Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas E. K. laikiname sulaikyme, nuo 2025 m. spalio 10 d. 01.50 val. iki 2025 m. spalio 10 d. 13.04 val. (1 para), išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 236 MGL (11 800 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant ir E. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 236 MGL (11 800 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas M. S. laikiname sulaikyme, nuo 2025 m. spalio 10 d. 01.50 val. iki 2025 m. spalio 10 d. 12.50 val. (1 para), išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. liepos 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda, bausmes visiškai sudedant ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 98 MGL (4 900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad E. K. ir M. S. yra recidyvistai.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti M. S. priklausantį automobilį Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini)pasienio užkardoje, adresu: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti M. S. mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, IMEI1: (duomenys neskelbtini) ir E. K. mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), saugomus (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Turto valdymo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriuje, adresu: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones.

E. K. ir M. S. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

M. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini) bei E. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti M. S. ir E. K..

Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. K. ir M. S. buvo pripažinti kaltais pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už tai, kad laikotarpiu iki 2024 m. spalio 9 d., apie 21.55 val. ir 2024 m. spalio 10 d., 01.50 val., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, pažeisdami nustatytą tvarką, t. y. 1995 m. gruodžio 20 d. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 14 straipsnio 4 punktą, kuris numato, kad „fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais – banderolėmis“ ir Lietuvos Respublikos Ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (redakcija nuo 2021 m. rugsėjo 9 d.) 3. punkto, 3.1., 3.1.1., 3.2. papunkčių, kurie numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis; falsifikuotus ar kontrabandinius tabako gaminius, susijusius gaminius, nuostatas; 4. punkto, 4.4. papunkčio, kurie numato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, susijusius gaminius, jeigu jie gabena didesnį iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką įvežtų tabako gaminių, susijusių gaminių kiekį, negu nustatyta Taisyklių 4.3. papunktyje, turėdami importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, nuostatas, neįforminant jokių įgijimo dokumentų įgijo, laikė ir pasikėsino neturėdami Prekių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti akcizais apmokestinamas ir 400 MGL dydžio sumą viršijančios vertės prekes – 1 040 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ ir 3 600 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, kurie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis, Taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka ir kurių vertė yra 20 972,80 Eur. Tokiu būdų, veikdami bendrai, pažeisdami nustatytą tvarką, įgijo, laikė ir pasikėsino neturėdami Prekių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti akcizais apmokestinamas ir 400 MGL dydžio sumą viršijančios vertės prekes – 1 040 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ ir 3 600 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, kurių vertė yra 20 972,80 Eur (toliau – ir Prekės), šiomis aplinkybėmis:

1.1. laikotarpiu iki 2024 m. spalio 9 d., 21.55 val. E. K. kartu su M. S. susitarė su Baltarusijos Respublikos teritorijoje veikusiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis (toliau – Nenustatytas asmuo) iš pastarųjų įgyti Prekes, kurias jie pristatytų meteorologiniais oro balionais į Lietuvos Respubliką, bei susitarė su Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančiais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrais veiksmais toliau gabenti Prekes Lietuvos Respublikos teritorijoje ir surasti jas atgabentas pagal nenustatytų asmenų gautus konkrečius duomenis gabenamoms Prekėms sekti panaudojant GPS ir mobiliojo ryšio technines priemones;

