuolat gulėti arba sėdėti. Gyvenamosiose patalpose neužtikrintas tinkamas apšvietimas, o tai labai kenkia regėjimui. Gyvenamosiose patalpose rūkantieji laikomi kartu su nerūkančiais, tai žemina orumą. Tarp nuteistųjų dažnai kildavo konfliktai dėl psichologinių ir fizinių nepatogumų bei pareigūnų tyčinių veiksmų. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, depresiją. Patirtą neturtinę žalą vertina 10 000 EUR.
Atsiliepimas
Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K atsiliepimu (I t., b. l. 28-39) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, reikalavimams dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė pareiškėjo buvimo ir išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpius, pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiškėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiškėju.
Nurodė, kad 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Kai kuriais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti ūkio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką.
Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už tvarką kamerose atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Jiems išduodamas reikalingas inventorius. Siekdamas palaikyti švarą Lukiškių TI-K sudaro sutartis su bendrovėmis, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą, profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiškai niokoja ir gadina kamerose esantį turtą, todėl dažnai vėl tenka daryti pakartotinį remontą. Lukiškių TI-K kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimo nenumato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės ar kiti teisės aktai. Lukiškių TI-K dirbantys pareigūnai priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Skirstant suimtuosius (nuteistuosius) į kameras atsižvelgiam į jų prašymus laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Pažymi, kad Lukiškių TI-K įrengtos specialiosios rūkymui skirtos patalpos (rūkymo vietos). Šios patalpos yra įstatymo nustatyta tvarka paženklintos. Vietose, kuriose draudžiama rūkyti, iškabinti aiškiai matomi įspėjamieji ženklai ir (arba) užrašai.
Pažymėjo, kad skundas grindžiamas pareiškėjo samprotavimais, nusiskundimai bendro pobūdžio. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu, siekiant nesąžiningai pasipelnyti valstybės sąskaita. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Atsakovės atstovas taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo 10,68 EUR išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sąlygų Lukiškių TI-K, laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2016-04-01 (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013-11-01 iki 2016-04-01. Atsakovės atstovas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas teisme buvo gautas 2016-11-07 prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, tačiau tiek iš Lukiškių TI-K atsiliepime nurodytos informacijos (I t., b. l. 2), tiek iš pareiškėjo asmens įskaitos kortelėje esančių duomenų (I t., b. l. 45) nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu į Lukiškių TI-K pirmą kartą atvyko 2013-12-11. Įvertinus pareiškėjo kreipimosi į teismą datą (2016-11-04, vokas, I t., b. l. 2) ir jo atvykimo į Lukiškių TI-K datą (2013-12-11), pripažintina, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi nepraleidęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino.
Iš byloje esančių duomenų (I t., b. l. 28-51) nustatyta, kad pareiškėjas 2013-12-11 atvykęs iš Kybartų pataisos namų į Lukiškių TI-K buvo uždarytas į 110 kamerą, kurios plotas 7,28 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2013-12-12 perkeltas į kamerą Nr. 273, plotas - 7,79 kv. m. (3 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje pareiškėjas laikytas iki 2013-12-16 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2013-12-17 perkeltas į kamerą Nr. 316, plotas - 7,18 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 316 laikytas ir 2013-12-18 (4 asmenys kameroje). 2013-12-19 išvyko į Kybartų pataisos namus.
2014-02-27 pareiškėjas atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo laikytas kameroje Nr. 112, kurios plotas 7,72 kv. m. (2 asmenys kameroje) ir kameroje Nr. 309, plotas - 7,72 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-02-28 – 2014-03-05 pareiškėjas laikytas kameroje Nr. 309 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 4). 2014-03-06 išvyko į Kybartų pataisos namus.
2014-04-10 atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo laikytas kameroje Nr. 219, kurios plotas - 6,90 kv. m. (1 asmuo kameroje) ir kameroje Nr. 272, plotas - 7,75 kv. m. (2 asmenys kameroje). Kameroje Nr. 272 pareiškėjas laikytas iki 2014-04-15 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 4). 2014-04-16 perkeltas į kamerą Nr. 113, plotas - 6,43 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2014-04-17 perkeltas į kamerą Nr. 313, jos plotas - 7,79 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 313 pareiškėjas laikytas iki 2014-04-23 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 4). 2014-04-24 išvyko į Kybartų pataisos namus.
