- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-08
- Bylos Nr.
- 1-445-890/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10168-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Nukentėjusysis
- V. J., A. J.
- Kaltinamasis
- V. S.
- Kategorijos
- 1.2.4.8.3BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1) 2011-11-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėn.;
2) 2012-03-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 metams 9 mėn., 2012-12-11 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bausmė pakeista į 90 parų arešto, 2013-04-02 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atlikus arešto bausmę; kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., -
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S., 2016 m. kovo 1 d. apie 19.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) bute, Klaipėdos m., tyčia, žodinio konflikto metu, įsibrovęs į sesers V. J. kambarį ir pastarajai varant jį iš kambario lauk, sugriebė V. J. už megztinio ir stūmė ją į holą, ko pasėkoje V. J. atsitrenkė į fotelį, V. J. grįžus atgal į kambarį, dar kartą stūmė ją iš kambario ir reikalaudamas kambaryje buvusiam V. J. sutuoktiniui A. J. palikti šiuos namus, sugriebęs A. J. už sprando truktelėjo jį link savęs, dėl ko A. J. atsitrenkė į V. J. galvą, kuri vėl buvo sugrįžusi atgal į kambarį, tokias savo veiksmais V. S. V. J. padarė galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu dešinėje smilkinėje srityje, poodinę kraujosruvą kairės blauzdos priekiniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, ir A. J. padarė veido kairės pusės sumušimą su odos nubrozdinimu kairio antakio išoriniame krašte, poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, nusitęsiančią į vokų išorinį kampą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. S. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, jog sesuo jį pastoviai kaltina. Su seserimi V. J. gyvena tam pačiam bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra šeimos butas, kuriame yra trys kambariai su holu. Kiekvienas turi po kambarį, kiti kambariai bendro naudojimo. Su seserimi pastoviai konfliktuoja, nes ji pati išprovokuoja konfliktus. Kovo 1 d. buvo kažkiek išgėręs. Tą dieną kilo konfliktas. Atėjo su draugu M. J. prie kompiuterio pasėdėti į savo kambarį, sugalvojo nueiti į virtuvę kavos pasidaryti. Tačiau virtuvė pastoviai užimta, negali patekti. Atėjęs į virtuvę sesers paklausė, kiek bus užimta virtuvė, sakė, gal pasidaryti grafiką. Kilus žodiniam konfliktui, jis pasakė, ar gali pasidaryti kavos, o sesuo pradėjo jį stumti iš virtuvės. Sesers draugas A. J. pradėjo balsą kelti, reguliuoti. Jis pagalvojo, ką čia tas prisiplakėlis reguliuoja. Žodžiais konfliktavo. Jį vis iš virtuvės varė ir A. pradėjo kažką šokinėti. A. buvo prie sesers kambario, o jis prie savo, jie žodžiais konfliktavo. Jis A. J. pasakė: „jei kažkas nepatinka, eik pas save namo ir reguliuok, duris matai, tai ir čiuožk iš čia, nei tu čia registruotas, nei ką, prisiplakėlis“. Fizinis veiksmas buvo tik toks, kad sesuo jį pastūmė, o jis ją atgal pastūmė. Paskui sesuo pradėjo lakstyti po kambarius, policiją kviesti. Jo draugas M. J. išėjo. A. netrenkė ir nesudavė, A. stovėjo prie sesers kambario. Kiek prisimena, A. ir V. patys galvomis susitrenkė. V. jį stūmė iš virtuvės, o A. tuo metu ėjo iš kambario, V. į kambarį ėjo ir susitrenkė tarpdury. Tiksliai nematė, nes durys užstojo. Sesuo kvietė policiją, jo draugas pabėgo iškart, pastoviai V. kviečia policiją, jei jis būna išgėręs. A. J. nešioja akinius, jei būtų jam trenkęs, jam liktų mėlynė, o ten kažkoks nubrozdinimas, be to, A. J. akiniai nebuvo sulaužyti.
