- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-19
- Bylos Nr.
- e2-1287-302/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- Č. T., uždarosios akcinės bendrovės „Kelių mašinos“
- Pareiškėjas
- G. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų Č. T. ir uždarosios akcinės bendrovės „Kelių mašinos“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. pareiškimą atsakovams Č. T. ir uždarajai akcinei bendrovei „Kelių mašinos“ dėl juridinio asmens ir valdymo organo veiklos tyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja G. V. kreipėsi į teismą prašydama pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą UAB „Kelių mašinos“ ir jos buvusio valdymo organo Č. T. atžvilgiu; teismui nusprendus, kad UAB „Kelių mašinos“ ir jos valdymo organų veikla netinkama, taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.131 straipsnyje numatytas priemones; priteisti iš atsakovo Č. T. pareiškėjos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pareiškimo reikalavimų užtikrinimui G. V. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo paskirti (nustatyti) laikinąjį UAB „Keliu mašinos“ administravimą, administratore paskiriant bankroto administratorę N. M.; nustatyti administratorei N. M. 640 EUR mėnesinį atlyginimą, mokamą iš UAB „Kelių mašinos“ piniginių lėšų; paskirtai administratorei suteikti teisę: priimti UAB „Kelių mašinos“ turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto; susipažinti su visais UAB „Kelių mašinos“ veiklos dokumentais, sandoriais, turimu turtu, finansiniais dokumentais, sutartimis, stebėti ir kontroliuoti UAB „Kelių mašinos“ vardu atidarytas banko sąskaitas; atlikti visus būtinus veiksmus, kad UAB „Kelių mašinos“ visas ir bet koks turtas būtų naudojamas tik UAB „Kelių mašinos“ įstatuose numatytai ūkinei komercinei veiklai vykdyti bei UAB „Kelių mašinos“ pajamoms uždirbti; atlikti visus veiksmus, būtinus užtikrinti UAB „Kelių mašinos“ gaunamas pajamas ir išsaugoti turimą turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, esančias pas UAB „Kelių mašinos“ ar trečiuosius asmenis; atlikti visus veiksmus, būtinus UAB „Kelių mašinos“ veiklai išsaugoti; priimti visus UAB „Kelių mašinos“ vadovo kompetencijai priskirtus sprendimus, susijusius su UAB „Kelių mašinos“ turto ir pajamų valdymu, naudojimu ir disponavimu UAB „Kelių mašinos“ veiklos tikslais. Pareiškėja nurodė, kad Č. T., kaip bendrovės vadovo, įgaliojimai baigėsi 2017 m. vasario 1 d. Visuotiniame įmonės akcininkų susirinkime, kuris vyko 2017 m. vasario 7 d., buvo sprendžiamas klausimas dėl naujo bendrovės vadovo paskyrimo, tačiau nesusitarus dėl tinkamos kandidatūros, jis išrinktas nebuvo. Iki šiol įmonė neturi vadovo, todėl laikinojo administratoriaus paskyrimas yra būtinas. Pareiškėjos siūloma bankroto administratorė turi didelę patirtį dirbant su juridiniais asmenimis. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių įmonės turtas gali būti iššvaistytas, jos finansinė padėtis kas diena blogėja, piniginės lėšos naudojamos priešingai įmonės interesams, buvęs vadovas be visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo sudarinėjo bendrovei nenaudingus sandorius, iki šiol bendrovėje nėra taikoma jokia komercinių paslapčių apsauga, o visi įmonės dokumentai yra prieinami konkuruojančios UAB „Oksata“ darbuotojams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo paskyrė (nustatė) laikinąjį UAB „Kelių mašinos administravimą, administratore paskyrė bankroto administratorę N. M., nustatė jai 640 EUR mėnesinį atlyginimą, mokamą iš UAB „Kelių mašinos“ piniginių lėšų, bei paskirtai administratorei suteikė teises, nurodytas šiuos nutarties 2 punkte. Teismas sprendė, kad iš pateikto pareiškimo turinio matyti, jog jis yra preliminariai pagrįstas. Vertindamas grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui teismas nustatė, kad atsakovo Č. T. įgaliojimai bendrovėje yra pasibaigę nuo 2017 m. vasario 1 d. ir šiuo metu UAB „Kelių mašinos“ neturi jokio vadovo, 2017 m. vasario 7 d. vykusio neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu paskirti naujo vadovo nepavyko, akcininkų, turinčių po 50 proc. bendrovės akcijų, interesai nesutampa, santykiai yra komplikuoti, keliamas klausimas dėl buvusio bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų, neteisėtai naudojant bendrovės resursus, sudarant nenaudingus sandorius ir atliekant kitus veiksmus, prieštaraujančius šio juridinio asmens tikslams. Tikėtina, jog teisminis procesas dėl juridinio asmens ir valdymo organo veiklos tyrimo gali užtrukti, todėl bendrovėje susidariusi situacija, teismo vertinimu, reikalauja taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir tokiu būdu užtikrinti laikiną apsaugą ginčo dalykui bei užkirsti kelią galimai žalai atsirasti.Pareiškėjos pasiūlytą laikinojo administratorius kandidatūrą teismas laikė tinkama bei pavedė paskirtai administratorei atlikti paprastąjį UAB „Kelių mašinos“ administravimą. Teismas pažymėjo, administratorė, vykdydama nutartimi pavestas funkcijas, privalo vadovautis CK 4.240 straipsnyje jam numatytais reikalavimais.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovė UAB „Kelių mašinos“ atskirajame skunde su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą atmesti ir nustatyti skubų šios nutarties vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neatliko preliminaraus pareiškimo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą įvertinimo. Pareiškėjos teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, o atsakovės atsakymuose į pareiškėjos pretenzijas yra pateikta aiški informacija, kad jokie neteisėti veiksmai šiuo atveju neegzistuoja. Teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės sutampa su pareiškime keliamu reikalavimu, o ne leidžia užtikrinti jo įgyvendinimą ateityje (CK 2.131 str. 1 d. 3 p.).Paprastasis administravimas – tai priemonė leidžianti apsaugoti svetimą turtą nuo praradimo bei užtikrinti reikalingų įrodymų apsaugą, tačiau šiuo metu įmonė neturi subjekto galinčio disponuoti, valdyti ar perleisti jos turtą, todėl ir turto administravimas negali būti skiriamas. Be to, turto administravimas daro žalą įmonei, kadangi administratorė nežino bendrovės valdymo specifikos, neturi tokios verslo struktūros valdymo patirties. Visuotiniame akcininkų susitarime buvo priimtas sprendimas kreiptis į personalo atrankos agentūrą, kuri atrinktų tinkamiausius kandidatus vadovo pareigoms užimti, todėl ši problema tik formali. Be to pats faktas, jog įmonė tam tikrą laiko tarpą neturi vadovo, nereiškia, jog ji negali vykdyti veiklos, jai gresia bankrotas ar likvidavimas. Atsakovė turi veikiantį organą – visuotinį akcininkų susirinkimą, įmonėje šiuo metu dirba 14 darbuotojų. Įmonei neturint vadovo buvo laimėti net trys viešieji pirkimai. Nei pareiškėja, nei teismas nenurodė jokių konkrečių duomenų apie bendrovei kilusią realią grėsmę. Teismas, nors ir nurodęs, kad įmonei skiriamas paprastas turto administravimas, faktiškai paskyrė visišką turto administravimą, kadangi įpareigojo administratorių ne tik valdyti įmonės turtą, bet ir jį gausinti – „Atlikti visus veiksmus, būtinus užtikrinti UAB „Kelių mašinos“ gaunamas pajamas <...>“, taip pat priskyrė administratoriui vadovo funkcijas, nurodydamas „Atlikti visus veiksmus, būtinus UAB „Kelių mašinos“ veiklai išsaugoti.“Pareiškėja sąmoningai trukdo ir blokuoja tam tikrus įmonės visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimus, siekdama privesti ją prie likvidavimo ir tokiu būdu gauti asmeninės naudos, realizuojant likviduotos bendrovės turtą bei padedant įsitvirtinti konkuruojančiai savo tėvo bendrovei. Pareiškėja G. V. atsiliepime su UAB „Kelių mašinos“ atskiruoju skundu nesutinka, prašo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės atskirąjį skundą, o jo nenuraukus, prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:Teisinių paslaugų sutartį su atskirąjį skundą pasirašiusia advokatų kontora dar eidamas savo pareigas sudarė buvęs įmonės vadovas Č. T.. Jis taip pat davė pavedimą advokatų kontorai parašyti šį atskirąjį skundą, nors teisės tokio pavedimo davimui nebeturi nuo jo įgaliojimų pabaigos (2017 m. vasario 1 d.). Teismo paskirta įmonės administratorė tokio pavedimo nedavė, todėl skundas laikytinas paduotu neįgalioto asmens. