Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Audronė Šiupšinskaitė, sekretoriaujant Giedrei Arbačiauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui A. M., jo atstovei advokato padėjėjai R. J., Marijampolės AVPK atstovui Martynui Matulevičiui, išnagrinėjusi A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-72881813-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus vyr. specialisto Martyno Matulevičiaus 2016-09-26 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-72881813-16 A. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d. paskirta 173 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesių laikotarpiui už tai, kad jis 2016-06-20, apie 21 val. 30 min. val., vairuodamas automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, baigęs lenkimo manevrą, grįžo į savo eismo juostą ir staiga stabdė, nors tai nebuvo būtina eismo saugumui, dėl ko automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo staiga stabdyti, kad išvengtų susidūrimo bei užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą. Tokiais savo veiksmais A. M. sukėlė pavojingą situaciją ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 135.4 p. reikalavimus.

Pareiškėjas skundu prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad jokio pažeidimo, susijusio su chuliganišku vairavimu, nepadarė. Nurodė, kad 2016 m. birželio 20 d. apie 21 val. 30 min. tėčiui R. M. priklausančiu automobiliu Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) kartu su savo draugu T. Š. važiavo Marijampolės mieste, Poilsio gatve, ir priekyje pamatė automobilį Opel Astra, kurio vairuotojas, kaip vėliau sužinojo, K. P., labai įtartinai ir pavojingai manevravo, faktiškai važiavo viduriu kelio ir labai nedideliu greičiu, o jam lenkiant šį automobilį staiga pasuko į kairę pusę link jo vairuojamo automobilio. Taip pat pastebėjo, kad automobilio Opel Astra vairuotojas, vairuodamas valgė ar gėrė. Baigęs lenkimo manevrą grįžo į savo važiavimo juostą, įjungė avarinę šviesos signalizaciją ir ėmė palengva stabdyti, sukdamas link dešinio kelkraščio, norėdamas sustoti ir pasikalbėti su Opel Astra vairuotoju, dėl ko šis pavojingai ir aiškiai per lėtai važiuoja, ar jam nereikalinga pagalba, įsitikinti, kad vairuotojui nėra kilę kokių nors problemų. Visiškai sustojęs tuo metu nebuvo, o važiavo gal 10 km/val. tačiau, pasitaręs su kartu važiavusiu draugu, nusprendė nebestoti ir nuvažiavo toliau. Taip pat savo paaiškinime nuosekliai išdėstė ir tolesnes aplinkybes, kadangi automobilio Opel Astra vairuotojas ėmė jo vairuojamą automobilį persekioti ir Stoties gatvėje, prie autobusų stoties sukėlė pavojingą situaciją kelyje, dėl ko jis vos nepatyrė susidūrimo su kitu automobiliu. Taip pat nagrinėjant bylą policijos įstaigoje nebuvo užtikrintos jo teisės, numatyutos LR ATPK 272 str.

Marijampolės AVPK kelių policijos skyrius atsiliepimu į A. M. skundą prašo nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 64N-72881813-16 palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad nuobauda A. M. paskirta teisėtai ir pagrįstai, ji adekvati padarytam pažeidimui.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. savo skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad vairuodamas automobilį Audi A4 Poilsio gatvėje pamatė keistai važiuojantį automobilį Opel Astra. Šis automobilis važiavo viduriu kelio ir nedideliu, apie 10 km/h greičiu. Norėdamas aplenkti rodė posūkio signalą, o kadangi automobilis nesitraukė, panaudojo ilgąsias šviesas, pyptelėjo. Lenkimo metu susilyginus, Opel Astra metėsi į jo pusę, į kairę, jis turėjo trauktis link griovio, kad išvengtų susidūrimo. Lenkimo metu greitis buvo apie 30 km/h. Tokių automobilio Opel Astra vairuotojo veiksmų išsigando, grįžęs į savo juostą už 10-15 metrų įsijungė avarinį signalą ir artėdamas prie dešinio kelkraščio ėmė lėtinti, ketino pakalbėti su Opel Astra automobilio vairuotoju, kodėl jis taip padarė, gal blogai su sveikata. Visiškai sustoję nebuvo. Pamatęs, kad tame automobilyje trys asmenys, nuvažiavo toliau. Automobiliui Opel Astra jokios kliūties nesudarė.