Nukentėjusioji V. J. teisme parodė, jog su vyru valgė virtuvėje, nieko negamino. V. su M. atėjo, M. nuėjo į kambarį, o V. iškart prie jos su vyru pradėjo kabinėtis. Buvo išgėręs. Sakė, ką čia darot, kiek tai gali tęstis, kada aš galiu įeiti. Dėl virtuvės kilo konfliktas. Paskui viskas nutilo, V. pasakė: „valgykit ramiai“, palinkėjo gero apetito ir išėjo. Ji paskui išėjo į parduotuvę, o A. nuėjo į savo kambarį. Kai grįžo iš parduotuvės, nuėjo sudėti produktus į šaldytuvą, V. vėl atėjo ir pradėjo kabinėtis, žadėjo išmesti jos vyrą. Tada ji jam pasakė: „tik pabandyk, aš policiją iškviesiu“. V. nuėjo į jos kambarį, kambary buvo dukra ir jos vyras, o ji paskui V. įėjo į savo kambarį. V. pradėjo įžeidinėti jos vyrą, vyro galvą trenkė į jos galvą. Kai ji ėjo į kambarį, V. paėmė ranka už pakaušio A. galvą ir trenkė į jos galvą. Jie stovėjo šalia, kambariukas mažas, galvos susitrenkė, skausmą pajuto vėliau, gal po 15min., ištino. Iš pradžių jai buvo pasirodę, kad V. kumščiu trenkė, tik paskui vyras jai pasakė, kad galvom sutrenkė. Trenkimasis galvomis buvo, nes V. norėjo išmesti iš buto jos vyrą. Vyras jai pasakė, kad V. paėmė jo galvą už pakaušio ir trenkė į jos galvą. Viskas vyko kelias sekundes. Ji stovėjo nugara į duris, šonu į vyrą, šalia vienas kito visi trys. Stovėjo trikampiu. Vyras buvo veidu pasisukęs. Nematė, kaip paėmė vyrą už pakaušio, viskas vyko staigiai, net nepajuto smūgio. V. paėmė vyro galvą ir stūmė į jos galvą. Kaire puse atsitrenkė, vyras negriuvo. A. pradėjo mėlynuoti. A. buvo su akiniais, rėmelis buvo pažeistas, sulenktas. Akiniai nesudužo. Paskui V. įstūmė ją į kambarį, ji susitrenkė koją į lovą. Tada pakvietė M., paprašė jo pagalbos. Atėjo M., išvedė V., po kelių minučių V. vėl įsibrovė į jos kambarį ir vėl ją stūmė. Šiaip ne taip išmetė jį iš savo kambario ir iškvietė policiją. Kai atvyko policija, M. J. nebebuvo. M. nematė, kaip V. trenkė. Vėlesnis konfliktas kilo dėl A. A. yra jos vyras, augina bendrą sūnų, A. yra tvarkingas žmogus, moka už butą, negeria. Brolis pastoviai priekaištauja, naudoja smurtą. V. anksčiau ją buvo sužalojęs, tada dar vyro neturėjo. Dėl buto konfliktai prasidėjo, kai su ja pradėjo gyventi jos vyras. Po smūgio, jai savaitę skaudėjo. Brolis neatsiprašė, taikytis nesiūlė. Padaryta žala - fizinis skausmas. Civilinio ieškinio nepareiškė.
Nukentėjusysis A. J. teisme parodė, kad tą vakarą su žmona V. J. virtuvėje sėdėjo prie stalo, vakarieniavo, šalia kėdutėje sėdėjo jų vaikas. Tą vakarą V. parėjo namo išgėręs, atėjo į virtuvę ir pasakė, kad namuose yra betvarkė. Jie jo paklausė, kur yra betvarkė. Jis pasakė, kad nustato laiką, kada jie turės ką nors daryti. Su V. kambaryje buvo jo draugas M. J.. Virtuvėje įvyko žodinis konfliktas. Jie pasakė eiti V. į kambarį pailsėti. Tada žmona paprašė jo taip pat eiti į kambarį. Jis su vaiku nuėjo į kambarį, V. taip pat nenusileido. Tada V. stovėjo tarpduryje, ją V. pastūmė, po ko ji nukrito ant žemės. Tada V. įėjo į kambarį. V. jo galvą trenkė į jo žmonos V. galvą. V. ranka apglėbė jo pakaušį ir truktelėjo jį link savęs. Akiniai po smūgio buvo truputėlį sugadinti, tačiau jis juos susitvarkė. Jo veidas buvo sutinęs, atsirado kraujosruva. V. kvietė M. J., kad jis nuvestų V. į kambarį. M. J. pašalino V., po ko V. vėl atėjo. Smūgis jam nebuvo suduotas, V. sugriebė savo ranka jo pakaušį ir patempė link V. galvos. Akinių kojelė susideformavo. Po įvykio jie užsidarė kambaryje, užsirakino duris, iškvietė policiją. Atvažiavusi policija išvežė V. V. buvo neblaivus.
Liudytojas M. J. teisme parodė, kad V. S. yra jo draugas. Jam teko girdėti konfliktą, bet matyti įvykio neteko. Jis užėjo pas V. parūkyti cigarečių. Jie sėdėjo prie kompiuterio. V. išėjo į virtuvę ir tada išgirdo konfliktą. Jis ramino V., bet jis nereagavo. V. šaukė, kad iškvies policiją, tada apsisuko ir išėjo į lauką. Daugiau nieko nematė ir negirdėjo. V. buvo tarpduryje V. kambario. Jis buvo išėjęs nuraminti V., tada V. ir V. šaukė vienas ant kito. V. buvo išgėręs. V. kviečia policiją dėl visokių niuansų. Jis išėjo iš buto niekam nieko nesakęs, kai išgirdo, kad V. šaukė iškviesianti policiją. V. sakė, kad jam nelabai patinka A., nes A. su mama konfliktavo žodžiais. Girdėjo, kad V. užsivedęs, konfliktavo. V. jam į akis puolė, o V. taip pat šaukė. Jis bandė išsivesti į kitą kambarį V., bet jis nėjo. Konflikto metu V. buvo piktas. Kambaryje stovėjo V. A. taip pat stovėjo kambaryje. V. pati lenda į V. kambarį, o po to kviečia policiją.