2014-06-05 atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 113, plotas 6,43 kv. m. (4 asmenys kameroje). 2014-06-06 perkeltas į kamerą Nr. 272, plotas - 7,75 kv. m. (3 asmenys kameroje), tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 203, kurios plotas - 6,83 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 203 laikytas iki 2014-06-08 (1 asmuo kameroje). 2014-06-09 pareiškėjas laikytas kameroje Nr. 113, jos plotas 6,43 kv. m. (1 asmuo kameroje) ir kameroje Nr. 322, jos plotas - 7,77 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2014-06-10 perkeltas į kamerą Nr. 371, plotas - 7,18 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 371 pareiškėjas laikytas iki 2014-06-18 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 4). 2014-06-19 išvyko į Kybartų pataisos namus.
2015-01-15 atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109, plotas – 7,31 kv. m. (2 asmenys kameroje). Tą pačią dieną perkeltas į kamerą 317, jos plotas - 7,61 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-01-16 – 2015-01-17 laikytas kameroje Nr. 399, kurios plotas 31,61 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito nuo 3 iki 7). 2015-01-19 išvyko į Utenos apskrities areštinę.
2015-01-21 atvyko iš Utenos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, plotas kv. m. (3 asmenys kameroje). Tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 405, plotas- 17,02 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-01-22 išvyko į Kybartų pataisos namus.
2015-05-14 atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, plotas kv. m. (1 asmuo kameroje). Tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 265, jos plotas - 7,87 kv. m., kurioje laikytas iki 2015-06-03 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 3). 2015-06-04 išvyko į Kybartų pataisos namus.
2015-08-06 atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, plotas -kv. m. (1 asmuo kameroje). Tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 399, plotas 31,61 kv. m., kurioje laikytas iki 2015-08-09 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 4). 2015-08-10 išvyko į Klaipėdos apskrities areštinę.
2015-08-20 atvyko iš Klaipėdos apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, plotas - 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje). Tą pačią dieną perkeltas ir iki 2015-08-24 laikytas kameroje Nr. 271, kurios plotas - 7,76 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito 1 iki 2). 2015-08-25 išvyko į Alytaus apskrities areštinę.
2015-09-08 atvyko iš Alytaus apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124, plotas 7,31 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2015-09-09 perkeltas į kamerą Nr. 369, plotas - 7,87 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-09-10 išvyko į Kybartų pataisos namus.
2015-09-17 atvyko iš Kybartą pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, plotas -7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). Nuo 2015-09-18 iki 2015-09-20 laikytas kameroje Nr. 404, laikytų asmenų skaičius kito nuo 5 iki 8). 2015-09-21 išvyko į Mažeikių areštinę.
2015-09-24 atvyko iš Mažeikių areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, plotas - 7,49 kv. m. (1 asmuo kameroje). Nuo 2015-09-25 iki 2015-09-30 laikytas kameroje Nr. 357, plotas - 6,52 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 2). 2015-10-01 išvyko į Kybartų pataisos namus.
2015-10-15 atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 204, plota 6,90 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2015-10-18 (1 asmuo kameroje). 2015 10-20 išvyko į Alytaus apskrities areštinę.
2015-10-27 atvyko iš Alytaus apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 203, plotas 6,83 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 203 laikytas iki2015-10-28 (1 asmuo kameroje). 2015-10-29 išvyko į Kybartų pataisos namus.
2015-12-03 atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo laikytas kameroje Nr. 120, plotas kv. m. (2 asmenys kameroje), kameroje Nr. 112, plotas - 7,28 kv. m. (1 asmuo kameroje) ir kameroje Nr. 404, plotas - 17,02 kv. m. (1 asmuo kameroje). Laikotarpiu nuo 2015-12-04 iki 2015-12-07 laikytas kameroje Nr. 404 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 6 iki 8). 2015-12-08 išvyko į Alytaus apskrities areštinę.