Liudytojas T. Š. parodė, kad su draugu A. M. važiavo nuo užtvankos Poilsio gatve, automobilį vairavo A. M.. Užvažiavus ant asfalto dangos, pamatė priekyje lėtai važiuojantį automobilį Opel Astra. Tuomet A. M. parodė posūkio signalą, norėdamas šį automobilį aplenkti, tačiau automobilis nereagavo, todėl pamirksėjo vairuotojas ilgosiomis šviesomis. Pradėjus lenkti, kai susilygino automobiliai, automobilis Opel Astra švelniai pradėjo judėti į kairę, tačiau pradžioje abu automobiliai tilpo važiuojamojoje dalyje. Opel Astra vairuotojas valgė, ar kažką pašalinio veikė. A. M. padidino greitį, nes jų automobilis buvo jau kiek pajudėjęs į priekį, lenkimo metu važiavo kelkraščiu, juos įstūmė beveik į griovį. Saugiu 10-15 metrų atstumu grįžo į savo juostą, tikrai nelindo prieš nosį. Grįžtant posūkio signalo neparodė, nespėjo. Atsisukęs, pamatė, kad automobilyje Oplel Astra sėdi trys vyrai, kurie jam atrodė neblaivūs, todėl nenorėjo veltis į konfliktą ir sakė, kad A. M. važiuotų toliau. A. M., aplenkęs Opel Astra, tik lėtino greitį, sustojęs nebuvo.

Liudytojas K. P. parodė, kad važiuojant Poilsio gatve, vairuodamas automobilį Opel Astra , pamatė, kad iš paskos važiuojantis automobilis Audi, nerodydamas posūkio signalo, jį lenkė. Jis važiavo arčiau dešinio krašto 20-40 km/h greičiu. Automobilis Audi didindamas greitį aplenkė jį kairiąja puse, tilpo asfaltuotoje kelio dalyje, o jis pats važiavo tiesiai, rankose nieko neturėjo. Toje mašinoje priekyje sėdėjo du žmonės sėdėjo. Aplenkęs automobilis Audi nerodydamas posūkio signalų sugrįžo į savo eismo juostą, tarp automobilių buvo apie 10 metrų atstumas, ir staiga stabdė priešais jo vairuojamą automobilį, į kelkraštį nesitraukdamas. Jis pamatė priekyje užsidegusių stabdžių šviesas ir pats staigia stabdė, norėdamas išvengti susidūrimo suko į dešinę pus. Spėjo sustabdyti likus gal 1 m iki automobilio Audi, kuris buvo pilnai sustojęs. Nuo staigaus automobilio stabdymo salone nukrito ant galinės lentynos nukrito daiktai. Sustojus automobilis Audi padidino greitį ir nuvažiavo. Jis iš karto norėjo skambinti 112 dėl tokio automobilio Audi vairuotojo elgesio, buvo paėmęs į rankas telefoną, tačiau šiam automobiliui staigiai nuvažiavus nespėjo įsidėmėti numerių, todėl neskambino, nes būtų neturėjęs ką pranešti. Pradėjo tą automobilį persekioti, važiavo nemažu greičiu, norėdamas pasivyti ir pamatyti numerius. Kai pamatė numerius, pranešė policijai. Už persekiojimą pats nubaustas.

Liudytojas R. J. parodė, kad važiavo Poilsio gatve, automobilį Opel Astra vairavo K. P., jis pats sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jis tik pamatė, kad juos aplenkė Audi automobilis ir užstabdė priekyje, iš kur jis atsirado, jis nepastebėjo. Aplenkęs šis automobilis iš karto stabdė, „kirto ant stabdžių“, jokių signalų nerodė, jis pamatė tik stabdžių šviesas. Kai jie sustojo, buvo likę gal 1 metras iki šio automobilio. Priekyje buvęs automobilis buvo pilnai sustojęs ir vėl nuvažiavo. Nuo staigaus stabdymo ant automobilio sėdynių, panelių buvę daiktai nukrito. Sekančią dieną K. P. sakė, kad sudužo nukritęs jo planšetinis kompiuteris. K. P. norėjo iš karto skambinti policijai, tačiau nepamatė automobilio Audi valstybinių numerių ir neskambino.

Liudytojas O. K. parodė, kad jie važiavo K. P. vairuojamu automobiliu Opel Poilsio gatve. Jis pats sėdėjo automobilio gale. Pamatė, kad juos lenkė kitas automobilis. Šį automobilį pamatė, kai jis jau buvo šalia. Automobiliai abu laisvai tilpo važiuojamoje dalyje. Automobilis juos aplenkė, grįžo į savo juostą ir iškarto stabdė. Ar šis automobilis rodė posūkio signalus-nepastebėjo. To automobilio vairuotojas užvažiavo už jų ir staigiai stabdė savo važiuojamoje dalyje, tarpas tarp mašinų buvo gal kokie 3 metrai. K. P. staigiai stabdė, daiktai nukrito po kojomis, jis pats buvo prisisegęs saugos diržą, tačiau pajudėjo į priekį ir galva atsitrenkė į priekinę sėdynę. K. P. bandė skambinti policijai, bet kurioje vietoje būnant pranešė apie tai, neatsimena.