Liudytojas V. S. teisminio nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus, vadovaudamasis BPK 82 str. 2 d., motyvuodamas tuo, kad nenori nieko pasakoti, kaltinamasis V. S. jo brolis, o jis pats šiuo metu turi problemų. Tačiau V. S. teisme patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu sutiko duoti parodymus, tada viską teisingai papasakojo, o teisme nenori liudyti.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, kad vakare apie 19 val. namo grįžo V. su draugu M. J. ir nuėjo į savo kambarį, ten jie prisėdo prie kompiuterio. Jis pats buvo savo kambaryje, buvo atidarytos jo kambario durys. Neužilgo išgirdo kaip V. paprašė V. parūkyti, ji nedavė ir taip žodis po žodžio jie susipyko. A. buvo kambaryje, jis niekada nelenda į V. ir V. barnius. V. kai prigeria, pastoviai kabinėjasi prie V. ir A. ir jei ne V., kuri pastoviai gina A., viskas baigtųsi blogai. Taip ir tą vakarą, V. įpuolė į V. kambarį kur buvo A., V. kažką pradėjo sakyti ir paskui pamatė kaip V. buvo išstumta iš savo kambario ir ji nukrito hole. V. grįžo atgal į savo kambarį. Ji šaukėsi M. pagalbos, tačiau M. sėdėjo V. kambaryje prie kompiuterio ir į konfliktą nesikišo. Jis išėjo iš savo kambario, atsistojo prie V. kambario durų ir matė kaip V. puolė žodžiais A. Ir tada pamatė kaip V. tyčia smarkiai kumščiu sudavė A. į galvą. Tada vėl puolė V. ir ji išstūmė V. iš savo kambario, užsidarė duris ir turbūt tada ji iškvietė policiją. V. dar mėgino įeiti į V. kambarį, tačiau durys buvo užrakintos, jis baladojosi į V. kambario duris, šūkavo, buvo visas piktas, vaikščiojo virtuvėje atgal ir pirmyn, šaukė, kad jis vis tiek A. užmuš. V. kai išgeria, pastoviai elgiasi agresyviai, kadangi ir minėtą vakarą jis buvo girtas, todėl jis ir užsipuolė be jokios priežasties A., nes jį nori išvaryti iš buto. Su V., jei jis būna blaivus, sutaria gerai, tačiau kai jis būna girtas, jie taip pat pradeda konfliktuoti. Tačiau jis prieš jį niekada nesmurtavo (t. 1, b.l. 42-44).
2016-03-02 specialisto išvadoje Nr. G 394/2016(03) konstatuota, kad V. J. buvo padarytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu dešinėje smilkininėje srityje, poodinė kraujosruva kairės blauzdos priekiniame paviršiuje. V. J. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b.l. 29).
2016-03-02 specialisto išvadoje Nr. G 395/2016(03) konstatuota, kad A. J. buvo padarytas veido kairės pusės sumušimas su odos nubrozdinimu kairio antakio išoriniame krašte, poodine kraujosruva kairės akies viršutiniame voke, nusitęsiančia į vokų išorinį kampą. A. J. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1 , b.l. 38).
Iš asmens blaivumo testų matyti, kad nukentėjusieji V. J. ir A. J. įvykio dieną buvo blaivūs (t. 1, b.l. 18), o kaltinamajam V. S. po įvykio praėjus net dviem valandoms, 2016-03-01, 21.01 val. nustatytas 1,80 promilių girtumas (b.l. 72).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta.