1.2. nenustatytiems asmenims įvykdžius susitarimą ir Prekes – 1 020 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ ir 2 100 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“ laikotarpiu iki 2024 m. spalio 9 d., 21.55 val. pristačius į vietą (duomenys neskelbtini) šalia namo pažymėto Nr. 14 E. K. ir M. S. žinion tolesniam disponavimui Prekėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje, tokiu būdu E. K. kartu su M. S. Prekes įgijo bei toliau vykdydami susitarimą, gavę iš nenustatytų asmenų duomenis, būtinus meteorologiniais oro balionais į Lietuvos Respubliką gabenamų Prekių sekimui panaudojant GPS ir mobiliojo ryšio technines priemones bei gavę duomenis apie Prekių atgabenimo vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje, Prekes laikė savo žinioje iki tol, kol 2024 m. spalio 9 d., 21.55 val. E. K. ir M. S. atvyko į (duomenys neskelbtini) šalia namo pažymėto Nr.14 esantį kiemą, kuriame buvo paliktos Prekės, su tikslu Prekes gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje – paėmę rankomis Prekes toliau gabenti, jas nunešė ir paslėpė (duomenys neskelbtini) laukuose esančiuose krūmuose netoli namo pažymėto Nr. 14;

1.3. nenustatytiems asmenims įvykdžius susitarimą ir Prekes – 20 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ ir 1 500 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“ laikotarpiu iki 2024 m. spalio 10 d., apie 01.50 val. pristačius į vietą (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esantį miško masyvą E. K. ir M. S. žinion tolesniam disponavimui Prekėmis Lietuvos Respublikos teritorijoje, tokiu būdu E. K. kartu su M. S. Prekes įgijo, bei toliau vykdydami susitarimą, gavę iš nenustatytų asmenų duomenis, būtinus meteorologiniais oro balionais į Lietuvos Respubliką gabenamų Prekių sekimui panaudojant GPS ir mobiliojo ryšio technines priemones, bei gavę duomenis apie Prekių atgabenimo vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje, Prekes laikė savo žinioje iki tol, kol 2024 m. spalio 10 d., apie 01.50 val. nusikalstamai veikai daryti specialiai parinktu M. S. automobiliu Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimo ribose esantį miško masyvą, kuriame buvo paliktos Prekės, su tikslu Prekes gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau Prekių gabenimo veikos dalies nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių – 2024 m. spalio 10 d., apie 01.50 val. buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

Tokiu būdų bendrai veikdami kartu, pažeisdami nustatytą tvarką įgijo, laikė ir pasikėsino neturėdami Prekių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti akcizais apmokestinamas ir 400 MGL dydžio sumą viršijančios vertės prekes – 1 040 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ ir 3 600 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“ ir kurių vertė yra 20 972,80 Eur.

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį teismo nuosprendį konstatavo, kad E. K. ir M. S. veikos kvalifikuotos tinkamai, jų kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199² straipsnio 1 dalyje, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais įrodymais. Skirdamas bausmes, teismas įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, parinko individualizuotas bausmes, jas subendrino su ankstesnėmis kaltinamiesiems skirtomis bausmėmis bei sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant jiems bausmės vykdymą ir skiriant atitinkamas pareigas. Taip pat nuspręsta konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones – kaltinamųjų telefonus bei M. S. priklausiusią transporto priemonę. Spręsdamas klausimą dėl VMI pateikto civilinio ieškinio, teismas sprendė, jog pareikštas civilinis ieškinys savo esme yra susijęs su iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, ir dėl to jis pirmiausiai turi būti nagrinėjimas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, dėl ko paliko jį nenagrinėtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras skundžia apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir prašo apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys paliktas nenagrinėtu pakeisti: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir iš E. K. ir M. S. solidariai Lietuvos Respublikos valstybei priteisti 13 089 Eur ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

3.1. Skunde prokuroras nurodo, jog viena iš sąlygų laikyti neįvykdytą mokestinę prievolę žala civilinės atsakomybės prasme yra būtinybė nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad mokestinė prievolė kilo iš padarytos nusikalstamos veikos. Įvertinus fiskalinio neutralumo principą, kuris įtvirtintas Europos Sąjungos teisės aktuose, taip pat ir Europos Teisingumo Teismo praktikoje, neleidžiama daryti takoskyros tarp teisėtais ir neteisėtais būdais įgytų ar turimų prekių mokesčių teisės prasme. Tiek teisėtai, tiek neteisėtai laikomos akcizais apmokestinamos prekės yra akcizų objektas ir asmuo, disponuodamas tokiomis prekėmis, privalo sumokėti mokestį, jeigu jo mokėjimas nėra atidėtas.