2015-12-15 atvyko iš Alytaus apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, plotas - 7,31 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-12-16 perkeltas į kamerą Nr. 320, plotas - 7,76 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2015-12-17 išvyko į Raseinių, areštinę.
2015-12-29 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, plotas - 7,49 kv. m., kurioje laikytas iki 2015-12-30 (1 asmuo kameroje). 2015-12-31 išvyko į Kybartų pataisos namus.
2016-01-14 atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, plotas - kv. m. (1 asmuo kameroje). Tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 398, jos plotas - 32,33 kv. m., kurioje laikytas iki 2016-01-17 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 6). 2016-01-18 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.
2016-01-22 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 118. plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2016-01-24 (1 asmuo kameroje). 2016-01-25 išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.
2016-01-28 atvyko iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, plotas - 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje). Nuo 2016-01-29 iki 2016-01-31 laikytas kameroje Nr. 290, kurios plotas - 7,76 kv. m. (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2016-02-01 perkeltas į kamerą Nr. 108, plotas - 7,38 kv. m. (1 asmuo kameroje). 2016-02-02 -2016-02-03 laikytas kameroje Nr. 317, plotas - 7,61 kv. m. (3 asmenys kameroje). 2016-02-04 išvyko į Kybartų pataisos namus.
2016-02-11 atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo laikytas kameroje Nr. 108, plotas - kv. m. (2 asmenys kameroje) ir kameroje Nr. 317, plotas - 7,61 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 317 laikytas iki 2016-02-14 (3 asmenys kameroje). 2016-02-15 išvyko į Alytaus apskrities areštinę.
2016-02-23 atvyko iš Alytaus apskrities areštinės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 112, plotas kv. m. (1 asmuo kameroje). 2016-02-24 perkeltas į kamerą Nr. 275, plotas - 7,85 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2016-02-25 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių.
2016-03-17 atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, plotas - kv. m. (2 asmenys kameroje). Tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 122, plotas - 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje). 2016-03-18 perkeltas į kamerą Nr. 204, plotas - 6,90 kv. m. (1 asmuo kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2016-03-22 (kameroje laikyti 1-2 asmenys). 2016-03-23 paleistą į laisvę.
Žemesnės instancijos teismas
Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trūkumas yra labai reikšmingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sąlygos buvo ,,žeminančios“ Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnio požiūriu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013).
Nuo 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K periodiškai buvo laikytas 133 dienas, iš jų 56 dienas jam nebuvo užtikrinta minimali ploto norma tenkanti vienam asmeniui (pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 kv. m.).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu kamerose Nr. 315, 310, 313, 292, 399, 388, 398 buvo laikoma nuo 4 iki 10 asmenų. Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą nenustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų laikytas kamerose Nr. 315, 310, 292 ir 388. Kameroje Nr. 313, kurios plotas 7,78 kv. m. pareiškėjas laikytas 7 dienas 2014 m. balandžio mėnesį (I t. b. l. 29) ir vieną dieną joje buvo laikyti 4 asmenys. Kameroje Nr. 399, kurios plotas 31,61 kv. m. pareiškėjas buvo 2015 m. sausio ir rugpjūčio mėnesiais 6 dienas, didžiausias laikytas asmenų skaičius - 7 (I t., b. l. 29-30). Kameroje Nr. 398, kurios plotas 32,33 kv. m. pareiškėjas ginčo laikotarpiu (2016 m. sausio mėnesį) buvo laikytas 4 dienas, didžiausias laikytas asmenų skaičius - 5 (I t. b. l. 31). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad minėtose kamerose ginčo laikotarpiu nebuvo laikyta daugiau nei 7 asmenys.
Ginčai dėl saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos užtikrinimo susiję ne tik su pakankamo gyvenamųjų patalpų ploto suteikimu, bet ir su kitais fiziniais kalinimo sąlygų aspektais – kameros oro temperatūra, vėdinimu, apšvietimu, sanitarine įranga, higiena, ir kt. Šiuos klausimus ginčui aktualiu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) (galiojusi iki 2015-11-01) ir nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015).