Liudytoja V. L. parodė, kad 2016 m. rugsėjo 26 dieną pas ją atvyko A. M., kuriam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Protokolo grafoje „asmens paaiškinimas“ parašė, kad paaiškinimas yra ant atskiro lapo, tačiau A. M. paklausė, ar jis sutinka su pažeidimu, o šis paklausė, ar kita pusė sutinka su pažeidimu. Kai kolegė pasakė, kad gailėjimasis yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis pasakė, kad gailisi ir su pažeidimu sutinka. Su protokolo turiniu buvo supažindintas. Kai A. M. pasakė, kad sutinka su pažeidimu, daugiau papildomai jo neklausinėjo, nes viskas jau buvo išsiaiškinta.

Marijampolės AVPK atstovas Martynas Matulevičius parodė, kad A. M. padarytas pažeidimas įrodytas pilnai byloje surinkta medžiaga, teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai. Tai, kad A. M. neigia kaltę, yra jo gynybinė pozicija, kad išvengtų atsakomybės. Netikėti liudytojų parodymais, kurie apklausti teisme, nėra pagrindo. Jie yra objektyvūs, neprieštarauja vienas kitam, faktinėms bylos aplinkybėms. Santykių aiškinimasis kelyje kilo dėl A. M. veiksmų. K. P. už pažeidimą taip pat nubaustas. Prašė A. M. skundo netenkinti.

Skundas netenkintinas.

ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 124² str. 1d. numatyta, jog Transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Teismas sprendžia, kad šioje byloje liudytojų K. P., O. K. , R. J. parodymais, kurie tarpusavyje sutampantys ir nuoseklūs tiek administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos rinkimo metu ( administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 64N-72881813-16, kurioje yra K. P., R. J. ir O. K. paaiškinimai, kad A. M. vairuojamas automobilis Audi A4 aplenkė K. P. vairuojamą automobilį Opel Astra ir staigiai stabdė savo automobilį, po ko vėl padidino greitį ir nuvažiavo. K. P. savo vairuojamą automobilį buvo priverstas staigiai sustabdyti, kad išvengti eismo įvykio, b.l. 12; 14;15), tiek .bylos nagrinėjimo teisme metu, administracinė atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta visiškai ir neabejotinai nustatyta, kad jis aplenkęs automobilį Opel Astra ir staigiai prieš jį be jokio pagrindo stabdydamas, sukėlė pavojingą situaciją, dėl ko automobilio Opel Astra vairuotojas K. P., siekiant išvengti susidūrimo, buvo priverstas staigiai stabdyti. Netikėti šiais parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Būtent K,P. pirmasis iš karto po įvykio apie tai pranešė policijai (administracinio teisės pažeidimo bylos lapai 8-9), pats nuvykęs į policiją tą pačią dieną parašė pareiškimą. Neįtikinamas A. M. aiškinimas, kad jis tik sulėtino greitį norėdamas sustoti ir išsiaiškinti, ar automobilio Opel Astra vairuotojui nereikalinga medicininė pagalba, kadangi jis aiškiai matė, kad automobilyje Opel Astra važiuoja dar du asmenys, kurie galėtų suteikti pagalbą, be to jis visiškai nesustojo ir to nepadarė. A. M. vairavimo stažas nesiekia dvejų metų, todėl jis suinteresuotas išvengti atsakomybės už tokio pažeidimo padarymą, siekiant išvengti tolimesnių pasekmių pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. , o T Š. yra jo draugas ir gali turėti suinteresuotumą padėti A. M. išvengti atsakomybės. Iš liudytojos V. L. parodymų seka, kad A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir bylos nagrinėjimo metu buvo išaiškintos jo teisės, A. M. prisipažino padaręs pažeidimą ir gailėjosi, todėl nepagrįstas A. M. skundo argumentas dėl jo teisių pažeidimo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo policijos įstaigoje metu.

Sutinkamai su ATPK 30 ² str. 1d. skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Iš 2016-09-26 nutarimo matyti, kad A. M. buvo nustatyta tiek lengvinanti, tiek ir sunkinanti aplinkybės administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl pareigūnas, A. M. už jo pažeidimo padarymą skirdamas administracinę nuobaudą, siekiančią ATPK 124² str. 1d. numatytų nuobaudų dydžio sankcijoje vidurkį, nuobaudą paskyrė teisėtai ir pagrįstai. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytą pažeidimą ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Kaip matyti iš pažymos apie asmens baustumą, pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą už KET pažeidimą. Šios aplinkybės patvirtina neatsakingą ir nerūpestingą pareiškėjo elgesį ir leidžia jį charakterizuoti neigiamai. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad A. M. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, daroma išvada, jog 2016-09-26 Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus vyr. specialisto Martyno Matulevičiaus nutarimas Nr. 64N-72881813-16 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistas, o A. M. skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., 302 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. M. skundo netenkinti.

Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus vyr. specialisto Martyno Matulevičiaus 2016-09-26 nutarimą Nr. 64N-72881813-16 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarties nuorašą siųsti A. M., Marijampolės AVPK.