3.2. Byloje nustatyta, kad sulaikytos ir paimtos cigaretės iš Baltarusijos į Lietuvą buvo atskraidintos meteorologiniais oro balionais. Cigarečių pakeliai su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Lietuvos Respublikoje asmuo gali disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. cigaretėmis, alkoholiu, tačiau privalo laikytis valstybės teisės aktais nustatytos tvarkos. Kartu valstybė yra nustačiusi taisyklę, jog jei akcizų mokestis už tokias prekes nesumokėtas ar jų mokėjimas neatidėtas, tokios prekės privalo būti laikomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, o disponuodamas tokiomis prekėmis ne sandėlyje, asmuo privalo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti akcizų deklaracijas, kur būtų deklaruotos su disponuojamomis prekėmis susijusios mokestinės prievolės, o po to sumokėti mokesčių administratoriaus (VMI) apskaičiuotą akcizų mokestį. Apmokestinimą akcizais bei pridėtinės vertės mokesčiu, taip pat ir už importuotas prekes, reguliuoja Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas bei Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Taigi, Lietuvos Respublikoje taikomas akcizo mokestis nelaikomas muito mokesčiu Sąjungos muitinės kodekso prasme. Analizuojamu atveju, E. K. ir M. S. darydami inkriminuojamą nusikalstamą veiką, suvokė, kad veikdami bendrai, pažeisdami nustatytą tvarką, įgijo, laikė ir pasikėsino neturėdami Prekių įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenti akcizais apmokestinamas ir 400 MGL dydžio sumą viršijančios vertės prekes – 1 040 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ ir 3 600 vnt. pakelių cigarečių „NZ Gold“, kurių vertė yra 20 972,80 Eur. Asmenims atlikus neteisėtus įgijimo, laikymo, pasikėsinimo gabenti veiksmus su minėtomis prekėmis, jiems asmeniškai kilo įstatymu įtvirtinta pareiga pateikti akcizų deklaracijas, nedelsiant sumokėti akcizo mokestį ir šios pareigos neįgyvendinus, valstybei buvo padaryta žala.

3.3. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas, nes valstybės negautos pajamos, kurios pasireiškė nesumokėtų akcizų forma, laikytinos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį žala. Siame straipsnyje yra aiškiai įtvirtinta, kad negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibūdinamos kaip turtinė žala. Žalą privalo atlyginti kaltas asmuo, t. y. nuteistieji E. K. ir M. S..

3.4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnyje numatytas tik vienas atvejis, kuomet civilinis ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu, t. y. kada kaltinamasis yra išteisinamas, jei padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl skundžiamu nuosprendžiu teismas negalėjo palikti VMI civilinio ieškinio nenagrinėtu, o esant nustatytoms skundžiamu nuosprendžiu aplinkybėms, teismas turėjo šį ieškinį tenkinti ir priteisti iš nuteistųjų.

4. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti – priteisti VMI ieškinį iš nuteistųjų, o nuteistųjų gynėjai teismo posėdžio metu prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo nuosprendį kaip teisėtą ir pagrįstą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

6. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų (proceso dalyvių), kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju prokuratūra nesutinka tik su teismo nuosprendžio dalimi, kuriuo VMI pateiktas civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. Nenustačius kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde – dėl civilinio ieškinio.