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo egzistuojant preliminariam pareiškimo pagrįstumui ir tokį savo sprendimą motyvavo. Tiek ikiteismine tvarka pateiktuose reikalavimuose, tiek ir teismui pateiktame pareiškime yra aiškia įvardintos veikos, kurias pareiškėja laiko netinkamomis, bei nurodyti tai pagrindžiantys motyvai. Teismų praktika patvirtina, kad pateikus pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikomas laikinas turto administratoriaus paskyrimas ir tai nėra tapatu ieškinio patenkinimui.Įmonei neturint vadovo kyla didžiulė grėsmė jos veiklai – pačiame įmonės atskirajame skunde nurodyta, kad net ir nesant vadovo įmonė vykdo veiklą, sudarinėja sutartis.Teismo paskirtas turto administravimas negali būti laikomas visišku administravimu, kadangi administratorius neatlieka pagrindinės funkcijos – negausina bendrovės turto, netvarko jo taip, kad jis duotų pajamų. Atsakovas Č. T. atskirajame skunde su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir pareiškėjos prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas iš esmės nevertino pareiškimo preliminaraus pagrįstumo. Tiek ikiteismine tvarka pareikštas pareiškėjos reikalavimas tiek ir pareiškimas teismui neatitinka reikalavimo, kad jame būtų įvardinta konkreti veikla ar nesąžiningas pareigų vykdymo faktas bei motyvai, kodėl, pareiškėjos nuomone, jos pareiškime nurodyta veikla yra netinkama. Klaipėdos apylinkės teisme yra ginčijama pareiškėjos nuosavybės teisė į įmonės akcijas. Ieškinį tenkinus, pareiškėja netektų teisės inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą. Tikrasis pareiškėjos siekis yra likviduoti bendrovę, kad jos konfidencialią informaciją ji galėtų perduoti konkuruojančiai savo tėvo bendrovei. Tokios informacijos susižinojimo ji siekai ir per teismo paskirtą administratorę. Nei pareiškėja, nei teismas nenurodė jokių konkrečių duomenų apie bendrovei galinčią kilti žalą.Laikinas turto administratorius negali būti skiriamas kaip laikinoji apsaugos priemonė, kadangi tokia priemonė gali būti taikoma tik atlikus veiklos tyrimą ir nustačius, kad veikla buvo vykdoma netinkamai. Nutartimi teismas visiškai nepagrįstai turto administratorei leido atlikti ir bendrovės valdymo organo funkcijas. Pareiškėja G. V. atsiliepime su Č. T. atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:Priešingai nei teigia apeliantas, teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo egzistuojant preliminariam pareiškimo pagrįstumui ir tokį savo sprendimą tinkamai motyvavo. Teismų praktika patvirtina, kad pateikus pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikomas laikinas turto administratoriaus paskyrimas, ir tai nėra tapatu ieškinio patenkinimui. Teismo paskirtas laikinas turo administravimas nėra visiškas administravimas, kadangi administratorius neatlieka pagrindinės funkcijos – negausina bendrovės turto, netvarko jo taip, kad jis duotų pajamų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Atsiliepime į atsakovės UAB „Kelių mašinos“ atskirąjį skundą pareiškėja G. V. kelia klausimą dėl šį atskirąjį skundą padavusio asmens įgaliojimo veikti UAB „Kelių mašinos“ vardu ir interesais egzistavimo. Nurodo, kad pateiktą skundą pasirašė advokatų kontoros advokatė, su kuria teisinių paslaugų sutartį dar eidamas įmonės vadovo pareigas sudarė Č. T.. Tuo tarpu teismui priėmus skundžiamą nutartį įmonė neturėjo vadovo, kuris galėjo duoti advokatų kontorai atskirą pavedimą jos vardu surašyti bei teismui pateikti šį atskirąjį skundą. Tokio pavedimo akivaizdžiai nedavė ir nutartimi paskirta laikinoji įmonės turto administratorė, todėl jis laikytinas surašytu ir paduotu neįgalioto tam asmens ir apeliacinis procesas pagal šį atskirąjį skundą turi būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 