Nors kaltinamasis V. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neprisipažino įvykdęs jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, teigė, kad nukentėjusieji V. J. ir A. J. patys susižalojo susitrenkdami vienas į kitą galvomis, tačiau tokius kaltinamojo parodymus paneigia ir jo kaltę patvirtina nuoseklūs nukentėjusiųjų V. J. ir A. J. parodymai, iš dalies liudytojo M. J. parodymai, liudytojo V. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio šaknelės, specialisto išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Visų pirma kaltinamasis V. S. duodamas parodymus nebuvo visiškai nuoseklus, ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad 2016-03-01 vakare namo grįžo su draugu M. J., buvo išgėrę. Jam nespėjus grįžti namo, V. pati jį užsipuolė, kad jis prisiveda visokiausių draugų. A. taip pat pradėjo jam priekaištauti ir taip tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Visas barnis vyko hole. Jis į V. kambarį nėjo, jos nestumdė ir A. jokio smūgio nesudavė (t. 1, b. l. 83-84, 86-88, 92-93, 101-102), tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis įvykio aplinkybes aiškino kitaip, teigė, kad žodinis konfliktas su V. J. ir A. J. kilo dėl naudojimosi virtuve, tuo metu jį V. stūmusi. Jo fizinis veiksmas buvo tik toks, kad sesuo jį pastūmė, o jis ją atgal pastūmė. V. jį stūmė iš virtuvės, o A. tuo metu ėjo iš kambario, V. į kambarį ėjo ir susitrenkė tarpdury. A. J. nešioja akinius, jei būtų jam trenkęs, jam liktų mėlynė, o ten kažkoks nubrozdinimas, be to, A. J. akiniai nebuvo sulaužyti. Taigi teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis fizinio kontakto su seserimi neneigė, tačiau neigė ją ir jos vyrą sužalojęs.
Nukentėjusieji V. J. ir A. J. nuosekliai parodė, kad žodinis konfliktas su kaltinamuoju kilo virtuvėje. V. pastūmė nukentėjusiąją V. J., stovinčią tarpduryje, po ko ji nukrito. Tada V. įėjo į nukentėjusiųjų kambarį, sugriebęs A. J. už pakaušio, šio galvą truktelėdamas link savęs, trenkė į V. J. galvą, kuri stovėjo šalia, A. J. akinių kojelė po smūgio deformavosi, V. draugas M. J. buvo išsivedęs V., po ko V. vėl grįžo. Po įvykio jie užsirakino kambario duris, iškvietė policiją. Tokiais nuosekliais ir logiškais nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi jokio pagrindo abejoti, juolab juos patvirtina ir kiti teisme ištirti įrodymai. Apie tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų buvo kilęs žodinis konfliktas teisme patvirtino ir liudytojas M. J., kuris taip pat nurodė, kad girdėjo, kad V. užsivedęs konfliktavo, o kai bandė V. išsivesti į kitą kambarį, šis nėjo, buvo piktas. Nors liudytojas V. S. teisme atsisakė duoti parodymus prieš brolį, tačiau patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus apie tai, kad kai jo brolis V. S. išgeria, elgiasi agresyviai, jis matė, kaip V. puolė žodžiais A. ir kaip tyčia smarkiai kumščiu sudavė A. į galvą. Tada vėl puolė V. ir išstūmė V. iš savo kambario, užsidarė duris. V. baladojosi į V. kambario duris, šūkavo, buvo piktas, vaikščiojo virtuvėje atgal ir pirmyn, šaukė, kad jis vis tiek A. užmuš. Asmens blaivumo testas patvirtina, kad kaltinamasis V. S. buvo gerokai išgėręs. Specialistų išvados patvirtina, jog tiek V. J., tiek A. J. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir jiems padaryti sužalojimai, kurie nurodyti kaltinamajame akte.
Nors kaltinamajame akte buvo nurodytos faktinės aplinkybės, jog V. S. sudavė A. J. kumščiu vieną smūgį į dešiniąją veido pusę, ko pasėkoje A. J. atsitrenkė į V. J. galvą, kuri vėl buvo sugrįžusi atgal į kambarį, tačiau išklausius nukentėjusiųjų parodymų, teismas nustatė, kad faktinės aplinkybės byloje skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, todėl kaltinime aukščiau aptartos faktinės aplinkybės patikslintinos, nurodant, kad V. S. sugriebęs A. J. už sprando truktelėjo jį link savęs, dėl ko A. J. atsitrenkė į V. J. galvą, kuri vėl buvo sugrįžusi atgal į kambarį.
Taigi, bylos duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. S. kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 2 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. S., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, neišnykus teistumui, padarė analogišką nusikaltimą, smurtavo to paties šeimos nario – savo sesers V. J. - atžvilgiu, kartu sužalodamas ir šios sutuoktinį, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, byloje jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, ne kartą baustas ir administracine tvarka už pažeidimus, nukreiptus prieš viešąją ir valdymo tvarką, kaltinamasis nukentėjusiųjų neatsiprašė, kritiškai savo elgesio nevertina. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamų veikų darymą įtakoja kaltinamojo priklausomybė alkoholiui. Be to, kaltinamajam diagnozuotas elgesio sutrikimas neklausymo ir nepaklusnumo tipo (t. 1, b.l. 57-59). Minėtų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamojo elgesio švelnesnės bausmės nekeičia, jis linkęs smurtauti, nes padarė tokią pačią nusikalstamą veiką.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301 -308, straipsniais,-
nusprendžia:
V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2016-03-01 iki 2016-03-03 (tris dienas).
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. S. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.