7. Šioje baudžiamojoje byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš kaltinamųjų E. K. ir M. S. valstybės naudai 13 089 Eur padarytą žalą – nesumokėto akcizo mokesčio bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas 5 proc. procesines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo, be to, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį, prašė laikinai – iki visiško žalos atlyginimo, apriboti nuosavybes teises į E. K. ir M. S. priklausantį turtą (1 t., b. l. 9–16). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad VMI civiliniame ieškinyje keliamas mokestinio ginčo teisinių santykių klausimas, todėl mokestinė prievolė gali būti apskaičiuota mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, VMI civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

8. Prokuroras apeliaciniu skundu su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka nurodydamas, jog nuteistųjų įvykdyta nusikalstama veika padaryta valstybei žala, kuri turi būti atlyginta kaltų asmenų, o BPK 115 straipsnyje numatytas tik vienas atvejis, kuomet civilinis ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtu – kada kaltinamasis yra išteisinamas, jei padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl skundžiamu nuosprendžiu teismas negalėjo palikti VMI civilinio ieškinio nenagrinėtu, o turėjo ieškinį tenkinti.

9. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo motyvus, neturi pagrindo sutikti su prokuroro apeliacinio skundo motyvais, kad civilinis ieškinys nepagrįstai paliktas nenagrinėtu ir turėtų būti tenkinamas. Tačiau atsižvelgiant į naujausią teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 7 teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-43-788/2026) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje palikdamas ieškinį nenagrinėtu, netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, taip pablogindamas nuteistųjų padėtį, dėl ko apeliacinės instancijos teisme civilinio ieškinio klausimas sprendžiamas iš esmės.

10. Civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja BPK X skyrius (BPK 109–118 straipsniai). Jame nustatyta, kad civilinį ieškinį turi teisę paduoti asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, civilinis ieškinys yra reiškiamas įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, jis nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis).

11. Byloje civilinis ieškinys grindžiamas tuo, jog E. K. ir M. S. neteisėtai disponavo 92 800 vnt. cigarečių „NZ Gold“, „Minsk SuperSlims“ (4640vnt.x20vnt.) ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, be to, savo kaltais veiksmais neįvykdė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo prievolių, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė akcizų deklaracijos, kur būtų deklaruotos su sulaikytomis cigaretėmis mokestinės prievolės, ir nesumokėjo 13089 eurų akcizo mokesčio, tuo padarydami valstybei 13089 eurų dydžio žalą. Pateiktas šios žalos paskaičiavimas, jog mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant prievolės atsiradimo metu finansų ministro patvirtintą vidutinę svertinę mažmeninę cigarečių pardavimo kainą – 4,46 eurus už 20 vnt. cigarečių.

12. Ieškinyje pažymėta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau — CK) 6.249 straipsnis negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžia kaip turtinę žalą. Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 2 dalimi, turtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, pasisakė, kad kaltininkui nusikalstamais veiksmais padarius asmeniui, įmonei ar organizacijai materialinę žalą, pareikšti civiliniai ieškiniai tenkinami atsižvelgiant į realiai padarytos materialinės žalos dydį. Dėl neteisėtų įtariamųjų (kaltinamųjų) veiksmų Lietuvos valstybė patyrė 13 089 Eur turtinę žalą, t. y. 13 089 Eur negautų pajamų (nesumokėtų akcizų) forma. Tarp neteisėtų įtariamųjų (kaltinamųjų) veiksmų (neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis (toliau – AAP)) ir valstybei kilusios žalos (negautų pajamų (nesumokėtų akcizų) forma) egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys (t. y. įtariamieji (kaltinamieji), darydami inkriminuojamą nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad įgyja, laiko AAP pažeisdami teisės aktais nustatytą tvarką, nemokėdamas privalomų sumokėti mokesčių ir to norėjo). E. K., M. S. atlikus neteisėto disponavimo AAP veiksmus, jam kilo įstatyminė pareiga nedelsiant deklaruoti ir sumokėti akcizų mokestį ir šios pareigos neatlikus, buvo sukelta žala valstybei, nes pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 2 straipsnio 24 punkto, 13 straipsnio prasmę mokesčiai yra valstybės finansų sistemos dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių, nesumokėjus mokesčių valstybei, biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai priskirtas funkcijas.

