Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos agroprekyba“ atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Elmaga“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB ) „Elmaga“ teismo prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl 53 110,03 Eur sumos ir 0,3 proc. dydžio palūkanų nuo 53 110,03 Eur sumos išieškojimo iš UAB „Žemaitijos agroprekyba“. Nurodė, kad UAB „Žemaitijos agroprekyba“ nevykdo savo įsipareigojimų pagal sudarytą taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.1.Teismas, tenkindamas kreditorės prašymą išduoti vykdomąjį raštą, nusprendė išduoti jį neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių. Taikos sutartis buvo sudaryta tarpusavio bendradarbiavimo principu, todėl kreditorės kreipimasis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo UAB „Žemaitijos agroprekyba“ atžvilgiu, laikytinas, kad kreditorė elgiasi nesąžiningai, nesilaiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, jog kiekviena šalis vykdydama prievolę privalo bendradarbiauti su kita šalimi.

6.1.Skolininkė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde neginčija, kad pažeidė taikos sutartyje numatytas sąlygas. Dėl šios priežasties, ne pareiškėja (kreditorė), o pati skolininkė, negalėdama laiku vykdyti taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų, privalėjo kreiptis į kreditorę, bendradarbiauti su ja, tačiau tokiomis savo teisėmis nesinaudojo ir jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

6.2.Tai, kad skolininkei yra keliama ar būtų iškelta restruktūrizavimo byla, nėra pagrindas teismui neišduoti vykdomojo dokumento skolininkės atžvilgiu. Teismui priėmus pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ar iškėlus restruktūrizavimo bylą, turtas pagal vykdomuosius dokumentus net gali būti areštuojamas, aprašomas, t. y. restruktūrizavimo bylos iškėlimas netgi nesąlygoja vykdomųjų bylų sustabdymo ar užbaigimo, o juo labiau tai nėra pagrindas neišduoti vykdomojo dokumento. Prašymas teismui pateiktas 2016-10-26, o pagal pačios skolininkės pateiktą siuntų lydraštį matyti, kad tik 2016-10-28 pareiškėjai buvo įteiktas skolininkės pranešimas apie tai, kad skolininkė žada kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Skolininkė laisva valia sudarė taikos sutartį bei pati prisiėmė tokius įsipareigojimus, todėl privalo juos vykdyti, atsiskaitydama bent jau proporcingai su visais kreditoriais, o taip pat ieškodama visų įmanomų galimybių taikos sutarties vykdymui.

6.3.Skolininkė akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi atskirasis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir juo yra sąmoningai veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, t. y. prieš vykdomojo dokumento išdavimą pareiškėjai. Dėl to kreditorė prašo apeliantei skirti 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos skiriant UAB „Elmaga“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo patvirtintą taikos sutartį.

8. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir yra vykdytinas dokumentas. Teismo patvirtinta taikos sutartis vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo.

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

10. Nagrinėjamu atveju Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-4466-169/2016 patvirtino kreditorės UAB „Elmaga“ ir skolininkės UAB „Žemaitijos agroprekyba“ 2016-10-06 pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys sutarė dėl 53 110,03 Eur sumos, kurią sudaro 50 910,03 Eur skola ir 2 200 delspinigių, sumokėjimo kreditorei dalimis nustatytais terminais. Taikos sutarties 2.1. papunkčiu skolininkė įsipareigojo kreditorei iki 2016-10-21 grąžinti 7000 Eur sumą. Taikos sutarties 3 punktu šalys susitarė, kad skolininkei vėluojant sumokėti kreditorei skolą ar bet kurią jos dalį, taikos sutarties 2 punkte nurodytais terminais ilgiau kaip 2 kalendorines dienas, skolininkė įsipareigoja grąžinti kreditorei visą skolą ir delspinigius, įskaitant į šią sumą jau sumokėtą skolos dalį, trečią kalendorinę dieną po praleisto termino, nurodyto taikos sutarties 2 punkte, dienos. Taikos sutarties 4 punktu šalys sutarė, kad skolininkei vėluojant grąžinti kreditorei skolą ir/ar delspinigius ilgiau nei dvi kalendorines dienas, skaičiuojant nuo taikos sutarties 2 punkte nurodytų terminų, skolininkė už kiekvieną kalendorinę vėlavimo dieną moka kreditorei 0,3 proc. dydžio palūkanas nuo nesumokėtos skolos ir/ar delspinigių dalies iki visiško atsikaitymo su kreditore dienos.