Pareiškėjas grįsdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo skunde nurodė, kad kamerose buvo šalta, drėgna, netinkamas apšvietimas,
Ginčo metu galiojusios higienos normos nustatė, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti laisvės atėmimo vietų gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (HN 76:2010 24 punktas, HN 134:2015 17 punktas). Laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (HN 76:2010 22 punktas). Nuo 2015-11-01 įsigaliojusi HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (HN 76:2010 26 punktas, HN 134:2015 16 punktas).
Vilniaus visuomenės sveikatos centras atlikęs patikrinimus Lukiškių TI-K (pareiškėjo buvimo ar jam artimais laikotarpiais) nustatė, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (I t., b. l. 160-161, 163). Patikrinimų metu keletą kartų nustatyta temperatūros (I t., b. l. 78-79, 152-153), drėgmės (I t., b. l. 92-93) ir apšvietimo (I t., b. l. 73-77, 95-96, 152-153, 183-184, II t., 15-17) rodiklių pažeidimų (I t., b. l. 78-79, 152-153). Kitų higienos normų pažeidimų pareiškėjas skunde nenurodė, todėl teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K ne visada atitiko skunde nurodytus higienos normų reikalavimus.
Neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus pareiškėjas sieja ir su tuo, kad jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Ginčo metu galiojusios higienos normos nustatė, kad laivės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (HN 76:2010 6 punktas, HN 134:2015 7 punktas). Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose rūkyti draudžiama, iškabinti įspėjamieji ženklai ir užrašai (I t., b. l. 63-70). Rūkyti leidžiama tik tam skirtose ir specialiai įrengtose vietose (I t., b. l. 62, 71-72). Lukiškių TI-K paaiškino, kad pareigūnai priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamąsias kameras užtikrina nerūkančiųjų teises laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų, atsižvelgdami į jų pateiktus prašymus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas periodiškai. Pirmą kartą (2013 m.) atvykęs į Lukiškių TI-K nurodė, kad sutinka būti laikomas su rūkančiais asmenimis. 2015-01-15 pareiškėjas, atvykęs iš Kybartų pataisos namų, 2015-01-16 žodžiu kreipėsi į Kriminalinės žvalgybos skyrių prašydamas jį laikyti su nerūkančiais asmenis ir jo prašymas tą pačią dieną buvo patenkintas (I t., b. l. 29, 53). Aplinkybę, kad pareiškėjas rūkantis (ar buvo rūkantis) patvirtina ir jo asmens sveikatos istorijoje esantys įrašai apie žalingus įpročius (I t., b. l. 14). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
Skunde pareiškėjas teigė, kad dėl netinkamų kamerų apšvietimo pablogėjo regėjimas, tačiau byloje esančioje sveikatos istorijoje (I t., b. l. 8-31, II t., b. l. 31-46) duomenų, kad pareiškėjas dėl šios priežasties būtų kreipęsis į gydytojus, nėra.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Vertinant pareiškėjo laikymo sąlygas Lukiškių TI-K nustatyta, kad ginčo laikotarpiu 56 dienas buvo pažeistas vienam asmeniui tenkantis kameros plotas, nustatyti higienos normų pažeidimai. LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Įvertinus byloje esančią medžiagą, matyti, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti. Pagal į bylą pateiktus duomenis veiksnių, galėjusių pareiškėjui adekvačiai kompensuoti ribotą asmeninės erdvės trūkumą, nenustatyta. Teismo vertinimu nustatyti pažeidimai yra pakankami, jog sukeltų diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiškąjį orumą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad priimtinų sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą ir sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius ir pažeidimų trukmę (periodiškai, sąlyginai nedideliais laikotarpiais), jų pobūdį ir mastą, taip pat atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 10 000 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatytų pažeidimų atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į laikymą nepriimtinomis sąlygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus ir kitas neigiamas pasekmes, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 450 EUR.
Atsakovės atstovas prašo priteisti iš pareiškėjo 10,68 EUR dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Prašymas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo nutartį Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kurią sudaro 178 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, už vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimą nustatytinas 0,06 EUR (0,22 Lt). Lukiškių TI-K realiai patirtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 10,68 EUR (178 x 0,06).
Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši Tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatyme.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, atsakovės atstovo prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 450 EUR (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.