13. Civilinė ieškovė ieškinyje pažymėjo, jog byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (toliau – Direktyva) bei LR Akcizų įstatymo nuostatos. Taip pat pažymėjo, kad vien aplinkybė, jog neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomos cigaretės nepateko į tolimesnę apyvartą, buvo sulaikytos bei galimai bus sunaikintos, nepaneigia fakto, kad valstybei buvo padaryta turtinė žala. Nagrinėjamu atveju, valstybei buvo padaryta turtinė žala, kuri pasireiškė kaip negautos pajamos (nesumokėti mokesčiai) ir tam neturi reikšmės aplinkybė, kad cigaretės vėliau (galimai) bus sunaikintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-340/2014, 2K-151-222/2015, 1-448-1139/2023, 2K-30-788/2023).

14. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu civilinio ieškinio pagrindimo argumentavimu, kuris pateiktas VMI pareikštame civiliniame ieškinyje nesutinka, kadangi jis paremtas senesne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje buvo remiamasi šiuo metu jau nebegaliojančios 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB, (toliau – Direktyva 2008/118/EB), nuostatomis. Visgi šią paminėtą direktyvą pakeitė Direktyva 2020/262, taigi ir teisinis pagrindas keisti pirmiau minėtą teismų praktiką atsirado nuo 2023 m. vasario 13 d., kai Lietuvos nacionalinėje teisėje įsitesėjo nuostatos, perkeltos iš naujos 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka. Antai nuo 2023 m. vasario 13 d. įsiteisėjo Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nauja redakcija, kurioje nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamas akcizais apmokestinamas prekes, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą. Šio įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje taip pat naujai nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už neteisėtai įvežamus kaitinamojo tabako produktus, išskyrus atvejus, kai skola muitinei yra išnykusi pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą.

15. Naujausioje teismų praktikoje nurodoma, jog minėtos Akcizų įstatymo nuostatos priimtos derinant akcizų teisinį reguliavimą nacionalinėje teisėje su Direktyvos (ES) 2020/262 nuostatomis, pagal kurias neteisėtai įvežtų prekių, kurios realiai nebuvo pateiktos vartoti, konfiskavimas ir sunaikinimas pašalina ir teisinį apmokestinimo akcizais pagrindą. Šiame kontekste paminėtinos šios Direktyvos (ES) 2020/262 nuostatos: 1) Preambulės 8 pastraipoje nurodyta: „Kadangi akcizas yra prekių vartojimui nustatomas mokestis, neturėtų būti reikalaujama mokėti mokestį už akcizais apmokestinamas prekes, kurios tam tikromis aplinkybėmis buvo visiškai sunaikintos arba yra negrįžtamai prarastos.“; 2) 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje; 3) 6 straipsnio 3 dalies d punkte nustatyta tiek bendra taisyklė, pagal kurią neteisėtas prekių įvežimas prilygsta jų išleidimui vartoti ir apmokestinimo akcizais pagrindui, tiek ir šios taisyklės išimtis, t. y. kai skola muitinei yra išnykusi pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punktą (minėtas e punktas nustato skolos muitinei išnykimo sąlygą, kai prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos). Tokiu atveju valstybės narės gali savo nacionalinėje teisėje nustatyti sankcijas, atsižvelgdamos į akcizų skolos, kuri būtų susidariusi, dydį; 4) 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šios direktyvos tikslais prekės laikomos visiškai sunaikintomis arba negrįžtamai prarastomis, jei jų negalima panaudoti kaip akcizais apmokestinamų prekių. Apibendrinant konstatuojama, jog paminėtų teisinio akcizų reguliavimo nuostatų visuma įtvirtina aiškumą dėl to, kad bylose, kuriose nagrinėjamos veikos, padarytos laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 13 d., ir kuriose valstybės institucijų pastangomis buvo užkirstas kelias neteisėtai įvežtas akcizines prekes išleisti vartoti jas sulaikius ir vėliau konfiskavus bei sunaikinus, tokios prekės neapmokestinamos akcizais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 7 teisėjų kolegijos 2026 m. sausio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-43-788/2026).

