Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-12-20 · Administracinė byla Nr. eI2-10681-289/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-20
Bylos Nr.
eI2-10681-289/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01884-2022-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
MB "Justara"
Atsakovas
Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-10681-289/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01884-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.4.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 20 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos mažosios bendrijos „Justara“ skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu paskirtos 1882,00 Eur finansinės sankcijos sumažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2021 m. sausio 20 d. gautas pareiškėjos mažosios bendrijos „Justara“ (toliau – ir MB „Justara“, pareiškėja) skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 20627 (toliau ir Nutarimas) juridiniam asmeniui už LR užimtumo įstatymo 56 straipsnyje numatyto pažeidimo paskirtos finansinės sankcijos – 1882 Eur baudos sumažinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjos skunde prašoma Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ juridiniam asmeniui už LR užimtumo įstatymo 56 straipsnyje numatyto pažeidimo paskirtą finansinę sankciją – 1882 Eur baudą sumažinti. Ekonominė sankcija buvo paskirta už tai, kad MB „Justara“, ir taip pažeidė LR užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Skyrius, skirdamas 1882 Eur dydžio baudą (finansinę sankciją), nesivadovavo objektyvumo ir proporcingumo principais, nesirėmė protingumo kriterijais, todėl paskirtoji sankcija yra per griežta. Pareiškėja nebuvo nei kartą bausta už panašaus pobūdžio pažeidimą, jai gali būti paskirta minimali bauda, kad būtų pasiekti tokių ekonominių sankcijų tikslai. Pareiškėjos direktorius turi tris mažamečius vaikus, laukiasi ketvirtojo. Pareiškėja yra mažoji bendrija, kuri turi nemažus finansinius įsipareigojimus, todėl paskirta bauda skaudžiai finansiškai paliestų visą pareiškėjos direktoriaus šeimą.

Atsiliepimas

Atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus atsiliepime nurodoma, kad atsakovė nesutinka su skunde išdėstytomis nuostatomis dėl lengvinančių aplinkybių, numatytų LR Užimtumo įstatymo 60 str. 3 dalyje, taikymo, kadangi pažeidimas (nelegalus darbas) buvo pašalintas tik po atlikto patikrinimo, o ne iki pažeidimo tyrimo pradžios. Pažeidėjos atstovas J. G. trukdė įgaliotiems pareigūnams, kadangi atsisakė nurodyti nelegaliai dirbusios ir tikrinimo metu pasišalinusios darbuotojos vardą, pavardę, dėl ko apsunkino ir prailgino tyrimą. LR darbo kodekso 44 str. pakeitimai visiškai nesusiję su nelegalaus darbo apibrėžimu traktavimu. VDI skirdama baudą (finansinę sankciją) juridiniam asmeniui MB „Justara“, atsižvelgė į tai, kad nebuvo nustatytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, MB „Justara“ direktorius nepripažino padaryto pažeidimo, nagrinėjamu atveju buvo padarytas vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, buvo padaryta išvada, kad dėl visumos byloje nustatytų aplinkybių skirtinas sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, nepaisant to, kad pareiškėja sutinka su nutarime išdėstytais motyvais bei argumentais, neginčija nelegalaus darbo fakto, VDI prašo teismo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priimtą nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos MB „Justara“ skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 20627 (toliau ir Nutarimas) juridiniam asmeniui už LR užimtumo įstatymo 56 straipsnyje numatyto pažeidimo paskirtos finansinės sankcijos – 1882 Eur baudos sumažinimo.

Nutarime nurodyta, jog nustatyta, kad MB „Justara“, būdama darbdaviu, neužtikrino, kad su darbuotoja S. M. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Nustatyta, kad S. M. 2022 m. rugpjūčio 10 d. vykdė barmenės pareigas pareiškėjos kavinėje Pakruojo mieste, darbdavio naudai ir jam vadovaujant. Tarp darbuotojos ir darbdavio, esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbovietės - MB „Justara“) ir darbo funkcijų (barmenės funkcijas vykdanti darbuotoja), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu darbo laiku), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, tačiau su darbuotoja nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, t. y. S. M. dirbo nelegaliai. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2 dalių, 43 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Byloje nėra ginčo dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių, pareiškėja dėl įvykdyto teisės akto pažeidimo visiškai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi.

Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Konstatavus, kad pareiškėja MB „Justara“ įvykdė anksčiau nurodytų teisės aktų pažeidimą, būtina įvertinti, pareiškėjai pritaikytos sankcijos proporcingumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-114/2012 išsakyta pozicija, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją < ... > pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas, jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija < ... > asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Sankcijos proporcingumą vertina ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz. 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3056/2011; Nr. A662-2368/2011; Nr. A502-114/2012, kt.). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti“.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-773/2007; 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015).

Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl pareiškėjai MB „Justara“ paskirtos sankcijos proporcingumo, teisėjų kolegijos nuomone, būtina vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas – vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų.

Teismas atsižvelgia į pažeidimo mastą, pobūdį, padarymo aplinkybes, į tai, kad pareiškėjos pažeidimas nesukėlė išskirtinai neigiamų pasekmių, valstybės ekonominiams interesams, pareiškėja už panašaus pobūdžio pažeidimą baudžiama pirmą kartą, pareiškėjos direktorius turi daugiavaikę šeimą. Kitą vertus teismas taip pat atsižvelgia bei įvertina tai, kad pažeidimas (nelegalus darbas) buvo pašalintas tik po atlikto patikrinimo, o ne iki pažeidimo tyrimo pradžios, pareiškėjos atstovas ir bendrijos direktorius trukdė įgaliotiems pareigūnams, atsisakė nurodyti nelegaliai dirbusios ir tikrinimo metu pasišalinusios darbuotojos vardą, pavardę, dėl ko apsunkino ir prailgino tyrimą. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog Nutarimu nustatyta sankcija yra ne visiškai proporcinga padarytam teisės pažeidimui, jos taikymas pažeistų teisingumo bei proporcingumo principą, todėl pareiškėjos skundas iš dalies tenkinamas, sumažinant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 20627 juridiniam asmeniui už LR užimtumo įstatymo 56 straipsnyje numatyto pažeidimo paskirtą finansinės sankciją – 1882 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos mažosios bendrijos „Justara“ skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 20627 juridiniam asmeniui už LR užimtumo įstatymo 56 straipsnyje numatyto pažeidimo paskirtą finansinės sankciją – 1882 Eur baudą, sumažinant ją iki 1375 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai septyniasdešimt penki eurai).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Arvydas MartinavičiusJarūnė SedalienėVirginijus Stankevičius