11. Iš kreditorės pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad skolininkė UAB „Žemaitijos agroprekyba“ iki 2016-10-21 nesumokėjo pirmosios skolos grąžinimo įmokos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skolininkė nevykdo taikos sutarties sąlygų. Pastebėtina, jog skolininkė atskirajame skunde pripažįsta, kad taikos sutartyje nurodytu terminu, t. y. iki 2016-10-21 negrąžino kreditorei 7000 Eur sumos. Apeliantė nurodo, kad kreditorė nebendradarbiavo su UAB „Žemaitijos agroprekyba“; kreditorė, žinodama, kad skolininkė kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir prašydama išduoti vykdomąjį raštą, elgėsi nesąžiningai; skolininkė negalėjo įvykdyti taikos sutarties įsipareigojimo mokėti 7 000,00 Eur įmoką iki 2016-10-21, kadangi tai būtų pažeidę visų UAB „Žemaitijos agroprekyba“ kreditorių interesus.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad šalys būtų pakeitę taikos sutarties sąlygas dėl atsiskaitymo terminų. Apeliantė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kad bandė tartis su kreditore dėl atsiskaitymo termino pratęsimo, ar teikusi kreditorei kokius paaiškinimus dėl negalėjimo laiku įvykdyti taikos sutarties sąlygų. Todėl apeliantės argumentai, kad kreditorė su ja nebendradarbiavo, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad atsakovė privalo vykdyti taikos sutartį griežtai laikydamasi joje nurodytų ir pačios prisiimtų sąlygų, todėl vien nebendradarbiavimo aplinkybė, net jei ir tokia būtų, nėra priežastis nevykdyti teismo patvirtintos šalių taikos sutarties sąlygų.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkės kreipimasis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo taip pat negali būti pagrindas neišduoti vykdomąjį raštą. Pažymėtina, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, antstolis perduoda įmonės restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus ir įmonės kreditorių nepatenkinti reikalavimai, tenkinami Lietuvos Respublikos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka.

14. Dėl atskirojo skundo argumentų, kad apeliantė negalėjo įvykdyti taikos sutarties įsipareigojimo mokėti 7 000,00 Eur įmoką iki 2016-10-21, kadangi tai būtų pažeidę visų UAB „Žemaitijos agroprekyba“ kreditorių interesus. Teisingai pastebėjo kreditorė, kad apeliantė galėjo atsiskaityti bent jau proporcingai su visais kreditoriais. Tačiau kaip jau pastebėta, apeliantė nebandė tartis su kreditore. Taikos sutartis ir prisiimti įsipareigojimai turi būti vykdomi sąžiningai ir nustatytais terminais. Apeliantė, sudarydama taikos sutartį, privalėjo įvertinti savo galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Kaip jau anksčiau minėta, teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią ir yra vykdytinas dokumentas, o vienai iš taikos sutarties šalių savo sutartinių prievolių nevykdant geranoriškai, kita šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

15. Kadangi pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkė netinkamai vykdo taikos sutartį, esant nurodytų aplinkybių visetui konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas būtinas sąlygas vykdomajam raštui pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį išduoti.

16. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditorės prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą. Atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

17. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (kito procesinio dokumento) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundo, atskirojo skundo padavimas nereiškia piktnaudžiavimo teise. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą įgyvendindamas teisę į apeliaciją. Duomenų, kad jis piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis ar siektų vilkinti procesą byloje nėra. Ieškovo atskirojo skundo netenkinamas savaime nesudaro prielaidų teigti, jog apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti procesą. Todėl atsakovo prašymas paskirti ieškovui baudą netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirąjį skundą atmetus, kreditorė įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kreditorė prašo priteisti 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje už advokato pagalbą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad kreditorės bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje yra pagrįstos, todėl iš suinteresuoto asmens UAB „Žemaitijos agroprekyba“ jas priteisia kreditorei UAB „Elmaga“.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens UAB „Žemaitijos agroprekyba“, įmonės kodas 167382444, kreditorei UAB „Elmaga“, įmonės kodas 167220143, 242,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.