5 d.). Kadangi šis klausimas susijęs su bylos nagrinėjimo ribomis, apeliacinės instancijos teismas dėl jo pirmiausiai ir pasisako. Bylos duomenimis nustatyta, jog aptariamą atskirąjį skundą UAB „Kelių mašinos“ vardu pateikė advokatų profesinės bendrijos CEE Attorneys advokatė L. J.. Pagal prie atskirojo skundo pridėtą teisinių paslaugų sutarties išrašą matyti, kad ji sudaryta 2017 m. sausio 2 d. ir pasirašyta tuo metu įmonės vadovo pareigas ėjusio Č. T.. Aplinkybės, kad atskirojo skundo pateikimo metu minėta teisinių paslaugų sutartis negaliojo, G. V. neįrodinėja, teismas tokių duomenų taip pat neturi. Teismo vertinimu, advokatų kontora, turinti galiojančią, ne vienai konkrečiai bylai ar kitokiam teisiniam veiksmui atlikti sudarytą teisinių paslaugų sutartį, turi ilgalaikį atstovaujamojo (šiuo atveju įmonės) pavedimą atstovauti jo vardu visose jos kompetencijai priskirtose situacijose. Nagrinėdamas bylas teismas vertina ne konkrečiam veiksmui skirtų žodinių ar konkliudentinių pavedimų buvimą / nebuvimą, o teisinių paslaugų sutarties galiojimą bei ja suteiktų teisių apimtį. Šiuo atveju apeliantės ir advokatų kontoros pasirašyta teisinių paslaugų sutartis galiojo atskirojo skundo pateikimo metu ir joje apibrėžta advokatų kontoros kompetencija suteikė teisę joje dirbančiai advokatei surašyti bei pateikti teismui atskirąjį skundą, dėl ko šis G. V. argumentas vertinamas kaip nepagrįstas. Bylos nagrinėjimo ribas sudaro tiek Č. T., tiek ir UAB „Kelių mašinos“ atskiruosiuose skunduose pateikti argumentai dėl skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų
Kartu su savo procesiniais dokumentais bylos šalys pateikė teismui eilę papildomų įrodymų: UAB „Kelių mašinos“ pateikė 2016 m. lapkričio 25 d., 2017 m. vasario 1 d., 2017 m. vasario 7 d. ir 2017 m. balandžio 4 d. neeilinių visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus, UAB „Corpora“ Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, 2017 m. sausio 25 d. antstolio M. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 28-22-2017K, 2017 m. vasario 1 d. J. K. laišką Č. T., J. G. gyvenimo aprašymą; Č. T. – 2002 m. lapkričio 11 d. UAB „Kelių mašinos“ steigėjų sprendimo kopiją, 2008 m. akcijų dovanojimo sutarties kopiją, 2016 m. balandžio 22 d. dovanojimo sutarties kopiją, 2017 m. kovo 20 d. ieškinio kopiją, Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, informaciją iš www.rekvizitai.lt; G. V. – 2017 m. gegužės 19 d. ir 2017 m. gegužės 30 d. paklausimų administratorei N. M. ir 2017 m. gegužės 29 d. bei 2017 m. gegužės 30 d. administratorės atsakymų kopijas, 2016 m. lapkričio 24 d. atstovavimo sutarties, sudarytos tarp advokatų profesinės bendrijos CEE Attorneys ir Č. T., kopiją, susirašinėjimo tarp N. M. ir advokatų profesinės bendrijos CEE Attorneys kopiją, 2017 m. gegužės 15 d. G. V. atstovo el. laiško kopiją, 2017 m. gegužės 15 d. pranešimo dėl UAB „Kelių mašinos“ visuotinio akcininkų susirinkimo kopiją, 2017 m. gegužės 19 d. Č. T. atsakymo kopiją. Be to, G. V. 2017 m. spalio 18 d. pateikė teismui dar papildomų įrodymų ir prašymą juos prijungti prie bylos – 2017 m. spalio 4 d. UAB „Kelių mašinos“ turto administratorės pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kopiją, 2017 m. liepos 27 d. UAB „Kelių mašinos“ turto administratorės pranešimo Vilniaus apygardos teismui kopiją, 2017 m. rugpjūčio 4 d. Nordea banko rašto Nr. OUT-14078 kopiją ir 2017 m. rugsėjo 22 d. Nordea banko rašto Nr. OUT-16739 kopiją. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad didelė dalis šių įrodymų jau yra nagrinėjamoje byloje pateikti per pirmosios instancijos teismą (pvz. UAB „Kelių mašinos“ visuotinių akcininkų susirinkimų kopijos), be to visi jie iš esmės arba neatitinka įrodymų sąsajumo su nagrinėjamu klausimu reikalavimo (CPK 180 str.), arba nedaro įtakos teismo procesinio sprendimo priėmimui, dėl ko teismas visus šiuos įrodymus atsisako priimti (CPK 314 str.