16. Aptartos akcizų teisinio reguliavimo nuostatos taip pat leidžia padaryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nuteisti asmenys – E. K. ir M. S. – neturi prievolės sumokėti akcizus už neteisėtai į Lietuvos Respubliką atskraidintą ir jų perimtą cigarečių krovinį, taigi turtinės žalos valstybei (dėl nesumokėtų akcizų) nepadarė. Tokią išvadą lemia tai, kad cigaretės, paženklintos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, buvo sulaikytos Alytaus r. Daugų miestelyje bei Druskininkų sav., Neravų k. ribose esančiame miško masyve; neteisėto jų įvežimo (atskraidinimo) iš Baltarusijos Respublikos į Europos Sąjungos muitų teritoriją faktas nustatytas; išnagrinėjus bylą, cigaretės konfiskuotos, įsiteisėjus nuosprendžiui jos bus sunaikintos, taigi į apyvartą nepateko ir nebepateks. Aptarta situacija visiškai atitinka 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262 ir Akcizų įstatyme nustatytą neteisėtai įvežtų prekių apmokestinimo akcizais išimtį, siejamą su šių prekių sulaikymu, konfiskavimu ir sunaikinimu.

17. Remiantis pirmiau nurodytais argumentais, konstatuotina, kad byloje susiklosčiusi situacija atitinka vieną iš Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų skolos muitinei išnykimo sąlygų (apmokestinamos prekės sulaikomos ir vėliau konfiskuojamos), taip pat Akcizų įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą analogišką neteisėtai įvežtų prekių apmokestinimo akcizais išimtį, todėl VMI ieškinys byloje turi būti atmestinas, o ne paliekamas nenagrinėtu, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas argumentuodamas tuo, kad civilinis ieškinys savo esme yra susijęs ne su nusikalstama veika padarytos žalos nustatymu, o iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, ir kurio nagrinėjimo ir sprendimo BPK nereguliuoja.

18. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, palikdamas ieškinį nenagrinėtu, nepagrįstai paliko civiliniam ieškovui teisę nuteistųjų atžvilgiu su tuo pačiu reikalavimu kreiptis į teismą, kas neabejotinai sunkintų nuteistųjų E. K. ir M. S. padėtį. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio, skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus civilinį ieškinį pagal prokuroro apeliacinį skundą iš esmės ir jį atmetant, laikoma, jog švelninama nuteistųjų padėtis.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

19. Kauno apygardos teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartimi apeliacinės instancijos teisme ginti nuteistąjį E. K. buvo paskirtas tarnybos parinktas advokatas Jaroslav Los, o ginti nuteistąjį M. S. buvo paskirta parinkta advokatė Alvyda Rima Medišauskienė. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gautos 2025 m. lapkričio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos Nr. APD-2025-12987 ir APD-2025-13002 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymose nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį E. K. sudaro 191,67 Eur, o ginant nuteistąjį M. S. – 164,58 Eur bei kad šios išlaidos turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistųjų.

20. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. apeliaciniame procese būtinas gynėjo dalyvavimas kaip ir BPK 106 straipsnio 2 dalies numatytose išimtinėse nuostatose, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, vis dėl to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybės (kasacinės nutartys 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme procesas vyksta ne nuteistųjų, o prokuroro iniciatyva, apeliacinis skundas nepagrįstas ir paduotas nuteistųjų padėtį bloginančiais pagrindais, nors priimamas priešingas – jiems palankus sprendimas, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtinojo gynėjų dalyvavimo, iš nuteistųjų E. K. ir M. S. nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2025 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį dėl 13 089 Eur priteisimo valstybės naudai iš E. K. ir M. S. solidariai bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo – atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjų dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš nuteistųjų E. K. ir M. S. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.