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl teismo sprendimo taikyti byloje, kurioje prašoma atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, laikinąsias apsaugos priemones, paskiriant laikinąjį juridinio asmens turto administratorių. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad jų nesiėmus, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai negalimas (CPK 145 str.). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju abu apeliantai savo atskiruosiuose skunduose ginčija teismo nutartyje konstatuotą preliminarų pareiškėjos G. V. pareiškimo pagrįstumą. Nurodo, kad teismas iš esmės nevertino jo pagrįstumo, nes tai atlikęs, būtų nustatęs, kad tiek ikiteisminėje procedūroje pateikti ieškovės pranešimai, tiek teismui pateiktas pareiškimas neatitinka tokiems dokumentams keliamų reikalavimų – pareiškėjos teiginiai išdėstyti tik abstrakčiai, nėra nurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos atsakovė laiko netinkamais ar nesąžiningais. Be to, pareiškėjai pateiktuose atsakymuose UAB „Kelių mašinos“ aiškiai įrodė, kad jokie neteisėti veiksmai šiuo atveju neegzistuoja. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės ar joje pateiktų įrodymų įvertinimo ieškinio reikalavimų pagrįstumo kontekste. Šioje proceso stadijoje ieškovas neprivalo įrodyti, o teismas – iš esmės įvertinti – ieškinio pagrįstumo, kadangi reikalavimų pagrįstumas nustatomas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos G. V. pateiktas pareiškimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo laikytinas preliminariai pagrįstu. Pareikšimas atitinka jo formai ir turiniui įstatyme keliamus reikalavimus, prie jo pridėti pareiškėjos nurodytus argumentus, jos vertinimu, pagrindžiantys įrodymai. Be to matyti, kad pareiškėja pasinaudojo CK 2.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir, formaliai vertinant, ikiteisminės procedūros metu pateiktuose reikalavimuose nurodė CK 2.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas aplinkybes – konkrečias netinkamas veiklas ir vadovo nesąžiningus veiksmus bei motyvus, kodėl, jos vertinimu, tai yra netinkama. Dėl šios priežasties aukščiau aptartas apeliantų atskirųjų skundų argumentas atmetamas. Apeliantai skunduose taip pat ginčija ir teismo konstatuotą aplinkybę, kad šiuo atveju egzistuoja grėsmė G. V. pareiškimo tenkinimo realiam įvykdymui. Nurodo, kad nei pareiškėja, nei teismas jokios grėsmės nenustatė, o UAB „Kelių mašinos“ nors šiuo metu ir neturinti vadovo, sėkmingai vykdo veiklą bei sudarinėja sutartis, svarbių sprendimų priėmimui gali pasitelkti visuotinį akcininkų susirinkimą. Įvertinęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti ir su šiais apeliantų argumentais. Pareiškėja G. V. pateikė teismui pareiškimą dėl juridinio asmens veiklos tyrimo (CK 2.124 str.). Tokio ieškinio dalykas – reikalavimas atlikti juridinio asmens veiklos tyrimą, o pagrindas – juridinio asmens, juridinio asmens valdymo organų ar jų narių netinkama veikla. Juridinio asmens veiklos tyrimo instituto tikslas – teismine tvarka ištirti ir nustatyti, ar juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai tinkamai vykdo veiklą, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas šios kategorijos bylose – bylos nagrinėjimo metu nustatyti įmonės, jos valdymo organų ar jų narių veiklos apribojimus, kurie apsaugotų juridinio asmens dalyvius nuo įmonės turtinės padėties pabloginimo ar kitokių jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų. Tokios bylos nagrinėjimo metu taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išlaikyti status quo (liet. esamą padėtį) dėl ginčo objekto (dalyko). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatė, kad UAB „Kelių mašinos“ nuo 2017 m. vasario 1 d. neturi vienasmenio įmonės valdymo organo – vadovo. Anksčiau įmonę valdžiusiam vadovui (atsakovui) Č. T. atsistatydinus, įmonės akcininkai (G. V. ir Č. T.) iki šiol nepriėmė bendro susitarimo dėl naujo vadovo paskyrimo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reglamentuoja, kad bendrovė turi turėti ne tik visuotinį akcininkų susirinkimą, bet ir vienasmenį valdymo organą – bendrovės vadovą (19 str. 1 d.), bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (37 str. 1 d.), bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas (19 str. 6 d.). Iš šių teisės normų akivaizdu, kad įmonė negali teisėtai veikti neturėdama vienasmenio valdymo organo – vadovo. Kaip nurodė pati atsakovė UAB „Kelių mašinos“, neturėdama išrinkto vadovo įmonė vis tiek vykdo veiklą, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose bei sudarinėja viešųjų pirkimų sutartis. Tokie veiksmai, teismo nuomone, priskirtini įmonės vadovo kompetencijai, o byloje nesant duomenų apie kitus asmenis, galinčius tokius veiksmus atlikti, tai tik patvirtina grėsmę apie egzistuojantį įmonės turtinės padėties bei kitokių teisių ir teisėtų interesų galimą pažeidimą. Kaip minėta, pareiškėja yra suinteresuota, kad įmonės turtinė padėtis iki bylos išnagrinėjimo būtų stabili, o jos finansiniai dokumentai, pagal kuriuos bus atliekamas veiklos tyrimas, būtų prieinami ekspertams, jei teismas priims sprendimą atlikti įmonės veiklos tyrimą. Tokiai padėčiai užtikrinti CPK 145 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir yra įtvirtinta galimybė paskirti byloje laikinąjį turto administratorių. Dėl minėtų priežasčių darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ir tai pagrįstai lėmė pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjos prašymą byloje patenkinti. Apeliantai skunduose taip pat nurodo nesutinkantys su taikyta laikinąja apsaugos priemone kaip neužtikrinančia būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet priešingai – iš anksto įgyvendinančia pareiškime keliamą reikalavimą. Pažymi, kad CK 2.131 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė teismui paskirti laikinus juridinio asmens valdymo organų narius yra bylos išnagrinėjimo rezultate, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo etape taikoma priemonė. Teismas ir su šiuo atsakovų argumentu neturi pagrindo sutikti, kadangi įmonės turto administratoriaus paskyrimas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, savo esme nėra tapati CK 2.131 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytam laikinų įmonės valdymo organų narių paskyrimui. Paprastojo administratoriaus teisės ir pareigos įtvirtintos CK 4.240 straipsnyje yra žymiai siauresnės, nei valdymo organų teisės ir pareigos. Atskiruosiuose skunduose taip pat kritikuojamos administratoriui teismo suteiktos tesės. Pažymima, kad nors teismas nurodė taikantis paprastąjį turto administravimą, pagal suteiktas teises jis realiai prilygsta visiškam įmonės administravimui (CK 4.241 str.). Vertindamas šį atskirųjų skundų argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastą turto administravimą, kurio turinys detaliau reglamentuojamas CK 4.240 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-23/2013). Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Rezoliucinėje nutarties dalyje teismas nustatė administratorei teises, išvardintas šios nutarties 2 punkte. Ir nors apeliantės nesutinka su dalimi šių administratorei suteiktų teisių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad paprastąjį administravimą be pareigos priimti duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat apima ir pareiga įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Teismo vertinimu, skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje išvardintos teisės iš esmės nėra akivaizdžiai viršijančios paprastojo administravimo apimtį, be to, kaip nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas šias teises administratorius privalo vadovautis CK 4.240 straipsnyje jam numatytais reikalavimais, be kita ko – ir jų neviršyti. Kiti apeliantų atskirųjų skundų argumentai, susiję su pareiškėjos motyvais dėl įmonės veiklos tyrimo ir kitoje byloje ginčijamos pareiškėjos nuosavybės teisės į UAB „Kelių mašinos“ akcijas, neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantai nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.